Vilniaus Bočių bendrijos vadovė: „Žmonių energija palaiko labiau nei širdies stimuliatorius“

Bočių aktyvumo gali pavydėti gerokai jaunesnės organizacijos: senjorai pažįsta Lietuvą ir užsienio šalis keliaudami, dalyvauja sveikatingumo stovyklose, paskaitose ir konferencijose, bendrauja su jaunimu, organizuoja pilietines iniciatyvas ir mitingus. Vien Vilniuje po Bočių bendrijos vėliava veikia 15 skirtingų meno kolektyvų – chorų, vokalinių ir šokių ansamblių.

„Visas veiklas sunku išvardinti – užsiėmimų pas mus suranda visi senjorai, kurie atveria duris į mūsų bendriją. Ir nebūtina mokėti dainuoti ar šokti – gyvename toli gražu ne vien dainomis ir šokiais“, – sako Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos ir Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė.

Anot jos, bendrija orientuota ne tik į tai, ką gali duoti senjorams. „Ne tik siūlome veiklas, bet ir klausiame naujokų: „O kuo jūs galite prisidėti?“. Mūsų bendrija veikia savanorystės principu, tad įsiklausę į naujokų poreikius, kviečiame ne tik drauge pramogauti ir ilsėtis, bet ir dalintis idėjomis, imtis vienų ar kitų atsakomybių organizacijoje. Tai leidžia senjorams pasijusti naudingais, reikalingais ir vertinamais. Bet labiausiai visus traukia paprasčiausia galimybė būti kartu“, – teigia V.Tūrienė.

„Pasak filosofo Antano Maceinos – žmogus ne atskiruolis, o narys. Visiems reikia kito žmogaus pasidalinti savo bėdomis ir džiaugsmais, pabendrauti. Kas atsisako bendravimo, lieka užsidaręs namuose, tą apninka depresija ir ligos. Pasyvumas, žmogaus pasirinkimas likti užribyje ir vienatvėje – prasčiausia išeitis“, – sako V.Tūrienė. Įsitraukimas į bendraamžių bendruomenę užtikrina geresnę senjorų sveikatą, stabilesnę emocinę ir psichologinę pusiausvyrą.

Jos teigimu, bendrystė ir buvimas bičiulių tarpe, dalyvavimas viešuose renginiuose savaime šalina emocinius negalavimus, dvasinį šaltį ir užpildo tuštumą, atsiveriančią netekus artimųjų ir draugų.

V.Tūrienė džiaugiasi, kad nauji žmonės į bendriją šiandien ateina patys. „Tai – tam tikras psichologinio lūžio momentas, kai žmogus pats renkasi būti laimingesnis. Juk visų pirma nuo minčių priklauso mūsų savijauta ir sveikata“ – sako vadovė.

Neatsitiktinai bendrija daug reikšmės skiria bočių sveikatingumo programoms. „Nuolat domimės savo narių poreikiais – ir sveikata visada išlieka pirmoje vietoje. Todėl stengiamės inicijuoti įvairias sveikatinimo programas, jos labiausiai paklausios“, – pasakoja vadovė.

Veiklų spektras platus – nuo sveikatos stiprinimui skirtų paskaitų, įvairių užsiėmimų iki kelionių ir bent kelių dienų pabuvimo sanatorijose.

Bendrijos nariai džiaugiasi galėdami įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą dvimetį projektą „Senjorų pasirinkimas: ilgaamžystė ir sveikas senėjimas“, kuris įgalina organizuoti senjorų poilsį Palangoje – su maitinimu, paskaitomis, mankštomis, kultūrine programa, suartinančiomis vakaronėmis.

„Gal pagalvosite, kad juokaujame, bet gerindami vyresnio amžiaus žmonių savijautą, padedame taupyti valstybės lėšas skiriamas senjorų sveikatai“, – sako V.Tūrienė.

Anot jos, ūpą bočiams pakelia ne tik nuoširdus bendravimas su bičiuliais, bet ir susitikimai su jaunimu. „Stengiamės pasinaudoti kiekviena proga susitikti su kitomis amžiaus ir interesų grupėmis. Tada veiklas gerai apgalvojame ir planuojame iš anksto, nes jaunimą dabar sudominti yra nelengva. Džiaugėmės, kad ne tik mums, bet ir Lietuvos mokyklų vaikams įsiminė Vilniaus Bočių folkloro ansamblio „Rasoda“ švietėjiški edukaciniai apsilankymai. Jų metu moksleiviams aiškinome etninės kultūros reikšmę, rodėme tautinių kostiumų grožį, mokėme dainų ir šokių, kuriuos vaikai atliko kartu su žilagalviais bočiais koncerto metu. Tai šilti ir nuoširdūs energijos mainai, o nauda – abipusė. Senoliai pražysta bendraudami su vaikais, kurie atranda, kad ir seneliai būna linksmi, kad su jais galima įdomiai ir prasmingai praleisti laiką. Taip natūraliai ateina pagarba mums, kaip visuomenės daliai“, – dalinasi vadovė.

