Linas savanoriauja gana dažnai, nes jis tą daro įvairiose organizacijose: ir Visagino miesto „Raudonajame kryžiuje“, ir aktyviai dalyvauja savo įmonės savanorystės veiklose.
„Raudonajame kryžiuje“ savanoriška veikla daugiausia susijusi su pagalba senoliams, socialinių, globos įstaigų lankymu, maisto pirkimu.
Visos SBA grupės mastu nuo 2021 m. inicijuota Savanorystės banga, skatinanti įsitraukti į įvairiausias veiklas, prie kurių kasmet prisideda ne tik šimtai grupės įmonių darbuotojų su artimaisiais, bet ir miestų bendruomenės visoje šalyje. „Lankomės pas senolius, tvarkome muziejus“, – vardijo Linas.
„Visagino linija“ kaip atskira įmonė taip pat imasi įvairių iniciatyvų vietos bendruomenėje. „Didelis darbas buvo Visagino miesto poliklinikos Vaikų skyriaus atnaujinimas, pagražinimas – pagamintos ir padovanotos lentynos, paveikslai.
Ne kartą esam padėję nepasiturintiems, socialiai remtiniems žmonėms susiremontuoti patalpas. Kasmet Prof. A. Hrebnickio memorialiniame muziejuje grėbiame lapus, padedame tvarkyti aplinką“, – pasakojo aktyvus visaginietis.
Visos savanoriškos veiklos vyksta po darbo, savaitgaliais – Linui smagu, kad su kolegomis pavyksta rasti laiko kartu nuveikti ką nors naudinga bendruomenei. Kol kas vyras gyvena vienas, bet jei turėtų šeimą, tikina, jog ją taip pat įtrauktų į savanoriavimą.
Į savanorystę atvedė pandemija
Į savanorystę Liną atvedė Covid-19 pandemijos iššūkiai, kai daugelis įmonių sustabdė darbus, o medikams ėmė labai trūkti darbo rankų.
„Covid-19 pandemijos pradžioje įmonėse sustojo darbas. Ieškojau, kaip galėčiau prisidėti prie darbo ligoninėje. Įstojau į „Raudonąjį kryžių“, ir nuo to laiko „užsikūrė“ savanorystės variklis.
Visą pandemijos laiką savanoriavau, o paskui tą pačią idėją norėjosi atnešti ir į savo įmonę, kad „užkurčiau“ kitus, – pradžią prisiminė L.Sprainys. – Tuo laiku daug kam „sutapo dažniai“, norėjosi kažką daugiau nuo savęs duoti bendruomenėms, artimiesiems.
Viena vertus, atsirado didesnis susitelkimo jausmas, norėjosi daugiau būti kartu, nes labai ilgai buvom visi atskirai užsidarę.
Kita vertus, savanorystės idėja atitiko organizacijos identitetą, vertybinį pagrindą, kuris mūsų SBA grupėje visada buvo labai stiprus.“
„Visagino linijoje“ savanoryste užsikrėtęs visas gamyklos kolektyvas – nuo administracijos iki gamybos darbuotojų.
„Kiek prisijungs savanorių, labai priklauso nuo konkrečios iniciatyvos. Vieni žmonės labiau linkę savanoriauti ir padėti beglobiams gyvūnams, kiti – senoliams, treti – vaikams. Labai smagu, kad kiekvieną kartą, kai renkamės, kokios iniciatyvos imsimės, atsiranda vis naujų žmonių, kurie nebuvo dalyvavę ankstesnėse veiklose. Kurioje veikloje žmogus jaučiasi labiausiai galintis prisidėti, ten jis ir dalyvauja“, – pasakojo L.Sprainys.
Jaučia veiklos prasmę
„Man pirmiausia tai laisvo laiko įprasminimas, – prisipažino pašnekovas. – Dirbi, studijuoji, bet man asmeniškai norisi įprasminti likusį laiką. Jeigu tas laikas įprasminamas per pagalbą kitiems ar prisidedant prie kokių nors gerų darbų iniciatyvų, man tai visada suteikia laimės jausmą.“
Dar stipriau, pasak Lino, jis juntamas, kai pavyksta suburti ir įkvėpti daugiau bendraminčių: „Kai susiburia skirtingos įmonės, kolegos, ir visi kažką daro dėl vieno tikslo – tai svarbiausias dalykas, kuris visus veda į priekį.“
Visuomet motyvuoja ir sėkmės atvejai, kai pavyksta prisidėti, kad žmogaus gyvenimas realiai pagerėtų. Vieno tokių atvejų Linas niekada nepamirš.
„Į „Visagino liniją“ kartu su „Raudonuoju kryžiumi“ gavome signalą, kad močiutei, kuri jau sunkiai vaikšto, prieš žiemą kažkas atvežė malkų, ir reikia jas sukapoti. Mes pasiėmėm kirvius ir išvažiavom. Tik tada supratom, kad ten privažiuoti neįmanoma.
Močiutė gyveno vienkiemyje miške. Rudenį kelyje – vienas dumblas, nei praeisi, nei pravažiuosi. Mes bridom per miškus kokią valandą. Tapo aišku, kad esant poreikiui ten neprivažiuotų nei greitoji, nei policija.
Paklausėm močiutės, kaip ji maistą gauna. Pasirodo, kaimynas su keturračiu per mišką veža. Taip ir malkas jai suvežė.
Sukapojom jai tas malkas, bet buvo labai apmaudu, kad ji palikta viena. Pradėjom šnekėtis su seniūnija, ir greitai tą močiutę pas save pasiėmė sūnus, ir dabar ji gyvena šiltai mieste“, – laiminga pabaiga pasidžiaugė Linas.
Lietuvoje – geriau nei užsienyje
Visagine užaugęs Linas kurį laiką dirbo užsienyje, bet grįžo į Lietuvą. Pradėjo studijuoti ir kartu įsidarbino „Visagino linijoje“. Startavo nuo žemiausios pozicijos – gamybos darbininko, ir per septynerius metus, perėjęs visas įmanomas tarpines pozicijas, pakilo iki gamybos vadovo.
Nors baldų gamybos patirtis užsienyje vertinama, vėl bandyti laimę svečioje šalyje Lino netraukia – sako, Lietuvoje geriau. Be to, ir įmonė, kurioje dirba, yra tapusi sava ir artima. „SBA grupė man rezonuoja su tuo, koks aš pats esu.
Šitiek laiko išdirbti vienoje organizacijoje yra jau šis tas. Ji atitinka mano identitetą ir vertybes. Čia tu – ne vien darbuotojas užduočiai padaryti, bet gali daug prasmingų veiklų su kolegomis nuveikti ir jausti, kur tu dirbi“, – sakė L.Sprainys.
Pasak visaginiečio, jo gimtasis miestas pastaruoju metu labai atsigauna visomis prasmėmis. „Jaučiasi, kad mažėja socialinė izoliacija.
Miestas atsigaunantis, gyvas, vyksta renginiai, patys žmonės – šviesūs, grįžta daug jaunimo, taip pat ir iš užsienio. Visus kviečiu apsilankyti Visagine, kuris įsikūręs miškų apsuptyje, ir pamatyti tai savo akimis“, – ragino Linas.
