Nori įkvėpti vaikus
Kristina prisiminė, kad nors jai mokantis mokykloje savanorystei nebuvo skiriama daug dėmesio, pirmąjį apsilankymą pas vienišus senelius ir pokalbius su jais prisimena iki šiol.
„Niekada nebuvau savanorė, kuri priklausytų vienai organizacijai, aš – spontaniška. Jei matau, kad kažkam reikia pagalbos, skubu padėti. Dirbdama „Kauno balduose“ į savanorystės iniciatyvas stengiuosi įtraukti kolegas, pati nuolat ieškau informacijos, kam galėtų reikėti pagalbos. Kraujo donorystė, pagalba Lietuvos Raudonajam Kryžiui, „Maisto bankui“ – teko prisidėti prie įvairių iniciatyvų“, – pasakojo moteris.
Kristina pasidžiaugė, jog savanorystės idėja pavyko užkrėsti ir vaikus. Pavyzdžiui, kartu su dukra prekybos centruose dalijant skrajutes, prisijungti panoro ir devynmetis sūnus. Matydamas mamos ir sesers pavyzdį, paprašė močiutės jį į prekybos centrą atvežti bent kelioms valandoms, kad padėtų. Toks vaikų noras daryti gerus darbus, anot Kristinos, išties džiugina.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Kristina su dukra taip pat skubėjo padėti – rūšiavo žmonių suaukotus drabužius ir kitus daiktus. Ne kartą dviese padėjo supakuoti maisto produktus, skirtus išdalinti stokojantiems. Su sūnumi dalyvavo SBA miškasodžio iniciatyvoje – kartu su kolegomis sodino medelius. Pačiai Kristinai ypač svarbi kraujo donorystė – jei tik gali, visuomet aukoja kraujo.
Vienas prioritetų – savanorystė
Savanorystė – svarbi SBA kasdienybės dalis, tad Kristina ypač džiaugėsi kolegų iniciatyva sutvarkyti apleistas kapavietes Žemųjų Šančių kapinėse, taip pat apsilankyti vaikų dienos centre ir, artėjant rugsėjo pirmajai, vaikams padovanoti reikalingų mokyklinių priemonių. Komandai norėjosi ne tik perduoti kanceliarines priemones, bet ir susipažinti su vaikais, sužinoti, kuo jie gyvena, kas jiems svarbu ar kas neramina.
„Man labai svarbus jausmas, ateinantis tuomet, kai kažkam padarau gera. Vaikams noriu parodyti, jog jeigu mes galime padėti kitiems, svarbu imtis to ir padaryti. Niekada negali žinoti, galbūt, kažkada bet kuriam iš mūsų prireiks kito žmogaus pagalbos. Be to, mes padedame ne tik daiktais ar darbais, bet ir skirdami savo laiką, o jis šiais laikais ne mažiau svarbus. Aš iš prigimties esu empatiškas žmogus, todėl visada ištiesiu pagalbos ranką socialiai pažeidžiamiems. Kartais sulaukiu nuostabos, kam man to reikia, tačiau mano atsakymas vienas – man gera daryti gera“, – kalbėjo Kristina.
Kodėl jai taip svarbu į savanorystę įtraukti vaikus? „Kartais visuomenėje pasigendu empatijos ir noro padėti, pagalvoti apie kitą. Dažniau pagalvokime, o ką aš galiu padaryti dėl kitų?“ – svarstė SBA bendrovės „Kauno baldai“ personalo vadovė.
Moteris pasidžiaugė, jog jos darbovietėje netrūksta kolegų, kurie visuomet noriai jungiasi prie savanorystės iniciatyvų. „Mums rūpi, mes esame visuomenės dalis, tad pasirinkome ne neužsidaryti savo biuruose, o rasti laiko ir resursų padėti. Mes kiekvienas turime po dvi rankas, kurios gali padaryti daug prasmingų darbų“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiais metais šimtai „Kauno baldų“ darbuotojų nusprendė šalia naujosios gamyklos sutvarkyti ir bendruomenei atverti žaliąją erdvę unikalioje vietoje – ant Nemuno kranto Žemuosiuose Šančiuose. Jie rinko šiukšles, sutvarkė krūmokšnius, kad ne tik patys, bet ir aplinkiniai gyventojai galėtų pasimėgauti gamtos ir upės teikiamais privalumais. Po tokios talkos visi draugiškai vaišinosi pačių apsigamintu plovu ir dalijosi mintimis, kaip šią teritoriją paversti bendruomenės poilsio zona.
Pati dalyvaudama kandidatų į įmonės darbuotojus atrankose, Kristina pasakojo visuomet išsiaiškinanti vertybes, kuriomis potencialus kolega vadovaujasi, nes būtent tai labai daug pasako apie patį žmogų: kaip jis dirbs su kolegomis, kokią kurs atmosferą, ką transliuos už įmonės ribų. „Mes visi gyvenime vadovaujamės panašiomis vertybėmis, ir tai – mūsų stiprybė“, – pabrėžė Kristina.
SBA iniciatyvos „Savanorystės banga“ savanoriai kasmet surengia keliasdešimt savanorystės akcijų, kurioms įgyvendinti skiria šimtus valandų.
