Visgi vienas dalykas vyrą lydi nuo pat vaikystės. Tai – technologijos. „Technologijų istorija yra mūsų bendros istorijos dalis, kuri mus įkvepia kurti ateitį“, – sako Energetikos ir technikos muziejaus įkūrėjas.
– Viliau, ar atsimenate savo pirmąjį elektronikos prietaisą? Papasakokite.
– Pirmasis mano elektronikos prietaisas – tai pagal tipinę schemą sumontuotas detektorinis radijo imtuvas. Jį gavau dar besimokydamas Kauno II vidurinėje mokykloje (dabartinėje Maironio gimnazijoje).
– Elektronika – neatsiejama jūsų gyvenimo dalis. Kada pradėjote ja domėtis?
– Mokykloje buvo puikus fizikos mokytojas Šimonis, kuris mane pakvietė į fizikų būrelį. Taip po truputį įsitraukiau, dalyvavome respublikinėje jaunųjų fizikų olimpiadoje ir užėmėme ketvirtąją vietą! Tuomet supratau, kad visa tai kažkur veda. Baigęs mokyklą įstojau į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto suvirinimo įrengimų ir technologijos specialybę, įgijau inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Taip ir sukausi inžinerijos srityje, o 2003 metais įkūriau Lietuvos energetikos muziejų.
– Kaip gimė mintis įkurti muziejų ? Nuo ko viskas prasidėjo?
– 1903 m. pradėjusi veikti Vilniaus centrinė elektrinė ilgą laiką buvo vienintelis elektros energijos tiekėjas sostinei. 1984-aisiais pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei, ši sena elektrinė jau buvo nerentabili ir jos veikla buvo sustabdyta, veikė tik vandens šildymo katilai Žirmūnų rajono reikmėms. Liko neveikiančios dar 1912 m. pagamintos turbinos, elektros generatoriai – tokių jau niekur nėra.
Nusprendžiau turbinas įregistruoti kaip paveldo objektus, o vėliau, išėjęs į pensiją, ieškojau, kur išnaudoti savo turimą laisvą laiką... Supratau, kad muziejus yra būtent tai, ko man reikia.
Atėjus Nepriklausomybei, su bendraminčiu Juozu Martusevičium pradėjome ieškoti variantų įsteigti Lietuvos energetikos muziejų. 1996 m. AB „Lietuvos energija“ paruošė senosios elektrinės Turbinų salės pritaikymo muziejui projektavimo užduotį. 2000 m. VŠT ir AB Lietuvos energija pasirašė sutartį dėl Energetikos muziejaus steigimo.
Minint įspūdingą datą, Vilniaus centrinės elektrinės 100 metų jubiliejų, 2003 m. vasario 14 d. buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos energetikos ir technikos muziejus. Šis ilgas procesas judėjo pirmyn tik mūsų entuziazmo dėka.
– Koks yra seniausias muziejaus eksponatas?
– Seniausias eksponatas – 1898 m. Švedijoje pagamintas elektros generatorius, kuriame elektrą generuoja paprastas magnetas. Tokie buvo gaminami tik XIX amžiuje.
– Kokią reikšmę, jūsų nuomone, turi technologijų istorijos išsaugojimas ateities kartoms?
– Technologijų istorija yra mūsų bendros istorijos dalis, kuri mus įkvepia kurti ateitį. Technologiniai laimėjimai ir jų istoriją liudija žmonių išradingumą, kūrybiškumą, pastangas tobulėti. Senų elektronikos prietaisų ir visos technikos tobulėjimas atspindi visuomenės technologinę pažangą. Išsaugodami praeities prietaisus ir išradimus, mes rodome pagarbą ankstesnėms kartoms bei suteikiame galimybę ateities kartoms mokytis, suprasti evoliuciją ir atrasti naujų idėjų.
– Kokia yra įspūdingiausia prietaiso transformacija jūsų gyvenime?
– Įspūdingiausia transformacija – tai Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijos sukūrimas. Kviečiu apsilankyti ir įsitikinti patiems!
– Ko palinkėtumėte konkurso „Senas daiktas – nauja istorija 2024“ dalyviams?
– Techninis paveldas – ne tik techninių specialybių sritis. Egzistuoja daugybė atvejų, kai kūrybiškai į seną techniką žiūri ir filologai, ir menininkai. Pats muziejų steigiau jau būdamas pensininkas, tad išdrįsti – niekada nevėlu.
– Ačiū už pokalbį.
Dar daugiau istorijų – naujienų portalo Lrytas specialiam socialiniam projektui „Senas daiktas – nauja istorija“, kurį remia UAB „EMP recycling“.
