Būtent kolegos mirtis aktorių Sigitą Račkį (73 m.) kadaise sukrėtė taip, kad jis visiems laikams atsisakė cigarečių. Nors iki tol darbas teatre dažniausiai buvo persmelktas cigarečių dūmų, net ir žinant, jog rūkaliams kyla kur kas didesnė rizika mirti nuo plaučių vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, širdies ir kraujagyslių ligų.
Nors troškūs cigarečių dūmai buvo darbo teatre kasdienybė, aktorius ir režisierius S.Račkys daugiau nei keturiasdešimt metų neima cigaretės į rankas. Tam reikėjo vienintelio įrodymo – kad mirtys nėra tik statistika.
Sukrėtė kolegos netektis
Jis atsimena, jog tai atsitiko 1980-ųjų gegužę. Vilniečiai aktoriai Kaune vaidino spektaklyje „Milžino paunksmė“.
Šiame spektaklyje dalyvavo ir aktoriaus Vytauto Kernagio tėvas Aleksandras Kernagis. Spektakliui įpusėjus, A.Kernagis sunegelavo. Jis ėmė dusti, nes kažkas pasidarė su širdimi, todėl buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.
Kadangi tuo metu salėje tarp žiūrovų buvo žymus kardiochirurgas Jurgis Brėdikis, jis kaip mat sureagavo ir puolė į užkulisius, pas sunegalavusį. Atvykus greitosios pagalbos medikams, A.Kernagis toliau buvo gaivinamas.
Tuo metu S.Račkys laukė užkulisiuose, kol ateis jo eilė žengti į sceną ir sakyti tekstą. Pro šalį ėjo greitosios pagalbos seselė, paklausęs, kaip jaučiasi A.Kernagis, ji pasakė tik vieną žodį: „Mirė“.
„Tą dieną pirmą kartą iš arti mačiau, kaip atrodo miręs žmogus“, – prisiminė S.Račkys.
Vėliau apsilankęs teatro grimerinėje jis pamatė, kaip viena teatro darbuotoja plovė A.Kernagio vilkėtas scenoje kelnes ir verkė. Šis vaizdas aktorių sukrėtė.
Nuo tos dienos jam atrodė, kad jį persekioja mirties kvapas: „Galvojau – užrūkysiu ir mirsiu.“
Duoto pažado nesulaužė iki šiol
Po šių gastrolių atėjo vasara, prasidėjo ruduo, bet aktoriui S.Račkiui nebuvo jokio noro rūkyti. Ruošdamasis naujo sezono repeticijoms, jis pasakė sau: „Mečiau rūkyti, ir viskas.“ Tokį apsisprendimą aktorius vadino vienu geriausių savo gyvenime.
S.Račkys įsitikinęs, kad žmogų pasikeisti priverčia kur kas dažniau stiprūs emociniai išgyvenimai, sukrėtę iki sielos gelmių, o ne blaivus protas: „Gali kad iš šimtą kartų sau kartoti: „Mesiu rūkyti“, bet proto balsas kaip ir šuns balsas ne visada eina į dangų.“
Deganti cigaretė išskleidžia puokštę nuodų
Yra rūkalių, kurie rūko dėl kompanijos, ritualo, tačiau ne paslaptis, kad dauguma rūkančiųjų griebiasi cigaretės dėl nikotino poveikio. Ne paslaptis, kad kartu su nikotinu įkvepiama ir puokštė nuodų.
Ekspertai sutaria, kad didžiausia žala rūkančiojo sveikatai kyla dėl kenksmingų cheminių medžiagų, kurios susiformuoja cigaretei degant. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad degdama cigaretė gali pasiekti 900 laipsnių temperatūrą, degimo metu susidaro apie 7 tūkst. skirtingų cheminių medžiagų, su dūmais patenkančių į žmogaus organizmą. Apie šimtas iš jų – pavyzdžiui, dervos, anglies monoksidas, kiti kancerogenai – sukelia itin pavojingas su rūkymu siejamas ligas.
