Ji net neįsivaizdavo, kad netrukus bus nutempta į krūmus, prispausta ir priversta gulėti išskėstomis kojomis dėl baisaus ritualo, kuris visiems laikams pakeis jos gyvenimą.
„Nieko neprisimenu nuo to momento iki to laiko, kai pabudau lovoje ir mano kojos buvo surištos virvėmis“, – prisimena ji.
Trauma buvo tokia sunki, kad Amani tylėjo. Iki paauglystės ji net nesuprato, kad jai buvo padarytas moterų lytinių organų apipjaustymas.
Ši siaubinga procedūra, kai dėl ne medicininių priežasčių iš dalies arba visiškai pašalinama išoriniai moters lytiniai organai, Jungtinėje Karalystėje yra neteisėta nuo 1985 m. Ji klasifikuojama kaip prievarta prieš vaikus. Procedūra gali sukelti ilgalaikių sekso, gimdymo ir psichinės sveikatos problemų.
Tačiau Sudane, kur Amani užaugo, ši praktika tebėra įprasta „religiniais tikslais“, nepaisant to, kad 2020 m. ji pagaliau buvo pripažinta neteisėta. Jungtinių Tautų duomenimis, 87 proc. Sudano moterų nuo 14 iki 49 metų yra patyrusios kokios nors formos lytinių organų apipjaustymą.
Amani užaugo su savo tėvais, broliu ir seserimi mažame kaimelyje Sudane, o būdama devynerių persikėlė į Jungtinę Karalystę. Dabar, praėjus 16 metų po sužalojimo, ji drąsiai pasakoja savo istoriją, siekdama, kad tai nenutiktų kitoms mergaitėms.
„Iš anksto man tikrai nieko nesakė, – sako ji. – Buvau tik vaikas, ir ar galite įsivaizduoti, kaip pasakyti vaikui, kas su juo nutiks?“
Vaikai dažnai būdavo paliekami savieigai ir niekada nesulaukdavo daug dėmesio iš suaugusiųjų, kurie buvo pernelyg užsiėmę bandydami sudurti galą su galu, tačiau, kaip aiškina Amani, ta diena buvo kitokia.
„Tą dieną jie man skyrė daug dėmesio. Prisimenu, kaip vyresni vyrai ir moterys, su kuriais niekada anksčiau nekalbėjau, dėjo pinigus į mano marškinius ir davė saldumynų“, – prisiminė ji.
Nesuvokė, kas atsitiko
Tada didelis būrys žmonių nuvedė ją į netoliese esantį lauką, kur buvo sėjami javai, ir galiausiai ji liko su močiute, teta, mama ir dar pora moterų.
„Pamenu, jos mane tvirtai laikė, vienu metu sugriebė ir liepė atsigulti, – aiškino ji. – Ir tada staiga jos mane labai stipriai prispaudė. Po to nieko neprisimenu“.
Amani nebuvo duota anestetikų ar skausmą malšinančių vaistų, o kai ji atsigavo, prisimena, kaip mama ją pakėlė ir pasodino ant ryškiai rožinio puoduko.
„Mano kojos vis dar buvo surištos ir ji man vis liepė nusišlapinti.
Tiesiog prisimenu, kaip rėkiau ir verkiau, sakydama: „Aš negaliu šlapintis, aš negaliu šlapintis“.
Amani vėliau iš tetos sužinojo, kad ji susirgo sunkia infekcija – dažna apipjaustymo komplikacija dėl nesterilizuotų įrankių naudojimo – ir jos šeima ruošėsi blogiausiam.
Nepaisant to, kad ji buvo tokia vangi, jog negalėjo net gerti, Amani sako, kad jie atsisakė vežti ją pas gydytoją, nes buvo per toli.
„Kas verstų vaiką išgyventi tokį siaubingą dalyką? – klausia ji. – Kokia priežastis žaloti vaiko organus, kai jis yra sveikas?“
Tik vidurinėje mokykloje Jungtinėje Karalystėje, kai Amani turėjo dalyvauti lytinio švietimo pamokose, kuriose jie mokėsi apie moters anatomiją, ji suprato, kas jai buvo padaryta.
„Pamenu, mačiau makšties ir skirtingų jos dalių, vulvos, klitorio nuotraukas. Buvau tikrai nustebusi.
Aš sakiau: „Tai ne kaip mano makštis“. Manoji buvo visa užplombuota ir uždaryta. Paklausiau mokytojos: „Ar visos vaginos taip atrodo?“ Mokytoja pasakė: „Taip, žinoma“.
