„Tai istorinė akimirka, kurios svarba kur kas platesnė nei vienas balsavimas ar vienas sprendimas. (…) Šis Seimo sprendimas – tai simbolinis ir istorinis valstybės atsigręžimas į mūsų senąją, savitą lietuvišką dvasinę tradiciją.
Tai pripažinimas, kad baltų kultūros paveldas, mūsų protėvių pasaulėžiūra ir tautinės kultūros vertybės yra neatskiriama tautos istorijos ir tapatybės dalis, verta pagarbos ir oficialaus valstybės palaikymo“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sake krivė I. Trinkūnienė.
Jos teigimu, senoji lietuvių dvasinė tradicija visada buvo mūsų tautos savitumo šaltinis, tačiau ilgus amžius ji buvo kalinama šešėlyje. „Romuvos“ pripažinimas, pasak I. Trinkūnienės – tai kiekvienam lietuviui svarbus laimėjimas.
„Po 34 metų nepriklausomybės pagaliau paskelbta ne tik politinė, bet ir dvasinė Lietuvos laisvė – teisė būti savimi, teisė į lietuvišką tapatybę. Tai anaiptol ne vien „Romuvos“ džiaugsmas – tai kiekvienam lietuviui svarbus laimėjimas.
(…) Tai didelė atsakomybė mums visiems: garbingai tęsti senąją mūsų dvasinę tradiciją, kad ji, visuomet palaikanti mus sunkią akimirką, dabar visų mūsų pastangomis pati galėtų atsigauti, augti ir skleistis“, – sakė I. Trinkūnienė.
Antradienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Lauryno Šedvydžio parlamento rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje buvo apžvelgtas „Romuvos“ kelias į pripažinimą, bendruomenės patirtis ir teisinės problemos siekiant pripažinimo.
Spaudos konferencijoje dalyvavo taip pat vaidilė Nijolė Balčiūnienė, vaidila Jonas Vaiškūnas, Seimo narė Jūratė Zailskienė ir sociologė religijotyrininkė prof. Milda Ališauskienė.
M. Ališauskienė: atsiveria galimybės turėti tikybos pamokas
Pasak prof. Mildos Ališauskienės, valstybės pripažinimo sulaukusiai „Romuvai“ atsiveria galimybės, kad valstybė pripažins jos sudaromas santuokas. Taip pat, anot jos, „Romuviečių“ tikėjimas galėtų būti dėstomas mokyklose.
„Galimybė turėti tikybos pamokas pareikalaus daug žmogiškų ir laiko resursų parengti tas programs, turėti mokytojus. Iš tikrųjų dar didelis kelias yra priešakyje, daug darbų reikia pasidaryti“, – sakė M.Ališauskienė.
Ji taip pat pridūrė, kad kriviai ir kiti dvasininkai galės turėti socialinį draudimą.
J. Vaiškūnas: „Romuva“ neturi tikslo siekti tradicinės religinės bendrijos statuso
Vaidila J. Vaiškūnas sako, kad valstybės pripažinimo sulaukusi „Romuva“ sieks įstatyme numatytos valstybės finansinės paramos, tačiau neturi tikslo siekti tradicinės religinės bendrijos statuso.
„Mes esame tradicinė religinė bendrija. Ar Lietuvoje gali būti kas nors tradiciškesnio už tuos, kurie per amžius – nuo akmens amžiaus, Narvos kultūros, neolito, baltai...?“, – spaudos konferencijoje svarstė A. Vaiškūnas.
Jis akcentavo, kad „Romuva“ yra tradicinė religinė bendrija.
„Mes be jokių dokumentų esame tradicinė, O siekti tradicinės bendrijos statuso neturėtų būti tikslas, nes ir religijotyrininkai mums pritars, kad nėra įstatymo, kuris tradicinėms, valstybės pripažintoms, religinėms bendrijoms suteikia didesnes teises negu kitoms pripažintoms. Jeigu vėl kas nors suteikia didesnes teises, tai reikėtų grįžti prie įstatymo“, – teigė J. Vaiškūnas.
Kaip pastebi ELTA, galiojančiame įstatyme numatyta, kad valstybė pripažįsta 9 tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Šių metų gruodžio 12 d. Seimas suteikė valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už tai numatantį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
Valstybės pripažinimo „Romuva“ siekė nuo 2017 metų, dėl to ji du kartus kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
