Ją 2014-ųjų rugsėjį su grupe draugių savanorių įkūrė Rita Lamsargytė-Mockė, siekdama padėti Lietuvos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bei suvienyti Airijos lietuvius, įmones ir organizacijas, kurie gali prisidėti prie paramos.
„Airijos lietuviams rūpi“ bendradarbiauja su Lietuvoje esančiomis labdaros organizacijomis „Mamų unija“, „Vilties spindulėlis“ ir „Rugutė“, kurios remia sergančius vaikus.
Šeštadienio vakarą organizacija, kurioje dirba vien tik savanoriai, ypač sėkmingai atšventė veiklos dešimtmetį: rėmėjų ir beveik 300 svečių dėka buvo surinkta rekordinė 28,492 eurų suma.
Renginys, vykęs daugiau nei šešias valandas, buvo perpildytas emocijų. Organizacija pasidalino praeitų metų darbais, vaikų ir jų šeimų, sulaukusių finansinės ir emocinės paramos, padėkomis.
Svečius linksmino ir stebino pasirodymų gausa ir įvairovė, atspindinti ne tik Airijos lietuvių kūrybiškumą, bet ir dviejų šalių giminystę. Buvo galima išvysti tradicinius lietuviškus ir airiškus šokius, baleto trupės pasirodymą; išgirsti smuiko melodijas, lietuvišką poeziją ir dainas. Taip pat vyko gerų emocijų ir daug lėšų sugeneravusi loterija.
Rėmėjai įsteigė per 40 įvairių prizų, nuo šviežios juodos duonos kepalų iki koncertų bilietų ir nakvynių prabangiuose viešbučiuose. Vakarą vainikavo energingas Edmundo Kučinsko pasirodymas. Maestro, specialiai šiam renginiui atvykęs į Airiją, scenoje dalijosi: „Tikiuosi, jog ne paskutinis kartas“.
Padėką ir palaikymą organizacijai išreiškė ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Jonas Grinevičius, ir kiti renginio svečiai. Vieni jų, Airijoje jau beveik 20 metų gyvenantys Laura ir Sigitas Pačėsai, dalyvauja kiekvienoje labdaros vakarienėje ir paragina savo miesto lietuvius prisijungti.
„Nors atstumas nuo Golvėjaus, kur gyvename, iki Dublino apriboja galimybes daugiau dalyvauti lietuvių bendruomenės veikloje, į vakarienę atvažiuojame visada. Šiemet iš Golvėjaus atvažiavo 8 žmonės“, – džiaugėsi ilgamečiai renginio dalyviai. „O renginio sėkmę nulėmė žmonių gerumas ir tikėjimas, kad galima kažką pakeisti“.
Panašiais sentimentais dalijosi ir verslininkas Valdas Molevičius. Jis ir kartu su sūnumi įkurta įmonė „MV Transport“ – ilgamečiai organizacijos rėmėjai. „Tų, kuriems reikia padėti, yra, buvo ir bus. Todėl remiame ir dabar, remsime ir ateityje“.
V. Molevičius tikina, jog „Airijos lietuviams rūpi“ daug palaikymo sulaukia ne tik dėl savo svarbaus tikslo, bet ir dėl dirbančiųjų nuoširdumo: „Žmonės organizuoja šį renginį, deda pastangas, aukoja savo laisvalaikį“. Airijos lietuvių bendruomenės pirmininką Arūną Teišerskį ilgametei veiklai, net ir būnant pavargus po darbų, motyvuoja bendruomeniškumas.
„Darant bet kokį projektą, svarbu, kad nebūtum vienas, kad tai būtų svarbu ir kitiems. „Airijos lietuviams rūpi“ idėja ir yra palaikyti kitus, kuriuos ištiko nelaimė, tad ignoruoti reiškia nepalaikyti ir organizacijos, ir pačios idėjos“. A. Teišerskis pabrėžė, jog žmonių, „kuriems rūpi, kurie ateina, yra nemažai – ką mes šiandien ir matome“.
A. Teišerskiui antrino Monachano lietuvių atstovė Inga Puodžiūnienė. Šiame mieste gyvenančios lietuvės pačios imasi iniciatyvos, buriasi ir įvairiais darbais renka lėšas. Vakaro metu ji ragino ir kitų miestų tautiečius: „Dirbdami vardan sergančių vaikų ir padėsime kitiems, ir užsidirbsime geresnių karmos taškų“.
Renginių vedėjas Airijoje Donatas Odinas yra ištikimas vakaro vedlys ir scenaristas: „Nuo pirmosios vakarienės pamačiau, kiek daug darbo įdeda organizacijos moterys, ir pasakiau, kad kiek galėsiu, kada reikės, visada padėsiu“.
Laura Didjurgytė Bagdonė kartu su Donatu renginį veda keletą metų, bet organizacijos savanorė ji yra nuo pat pradžių: „Prisidėjau prie mugių, krepšinio turnyrų ir kitų akcijų. Jaučiu tame prasmę – kuo daugiau žmonių tą darys, tuo gražesnis pasaulis bus“. Ji pritarė Donatui, negailėdama gražių žodžių organizacijos kūrėjai Ritai ir savanorėms: „Matau visų pastangas, jos – kaip vienas kumštis. Tai ir motyvuoja visą komandą, mes palaikome viena kitą, skatiname judėti į priekį ir daryti gerus darbus“.
Tuo tarpu pati Rita dėkojo neatlygintinai dirbantiems organizacijos savanoriams ir kuriantiems nepamirštamą renginį garso režisieriams, fotografams, dekoratoriams ir visiems, kurie jungiasi ir palaiko kiekvienais metais tuo pačiu tikslu. „Žmonės net nenori išsiskirstyti“, – jau gerokai po vidurnakčio šypsodamasi dalijosi Rita. „Man labai smagu ir svarbu, kad grįžta ir dalyvauja tie patys žmonės – savanoriai, rėmėjai ir svečiai“.