Amani buvo taip šokiruota tokios žinios, kad parsivežė vadovėlį namo parodyti mamai ir paklausė, ar jos skiriasi, nes jie yra iš kitos šalies. Ji prisimena, kad mama iškart nutraukė pokalbį ir pasakė, kad „gėda“ žiūrėti į tokius vaizdus.
Vėliau jos mama nuėjo į mokyklą ir pareikalavo nemokyti jos dukros apie lytinį švietimą, todėl Amani nusprendė pati atlikti savo tyrimą.
Ji pasinaudojo „Google“ ir atsitiktinai aptiko terminą „moterų lytinių organų žalojimas“. Suvedusi galus, ji suprato, kas jai atsitiko prieš visus tuos metus, ir užsipuolė savo mamą.
„Kai paklausiau apie tai, ji atsakė: „O, mes tai padarėme, nes tai yra religinis dalykas. Tai garantuoja tavo tyrumą ir nekaltybę“, – aiškina Amani ir priduria: – Tai netiesa. Religija neskatina smurto prieš moteris. Ir ji tikrai neskatina smurto prieš vaikus. Tai yra įsitikinimas, kad moterys tiesiog neturi turėti seksualinės tapatybės.“
Kadangi kalbos apie seksą jos namuose buvo tabu, Amani niekada niekam neatviravo apie apipjaustymą, iki būdama 16 metų išėjo iš namų.
Po muštynių su tėčiu, prieš pradėdama savarankišką gyvenimą, mėnesį gyveno pas globėjus.
Iki to laiko jos mama pagimdė dar dvi mergaites, ir Amani suprato, kad jos sulaukė tokio amžiaus, kokio ji buvo, kai jai buvo padarytas apipjaustymas.
Nepaisant to, kad nebendrauja su savo šeima, ji prisiekė, jog neleis, kad taip nutiktų ir jos seserims, ir pranešė policijai apie galimą apipjaustymą. Tai reiškė, kad šeima negalėjo keliauti į Sudaną be patikrinimų, apsaugančių jos seseris nuo to paties likimo.
Nauja pradžia
Amani ryžtas užtikrinti, kad moterų lytinių organų žalojimas būtų uždraustas visame pasaulyje, tik išaugo, kai ji pati tapo mama.
Dauguma moterų lytinių organų žalojimo procedūrų apima susiuvimą iki makšties angos – tai reiškia, kad moterys gali turėti lytinių santykių, nors tai būna labai skausminga.
2021 m. ji pastojo ir pagimdė dukrą Mayą. Su savo partneriu Ali nusprendė pasirinkti Cezario pjūvį, kad užtikrintų, jog gimdymo metu nekiltų komplikacijų dėl atlikto apipjaustymo.
„Visas procesas buvo toks ramus. Atsigavimas buvo tikrai skausmingas, bet labai džiaugiausi, kad jai viskas gerai ir kad man viskas gerai, – sako ji. – Tai buvo pats geriausias jausmas. Aš taip bijojau ir patyriau panikos priepuolius visus devynis mėnesius, galvodama, kad ji mirs, kad aš mirsiu.
Buvau tokia laiminga, kad sukūriau šeimą. Aš neturiu savo senosios šeimos, bet sukūriau savo.“
Pasveikusi Amani ėmė domėtis apipjaustymo panaikinimu – procedūra, apie kurią dažnai nekalbama, tačiau ji yra prieinama kai kuriose klinikose.
„Mano pagrindinis rūpestis buvo skausmingi, kartais neįmanomi lytiniai santykiai. Taip pat šlapimo infekcijos, nes jis negali tinkamai pasišalinti. Šlapimas turi praeiti po randu, o tai kartais yra gana skausminga, – sako Amani, kuri dabar studijuoja mediciną ir ateityje tikisi įkurti ne pelno siekiančią labdaros organizaciją. – Tada atsiranda psichologinis skausmas ir jausmas, kad tavo kūnas tave žlugdo šiuo aspektu.“
Amani sako, kad ryžosi operacijai ir dėl savo dukros, kad jos netraumuotų nuolat dėl apipjaustymo juntamas fizinis skausmas – nuo to ji norėjo pabėgti tapusi mama.
Praėjus metams po gimdymo, Amani buvo atlikta atvirkštinė procedūra, ir ji be galo patenkinta jos rezultatais. „Aš sugebėjau susigrąžinti savo galią ir pakeisti dalykus į gerąją pusę“, – sako ji.
Parengta pagal thesun.co.uk
