Mokytojas iš Alytaus įtraukė mokinius į prasmingą iniciatyvą: ir mokosi inžinerijos, ir padeda Ukrainai

2025 m. sausio 17 d. 10:17
Jei rūpinatės planetos ateitimi, rinkitės taisyti, o ne išmesti. Sparčiai augant elektronikos technologijoms ir plečiant jų pritaikymą, visame pasaulyje daugėja elektronikos atliekų.
Daugiau nuotraukų (4)
Europoje dedamos pastangos stabdyti šią problemą – skatinami gamintojai kurti patvarius, taisomus įrenginius, o vartotojai – ilginti jų naudojimo laiką: sugedusius taisyti, panaudotus perduoti kitiems arba rinktis nenaujus prietaisus, rašoma pranešime žinisklaidai.
Taisykime, jei remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos
„Taisyti sugedusį prietaisą ar įrangą rekomenduojame, jeigu remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. Tai yra mūsų atsakymas vartotojams, kurie klausia, kada dar verta taisyti, o kada gal verčiau jį išmesti. Ši mūsų rekomendacija nesikeičia jau keletą metų iš eilės, ji galiojo dar iki 2020 m. Europos Komisijai priimant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą“, – pastebi Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Pasak jo, per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungoje buvo kuriamos ir įgyvendinamos bent kelios politinės priemonės, skatinančios prietaisų taisymą. Galiausiai 2024 m. balandį Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl teisės į remontą. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti tvaresnį vartojimą bei sumažinti atliekų kiekius.
Taisymo galimybių kol kas tenka ieškoti patiems
Naujomis taisyklėmis numatoma, kad gamintojai laiku ir efektyviai suteiktų remonto paslaugas bei informuotų vartotojus apie jų teises į remontą. Per garantinį laikotarpį suremontuotoms prekėms bus vieneriems metams papildomai pratęsta teisinė garantija, o jai pasibaigus, gamintojas ir toliau privalės taisyti įprastus buityje naudojamus gaminius, kurie pagal ES teisę yra techniškai taisytini. Vartotojai taip pat galės pasiskolinti kitą įrenginį, kol jų daiktas yra taisomas, arba pasirinkti atnaujintą įrenginį kaip alternatyvą.
„Šios taisyklės daugelyje ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, suteikia gerą startą. Kiekviena ES valstybė per dvejus metus nuo oficialaus direktyvos patvirtinimo turės įgyvendinti bent vieną taisymo paslaugų skatinimo priemonę“, – pasakoja L.Ivanauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol mūsų šalyje, skirtingai nei kai kuriose kitose ES valstybėse, tokių skatinamųjų priemonių iš valstybės pusės nebuvo. Vienintelis judesys šia kryptimi – įstatymu nevirtęs įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta mokestinė lengvata pasirinkusiems taisyti.
L.Ivanauskas taip pat pastebi, kad sąmoningi gyventojai, rūpindamiesi savo namų turtu, jį vis dažniau apdraudžia. Gedimų atveju galimybė gauti draudimo išmoką tampa reikšminga paskata rinktis namų elektronikos įrangą taisyti, o ne išmesti.
„Kiekvienas sutaisytas ir toliau naudojamas daiktas – tai sutaupyti energijos ir žaliavų ištekliai, reikalingi naujam gaminiui sukurti, taip pat ir mažesnė CO2 tarša, kuri neišvengiama įvairiose gamybos proceso grandyse, pradedant išteklių išgavimu bei baigiant logistika ir atliekų tvarkymu. Taisyti prietaisus – vadinasi, įsitraukti į kovą prieš nuolat augančias elektronikos atliekas“, – tvirtina L.Ivanauskas.
Alytaus Putinų gimnazijos mokytojas įtraukė mokinius į pagalbos Ukrainai iniciatyvą
Mantas Kazakevičius, inžinerinių technologijų ir dailės mokytojas Alytaus Putinų gimnazijoje, spontaniškai atliepė į idėją, kuri paskatino jo mokinius prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Impulsą šiai iniciatyvai suteikė Justo Gavėno įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, kviečiantis aukoti nebenaudojamą IT įrangą Chersono sričiai.
Pasitaręs su Alytaus Putinų gimnazijos direktore Daiva Sabaliauskiene ir IT inžinieriumi Audriumi Mažeika, mokytojas išsiaiškino, kad mokykla turi galimybių reikšmingai prisidėti. Natūraliai iškilo savanorių poreikis, o į šį kvietimą entuziastingai atsiliepė vyresniųjų klasių mokiniai. Jie padėjo tvarkyti ir paruošti įrangą, suteikdami jai antrą gyvenimą. Ši iniciatyva ne tik padeda Ukrainos gyventojams, bet ir ugdo mokinių socialinį atsakingumą bei technologinius įgūdžius, suteikdama prasmingą patirtį.
