O tai, kad romai yra kilę iš Indijos, o jų muzika padarė įtaką daugybei muzikos stilių, tarp kurių yra ir flamenkas? Visuomenė kviečiama susipažinti su šiais ir kitais įdomiais faktais apie romus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dar vienas faktas apie romus, kuris mažai žinomas visuomenėje – II pasaulinio karo metais buvo nužudytas kas trečias Lietuvos romas. Visuomenėje daug ir plačiai kalbama apie II pasaulinio karo metais žudytus žydus ir jų tragedijas, tačiau kartu su žydais buvo žiauriai žudomi ir romai.
Jie taip pat buvo tremiami, iš jų buvo tyčiojamasi, juos buvo norima išnaikinti. Tai labai skaudi romų bendruomenės istorijos dalis.
Įlipus romei, troleibuse keleiviai slepia rankines
Ne tik įvairūs faktai apie romus visuomenei vis dar mažai žinomi. Mažai kalbama ir apie skaudžias šios bendruomenės istorijas.
„Žinau, kad romai iki šiol susilaukia įvairių negražių epitetų, bet nebūtina išgirsti į akis sakant apie tave kažką negražaus, kad suprastum, jog nesi laukiamas, tavęs nemėgsta. Žinau, kad iki šiol romų merginos kone kasdien atsiduria situacijose, kai įlipusios į viešąjį transportą, pamato, kaip kiti keleiviai suskumba paslėpti savo rankines.
Tai tik mažas pavyzdys, kaip visuomenėje veikia stereotipai apie romus. Manau, kad kiekvienas romas tokių ir daug nemalonesnių istorijų galėtų papasakoti“, – sako Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja.
Romai ne vienerius metus išlieka viena labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių Lietuvoje. Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus atliktos apklausos duomenys rodo, kad, nors gyventojai patys nurodo, jog priklausymas romų tautybei lemia patiriamą diskriminaciją, visgi žmonės pripažįsta, kad nenorėtų gyventi romų kaimynystėje arba kartu dirbti. Tai lemia daug prastesnes nei kitų visuomenės narių romų tautybės gyventojų galimybes įsidarbinti bei mokytis.
Visuomenės nuostatų keitimas – sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Vienas iš būdų, kaip įveikti visuomenėje vyraujančius neigiamus stereotipus – pažinti. Todėl labai svarbu skleisti žinią apie tai, kokia yra romų tauta, pasakoti faktus ir žinias apie romus, kurie yra draugiški, kūrybiški, su įdomia istorija ir išskirtiniu kultūriniu identitetu. Labai svarbu kuo daugiau apie tai kalbėti. Nes dažniausiai žmonės bijo to, ko nežino.
Kviečia pažinti, kad nereikėtų bijoti
Tokią misiją vykdo jau antrus metus vykstanti socialinė kampanija, skirta visuomenės nuostatų apie romus keitimui su žinute „Pažink, kad nereikėtų bijoti“. Jos metu apie romus kalba visuomenėje žinomi žmonės, populiarinami faktai apie romus, kurie ne visada yra žinomi visuomenei.
2024 m. socialinė kampanija buvo vykdoma nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, socialinėje žiniasklaidoje, gyventojai galėjo matyti lauko reklamas su faktais apie romus, matyti vaizdo įrašus, skaityti straipsnius.
Prie kampanijos prisijungė žinomi žmonės: fotomenininkė Jurga Anusauskienė, aktorius Marius Jampolskis, taip pat Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, kunigas Gabrielius Satkauskas. Šiemet kampanija bus tęsiama ir kituose miestuose: Varėnoje, Anykščiuose, Jonavoje, Jurbarke, Šalčininkuose, Švenčionyse, Klaipėdoje.
„Galima tik pasidžiaugti, kad kampanija sulaukė tokio didelio visuomenės dėmesio. Kalbėdami su žmonėmis, pastebime, kad jie vis daugiau žino apie faktus, kuriuos stengiamės komunikuoti visuomenei. Kampanija sulaukė ir institucijų dėmesio. Prie jos pernai prisijungė Vilniaus miesto savivaldybė, šiemet prisijungė Anykščių, Klaipėdos miesto savivaldybė. O taip pat projektas buvo pristatytas netgi tarptautiniu lygiu – Tautinių mažumų departamentas ją pristatė konferencijoje Briuselyje.
Šiemet norime toliau skleisti žinią, kad, tik pažinę vieni kitus, galėsime atsikratyti nepagrįstų baimių. Ir nors dar laukia ilgas kelias, man atrodo, kad teigiami pokyčiai jau matyti. Matome, kad romai drąsiau integruojasi į visuomenę, labiau kovoja už savo teises.
Štai pernai iš kavinės išprašytos ir kiaulėmis išvadintos romės gynė savo teises netgi teisme. Ir teismas patvirtino, kad diskriminacija buvo. Tokie pavyzdžiai rodo ne tik tai, kad patys romai vis labiau nori jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais, bet ir tai, kad visuomenė nebepateisina diskriminacijos tautybės pagrindu“, – sako Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Romų įvaizdis žiniasklaidoje keičiasi
Žiniasklaidos monitoringą vykdanti organizacija „Media For Change“ reguliariai skelbia, kaip Lietuvos žiniasklaidoje nušviečiami romai.
Pavyzdžiui, 2024 m. balandžio mėnesio ataskaitoje nurodoma, kad balandžio mėnesį stebėta 35 darbais daugiau nei kovo mėnesį. Tai lėmė balandžio 8-oji, Tarptautinė romų diena, kurios minėjimą organizavo įvairios romų organizacijos, o apie šią šventę pranešė skirtingos žiniasklaidos priemonės: „Šios dienos minėjimas lėmė, jog trečdalyje visų darbų romų kultūra ir integracijos klausimai yra pagrindinė tema.
Darbai, kuriuose fiksuotas neutralus tonas sudarė beveik pusę viso stebėto turinio. Devyniuose darbuose stebėtas neigiamas tonas, penki iš jų kriminalinės tematikos, juose romų tautybė generalizuojama ir siejama su nusikalstama veikla. Kovo mėnesį teigiamo konteksto darbai kiekiu pranoko neigiamo konteksto.
Pozityvūs darbai sudarė beveik penktadalį viso turinio. Šiuose darbuose dominavo romų kultūros, integracijos, renginių, neapykantos kalbos ir žmogaus teisių temos. Devyniuose iš keturiolikos teigiamo konteksto darbų stebėtos ir pačių romų citatos.
Iš 72 žiniasklaidos darbų, kuriuose minima romų tautybė, pačių romų citatos stebėtos 14-oje. Romai dažniausiai kalbinti romų kultūros ir integracijos klausimais (pavyzdžiui, „Daininga tauta neturėjo dainyno – pristatytas pirmas Lietuvos romų dainų leidinys“ , „Į Kretingą atvykstantis I.Kvik: apie lietuvišką muziką ir norą švęsti gyvenimą“).
Daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) viso stebėto turinio buvo apie įvairius kultūros renginius, arti penktadalio apie romų integraciją (19,4 proc.), apie Lietuvos politinę situaciją rašyta 16,5 proc. darbų, beveik dešimtadalis (9,7 proc.) buvo apie istoriją. Kitos stebėtos darbų temos: romų integracija (5,6 proc.); kriminalai (6,9 proc.); etnokultūra (2,8 proc.); turizmas (2,8 proc.).“