Senjorai pastebi, kad bendrijos veikla nuo 2017 metų, kuomet už šios organizacijos vairo stojo V. Tūrienė, gerokai išsiplėtė. Ėmė rastis įvairių projektų, kelionių ir ekskursijų, kasmetinių festivalių, suburiančių bendrijų narius iš visos Lietuvos. Vilniaus Bočių bendrija tapo ir gerokai pilietiškesnė.

„Atkreipti visuomenės dėmesį, kad pensininkai egzistuoja, kad neturi būti nustumti į visuomenės užribį, kad senjorai turi gyventi oriai, kaip madinga sakyti, siekiame įvairiais būdais. Mezgame socialinį dialogą su valdžios struktūromis, organizuojame konferencijas Seime, į kurias kviečiame pasisakyti kompetentingus vyriausybės atstovus, mokslo autoritetus, taip pat dalyvauti kitas nevyriausybines organizacijas. Siekdami dėmesio vyresnio amžiaus žmonių problemoms organizavome penkis mitingus“, – pasakoja V.Tūrienė.

Patirties bendrijos nariai semiasi ir už Lietuvos ribų. „Seniai draugaujame su Tartu miesto senjorais. Nuvykę matome, kad estų valdžios požiūris į pensininkus ten labiau pagarbus ir žmogiškas, o vietos savivaldybė tokiai bendrijai kaip mūsų suteikia ne tik daugiau pažadų, bet ir lėšų. Apsilankymo metu Tartu kolegos su pasididžiavimu rodė savivaldybės skirtas erdvias patalpas jų susibūrimams, o bendrijos komunalinėms išlaidoms ir kitoms reikmėms kasmet skiriama 70 tūkst. eurų. Tokių sąlygų Lietuvoje neturime, savivaldybė remia bendruomenes, o vyresnio amžiaus žmonių bendrijų – ne“, – sako V.Tūrienė.

Bočiai Vilniuje savo bendrijos būstine naudojasi pagal panaudos sutartį. „Tai gerai, tačiau namo stogo remontui lėšų teko prasimanyti patiems. Puiku, kad atsiranda privačių iniciatyvų pagelbėti – paramos kapitaliniam stogo remontui sulaukėme iš namus administruojančios bendrovės „Mano BŪSTAS“, – teigia vadovė.

Anot jos, finansinių resursų stoka riboja bendriją, neleidžia plėsti veiklų ar įtraukti daugiau senjorų į renginius ir kitas reikalingas programas. Atrodytų, Vyriausybė visuomenininkams skiria nemaža paramos, tačiau ji ištirpsta tarp daugybės skirtingų nevyriausybinių organizacijų, kurių Lietuvoje yra labai daug. Reikėtų fondo ir vyresnio amžiaus žmonių organizacijoms, jos to nusipelnė“ ,– šypsosi V. Tūrienė.

„Bandysime ieškoti supratimo naujai išrinktose vyriausybės struktūrose, o taip pat ir naujų bendradarbiavimo formų su giminingomis organizacijomis ir privačiomis kompanijomis“, – teigia V.Tūrienė.

Judėti pirmyn motyvuoja jausmas, kad esi reikalingas. „Veikla bendrijoje atima daug laiko, tačiau svarbu, kad jis eina ne veltui – darai tai, ko reikia žmonėms. Nušvitusios senjorų akys – atpildas, kuris veža“, – sako vadovė. Nuolatiniai pasitarimai valdybos posėdžiuose su organizacijos padalinių vadovais, jų pačių savanoriškas, kūrybiškas darbas skyriuose įkvepia ir patvirtina, kad einama teisinga kryptimi.

Pasitikėjimo suteikia ir veiklos įvertinimas – pernai Prezidentas Gitanas Nausėda V.Tūrienę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už vyresnių žmonių atskirties mažinimą, geresnės socialinės integracijos į visuomenę užtikrinimą, aktyvaus ir turiningo gyvenimo skatinimą.

„Tai – įvertinimas visai mūsų bendrijai, dideliam ratui aktyvių žmonių, kurie kasdieniu savo darbu daro mūsų bočių gyvenimą šviesesniu“, – teigia V.Tūrienė.