Įgyjami inžineriniai įgūdžiai atveria kelią ateities profesijoms
„Iki šiol didžioji dalis paruoštos technikos yra mokyklos kompiuteriai, tačiau iniciatyva įtraukė ir platesnę bendruomenę. Įrangą aukoja tiek pavieniai asmenys, tiek įmonės, o kai kurie donatoriai apie akciją sužinojo per Justo Gavėno skleidžiamą informaciją socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje. Kiti – tiesiogiai pasiekė mokyklą padedant vietiniams talkininkams“, – teigia M.Kazakevičius.
„Prie šios veiklos prisijungiantys mokiniai dažniausiai turi bazinių žinių ir didelę motyvaciją mokytis. Jei prireikia papildomų žinių, juos konsultuoja trys profesionalūs IT inžinieriai. Darbas su įvairia įranga kelia nestandartinių iššūkių, kuriuos sprendžiant mokiniai mokosi kūrybiškumo ir praktinių inžinerinių įgūdžių.
Ši veikla ne tik ugdo technologinį raštingumą, bet ir skatina mokinius domėtis inžinerija. Jie turi galimybę įvertinti gamybinius sprendimus, suprasti pagrindinius veikimo principus ir net svarstyti apie šią veiklą kaip galimą amatą. Tokios iniciatyvos padeda ne tik Ukrainai, bet ir atveria mokiniams duris į ateities profesijas“, – džiaugiasi M.Kazakevičius.
Saugumas taisant ir įrangos gabenimo organizavimas – prioritetai
Pasak jo, dauguma kompiuterinės įrangos yra suprojektuota taip, kad su ja dirbti būtų saugu – kritiniai, gyvybei pavojų galintys kelti mazgai yra gerai izoliuoti ir retai reikalauja atskiro dėmesio. Tačiau pasitaiko įrenginių, kurie buvo naudoti sudėtingomis sąlygomis ir mus pasiekia labai apdulkėję ar apsitraukę purvu. Tokia technika kelia gaisro pavojų, todėl kiekvienas įrenginys kruopščiai valomas: kompiuterių mazgai prapučiami suspausto oro srove, pašalinamas purvas. Visi remonto darbai atliekami griežtai laikantis saugumo reikalavimų.
Suremontuotą įrangą į Ukrainą pristato VŠĮ „Memorabilis“, vadovaujama Mildos Goštautaitės. Prieš gabenant į Ukrainą, mūsų paruošta technika pirmiausia nugabenama į centrinį sandėlį Vilniuje, kur ji išrūšiuojama ir komplektuojama pagal konkrečius ukrainiečių poreikius. Tokia kruopšti organizacija užtikrina sklandų tiekimą ir efektyvų resursų panaudojimą.
Elektronikos atgimimas: nauda ir pagalba
Dabartinės geopolitinės situacijos kontekste svarbu ne tik teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia, bet ir ugdyti visuomenės atsakomybės jausmą. Tokios iniciatyvos, apjungiančios informacinį švietimą ir praktinę pagalbą, suteikia galimybę ne tik skleisti solidarumo žinią, bet ir įtraukti jaunuosius piliečius į reikšmingą veiklą. Kaip pastebėjo karybos apžvalgininkas Mindaugas Sėjūnas, „Ukraina labai sunkiai kovoja dėl pergalės“, todėl kiekvienas indėlis, kad ir koks mažas jis atrodytų, prisideda prie bendro tikslo.
Pasak M. Sėjūno, projektas išsiskiria savo daugialype nauda. Jis ne tik padeda suprasti tarptautinių santykių kontekstą ir atskleisti karo realybę, bet ir ugdo jaunąją kartą. Ypač svarbus aspektas yra jaunimo įtraukimas į tokias iniciatyvas. Ši veikla ne tik padeda mokiniams įgyti naujų žinių apie inžineriją, bet ir skatina kritinį mąstymą bei kūrybiškumą. „Nepaprastai džiaugiuosi šia iniciatyva“, – pabrėžė M. Sėjūnas, akcentuodamas, kad jaunimas, įgijęs pirmuosius praktinius įgūdžius, gali ateityje tęsti savo mokymąsi šioje srityje.
Be to, tokios iniciatyvos stiprina visuomenės vienybę ir ugdo empatiją. Mokiniai, prisidedantys prie projekto, ne tik suvokia pagalbos svarbą, bet ir formuoja atsakingos bei pilietiškos visuomenės pagrindus. Kaip teigė M. Sėjūnas, tai yra galimybė ne tik padėti Ukrainai, bet ir prisidėti prie jaunimo švietimo, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį jų karjeros keliui. Įgytos žinios ir įgūdžiai gali būti lemtingi renkantis inžinerijos ar technologijų kryptis, kurios šiandien itin svarbios tiek gynybos, tiek civiliniame sektoriuje. Projekte dalyvaujantys mokiniai neabejotinai įgis vertingų pamokų, kurios bus naudingos ne tik jų karjerai, bet ir jų, kaip piliečių, brandai.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas taip pat primena, kad didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda jau daugiau kaip 10 metų išveža iš namų nemokamai, tereikia paskambinti tel. +0 695 55111 arba registruotis svetainėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.