Nors nikotinas, dėl kurio dažniausiai yra rūkoma, sukelia priklausomybę ir pririša žmogų prie cigaretės, visgi sutariama, kad jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.
Problema visur ta pati – skiriasi tik sprendimai
Šiandien statistika tiksliai atskleidžia, kad pasaulyje su rūkymu yra siejama apie 90 proc. mirties nuo plaučių vėžio atvejų ir 80 proc. mirties nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Cigarečių dūmuose esančios kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios, kai degimas pasiekia labai aukštą temperatūrą, ilgainiui padidina rūkančiojo asmens tikimybę susirgti plaučių vėžiu net 15–30 kartų. Tai pripažįsta daugybė pasaulio valstybių. Tačiau sprendimai, kurių šalys imasi, siekdamos sumažinti cigarečių vartojimą, kiekvienoje valstybėje ženkliai skiriasi.
Požiūrio, kaip sumažinti rūkymo daromą žalą, skirtumai pasaulyje išryškėję jau seniai. Aktorius S.Račkys prisimena, kad jau prieš gerą dvidešimtmetį viešint Islandijoje, Lietuvos teatralai rūkyti galėjo tik specialioje patalpoje, kur visi spaudėsi lyg silkės statinėje. Kai Lietuvoje tuo metu vis dar buvo galima rūkyti bendrose viešose vietose, pavyzdžiui, net kavinėse.
Progresyvus Islandijos požiūris į rūkymą ilgainiui davė vaisių. 2000 metais Islandijoje rūkė apie 30 procentų suaugusiųjų. Šiuo metu skaičiuojama, kad šalyje dūmą traukia mažiau negu 12 proc. suaugusiųjų. Tai – kone tris kartus mažesnė gyventojų dalis negu Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvoje rūkymo paplitimo kreivė dešimtmečiais išlieka stabili ir nesileidžia žemyn.
Šiaurės šalys renkasi kitą kelią
Sėkmingai rūkymo mastus mažinantys islandai, regis, progresyviai žiūri ir į kitokį būdą mažinti su cigarečių rūkymu susijusių ligų tikimybę. Nors šalyje rūkančiųjų skaičius yra nedidelis, beveik trečdalis iš jų renkasi alternatyvius gaminius, pavyzdžiui, e. cigaretes. Panaši situacija ir Švedijoje. Šiame amžiuje cigaretes vartojančių žmonių skaičius čia ženkliai sumažėjo, o šį pasiekimą ekspertai dažnai aiškina už lūpos dedamų tabako pagalvėlių tabako paplitimo tendencija, kuri ilgainiui nulėmė ir cigarečių pardavimų susitraukimą, ir mažesnį švedų sergamumą ligomis, kurios siejamos su rūkymu.
Švedijos pėdomis jau kelerius metus sėkmingai seka Norvegija, kur alternatyvių gaminių prieinamumas derinamas su kitomis tabako kontrolės strategijos priemonėmis: įvairiais rūkymo ribojimais, akcizais cigaretėms ir t. t. Diskusijos apie alternatyvių gaminių įtaką rūkančiųjų sprendimams mesti cigaretes aktyviai verda ir Jungtinėje Karalystėje.
Keičiantis vartotojų įpročiams ir augant poreikiui sumažinti tabako žalą, pasaulyje daugėja tyrimų, kuriuose lyginamas skirtingų nikotino gaminių toksiškumas. Tyrimų išvados rodo, kad alternatyvūs gaminiai gali turėti mažesnį žalos sveikatai potencialą ir, kai kurių ekspertų nuomone, šie gaminiai potencialiai gali sumažinti rūkymo riziką žmonėms, kurie nenori mesti rūkyti. Ilgametė patirtis šalių, kuriose rūkaliai cigaretes iškeitė į alternatyvius gaminius, rodo, kad tai prisidėjo prie visuomenės sveikatos.
