Kol Lietuvoje – Kalėdų karštinė, o į prekybos centrus per spūstis patekti vis sunkiau ir sunkiau, Australijoje šiuo metu tikra vasara.
„Gruodžio 1-ąją prasidėjo vasara, čia daug kaitros ir saulės. Nors gyvename čia jau trečius metus, mus iki šiol maloniai stebina, kaip tuo pat metu žmonės išsirengę vaikšto po Sidnėjų, tačiau parduotuvių vitrinas puošia papuoštos eglutės, blizgučiai ir girliandos. Miesto centre prie papuoštos eglės senjorai atlieka kalėdines giesmes.
Vis tik reikėtų pasakyti, kad australai dėl Kalėdų neina iš proto ir kuo toliau, tuo daugiau čia visi kalba apie tai, kad ši šventė yra jausmas, o ne maniakiškas dovanų pirkimas paskutinėmis minutėmis“, – kalba lietuvė Roberta.
Pastebi esminius skirtumus
Tuo pačiu ji pastebi, kad net centrinė miesto eglė eilę metų puošiama lygiai taip pat, tačiau apie Sidnėjaus fejerverkus žino visas pasaulis:
„Gyvenant čia galima pastebėti labai įdomius skirtumus ir niuansus. Štai mieste stovinti eglė tikrai kukli, net parduotuvės papuoštos ištaigingiau nei ji, tačiau australai negaili pinigų fejerverkams.
Visas pasaulis žino, kada Australija sutinka naujuosius metus, šios šalies fejerverkai yra stebimi, matomi. Tai lyg vizitinė kortelė, todėl jiems pinigų žemynas tikrai negaili“, – apie tradicijas pasakoja Roberta.
Šventos Kalėdos – vandenyno pakrantėje
Moteris sako, kad praėjusių metų šventų Kalėdų ji ir jos šeima nepamirš ilgai. Tada šeima pasipuošė maudymosi kostiumėliais, bikiniais, ant galvos užsidėjo raudonas nykštukų kepuraites ir išskubėjo į paplūdimį prie vandenyno.
„Susikrovėme iškilų krepšį, dūkome su smėliu, vandenyne, pasidarėme labai daug gražių nuotraukų.
Visas paplūdimys buvo perpildytas žmonių, atvykusių tokiu būdu švęsti. Mūsų šeimai tai daug įdomiau ir svarbiau nei eilinė dovanėlė, kuri po kelių dienų sulūš arba bus nebereikalinga“, – įsitikinusi finansų ir draudimo ekspertė Roberta Kazilionienė.
Palygino Sidnėjaus ir Vilniaus kainas
Ji sako, kad gyvenimas Sidnėjuje nelabai skiriasi nuo gyvenimo Vilniaus, o kai kuriais atvejais Australijoje – net pigiau.
Moteris lygina kainas ir teigia, kad didelis kapučino kavos puodelis su puta garsioje Sidnėjaus kavinėje kainuoja apie keturis eurus (šešis Australijos dolerius), o Vilniuje gali būti ir brangesnė.
Kuro kainos Sidnėjuje siekia vos eurą (apie du Australijos dolerius, o elektros įkainiai irgi gerokai mažesni už esančius Lietuvoje.
„Jokiu būdu negalima pasakyti, kad čia viskas pigiau. Sakyčiau, kad viskas labiausiai priklauso nuo poreikių ir kasdienių įpročių.
Pavyzdžiui, sveikatos paslaugos čia daug brangesnės, o buto nuoma centre gali siekti 3500 eurų per mėnesį ir daugiau.
Atvažiuoti gyventi į Australiją nepasiruošus – rimtas iššūkis. Nežinant, kur apsipirkti arba kur gyventi, gali pakloti nemenką sumelę, todėl tokiai kelionei reikia ruoštis labai atsakingai.
Apie savo sprendimą su vyru Arnoldu mes žinojome prieš daugiau nei aštuonerius metus.
Abu šventai tikėjome, kad išauš diena, kai mes paliksime Lietuvą ir persikelsime į Australiją, todėl tam ruošėmės.
Kaupėme kapitalą, kad galėtume dabar čia gyventi, mokėti už trijų vaikų mokslus, sveikatos ir kitas kasdienes išlaidas.“
Laikosi taisyklės, kuri padeda kiekvieną dieną
Trijų vaikų mama pabrėžia, kad kiekvieną sprendimą, kuris susijęs su finansais, reikia labai gerai apgalvoti, nepriklausomai, kurioje šalyje gyveni.
„Mūsų šeima stipriai neišlaidauja. Mes turime nusimatę savo pragyvenimo lygį. Jis toks pats kaip buvo Lietuvoje. To ir laikomės.
Dažnai mūsų klausia, kokios yra mūsų šeimos pajamos, tačiau aš visiems sakau, kad nėra svarbu, kokios pajamos – svarbiausia, kiek tu išleidi.
Visur ir viskas bus brangu, jeigu nemokėsi tvarkytis su savo finansais, neskirstysi jų pagal savo galimybes, o gyvensi pagal tai, ko nori čia ir dabar.
Visiems sakau, kad šventos Kalėdos neištinka čia ir dabar. Jos ateina visada ir ruoštis joms galima ištisus metus. Kai gauname pajamas, reikėtų atsidėti bent jau 5 arba 10 procentų būsimoms dovanoms. Tokiu būdu mes be streso pasiruošime šventėms. Nesvarbu, ar tai bus gruodžio šventės, ar gimtadieniai, ar išleistuvės.
Vadovaujuosi labai vertingu patarimu, už kurį man dėkoja tūkstančiai sutiktų žmonių ir esamų mano klientų.
„50 proc. 30 proc. 20 proc. – tai taisyklė, kuri tinka kiekvienam. 50 proc. pajamų turime skirti kas mėnesį pragyvenimui, būtinosioms išlaidoms. 30 proc. – taupymui su tikslu išleisti, pavyzdžiui, naujam telefonui, atostogoms, o likusius 20 proc. reikia įdarbinti ateičiai.
Tikrai sutinku, kad gali būti sunku gyventi iš pusės savo pajamų, bet juk sporto klube pirmomis dienomis irgi būna sunku. Kartais kitą dieną net paeiti sudėtinga, tačiau nepasiduodame.
Taip pat negalime pasiduoti ir finansų srityje. Niekada nežinai, kas nutiks gyvenime: skyrybos, liga ar mirtis. Tokiais atvejais labai padeda žinojimas, kad turi sukauptų, sutaupytų pinigų, kuriuos gali naudoti tada, kai to labiausiai reikia: padengti paskolas, mokesčius ar vaikų mokslus.“
Ragina nebijoti pokyčių ir siekti tikslų
Roberta Kazilionienė sako neretai girdinti pastebėjimų, kad žmonės uždirba per mažai, todėl neturi iš ko taupyti, negali kurti savo finansinės gerovės, tačiau ji turi atsakymą ir į šią dvejonę:
„Aš žinau ir suprantu, ką reiškia auginti vaikus, kai tavo alga – 800 eurų. Žinoma, kad iš pusės atlyginimo tokiu atveju nepragyvensi, bet tada galima formulę keisti:
80 proc. pajamų skiriama kasdieniam pragyvenimui, būtinosioms išlaidoms, 10 proc. taupymui su tikslu išleisti artimiausiu metu ir likusieji 10 proc. – įdarbinti ateičiai.
Taip pat labai noriu įkvėpti moteris nebijoti pokyčių. Jeigu jaučiate, kad neužtenka pajamų, negalite iš jų oriai pragyventi, labai gerai apgalvokite, galbūt yra būdų, kurie padėtų gauti papildomų pajamų.
Kartais profilio keitimas ar naujas verslas gali tapti raktu į sėkmę“, – įsitikinusi lietuvė.
