Tai – iššūkiai, kuriuos drąsiai priėmė naujausios Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ svečiai, turinio kūrėja Siri Østvold ir dizaineris, TEDx pranešėjas Joshas Stintonas. Ekstremalių pojūčių entuziastai pasakoja apie gyvenimą už komforto zonos ribų ir priežastis, kodėl jų žodynuose nebeliko sąvokos „baimė“.
„Man patinka žmonėms užduoti vieną klausimą: jeigu tavo gyvenimo istorija būtų knyga, ar norėtum ją perskaityti? Jeigu atsakymas yra neigiamas, viskas gerai – tavo rankoje yra rašiklis, kuriuo kasdien gali perrašyti istoriją, sukurti naują knygos skyrių. Tai nereiškia, kad privalai įkopti į Everesto kalną ar nerti į vandenyno gelmes. Tai – tavo gyvenimo knyga. Kas tave sudomintų ją perskaityti?“, – retorinį klausimą tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamas su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku žiūrovams užduoda amerikietis J. Stintonas.
J. Stintono gyvenimo knyga primena nuotykių romaną. Vienas ryškiausių epizodų – tai dalyvavimas kasmetinėse Švedijos slidinėjimo varžybose „Vasaloppet“. Čia jis pirmąkart atsistojo ant slidžių ir įveikė ilgiausią pasaulyje kalnų slidinėjimo trasą. Be to, J. Stintonas atstovavo Australijai didžiausiose pasaulyje vienračio kalnų lenktynėse ir vis dar stebisi, išdrįsęs tai padaryti.
„Gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad išmoksiu važiuoti vienračiu ar dalyvausiu didžiausiose pasaulyje vienračio kalnų lenktynėse. Kaskart, kai tą ištariu garsiai, mane ima juokas, bet dėl to gyvenimas ir yra nuostabus – kasdien turime galimybę sukurti naują istoriją“, – šypsosi J. Stintonas.
Drąsos žaisti gyvenimą J. Stintoną įkvepia laikas. Jo teigimu, gyvenimas Žemėje yra pernelyg trumpas, kad būtų švaistomas baimei ar abejonėms, todėl ilgainiui naudinga išmokti slopinti savo vidinį kritiką – balsą, kuris geba atkalbėti nuo ryškiausių gyvenimo patirčių.
„Turite suprasti, kad laikas yra labai ribotas. Gyvenimas nėra generalinė repeticija, gyvenimas – tai pagrindinis šou. Kaip tu kasdien atrodai, ar esi geras žmogus, ar laikaisi savo tiesos – visa tai yra labai svarbu. Norėčiau, kad man išėjus aplinkiniai prisimintų mane kaip žmogų, kuris iš tikrųjų gyveno“, – sako J. Stintonas.
Pradėti gyvenimą niekada nevėlu – net jei tau penkiasdešimt
Bebaimį požiūrį į gyvenimą puoselėja ir norvegų aplinkosaugos aktyvistė, laisvojo nardymo atstovė S. Østvold. Laisvasis nardymas (angl. „freediving“) – tai ekstremali sporto šaka, kurios metu be deguonies po vandeniu siekiama nuplaukti kuo ilgesnį arba gilesnį atstumą.
„Laisvasis nardymas labai skiriasi nuo daugumos kitų ekstremalių sporto šakų: jame nėra adrenalino. Prieš neriant svarbu sulėtinti savo širdies ritmą ir susitelkti į save – tai labai unikali ir ypatinga patirtis, primenanti meditaciją“, – teigia S. Østvold, šiemet iškovojusi savo pirmąjį aukso medalį Šiaurės šalių ir Norvegijos dinaminio plaukimo be plaukmenų čempionate.
Vos penkerius metus laisvąjį nardymą praktikuojanti sportininkė pripažįsta, kad didžiausias laimėjimas jai – ne aukso medalis, o galimybė nardyti atviruose vandenyse bei iš arčiau pažinti vandenyno pasaulį. Būtent savo malonumui nardydama Arkties vandenyne ji patyrė vieną įsimintiniausių gyvenimo įvykių – akistatą su laukine orka.
„Maža valtele kartu su kitais narais ir fotografu plaukėme nardyti į Šiaurės Norvegiją, Arkties vandenyną, kuriame pamatėme orkų būrius. Buvau šiam momentui pasiruošusi, todėl pirmoji nėriau į vandenį. Akimirką buvau tik aš ir įspūdingo grožio orka. Jausmas – nepakartojamas, sunku jį apibūdinti. Jeigu įprastai žmogus suvokia save kaip pasaulio centrą, tai ši patirtis leidžia suprasti, kad esi tik labai menka visatos dalelė“, – prisiminimais dalinasi S. Østvold.
Kita vertinga pamoka, kurią nardydama išmoko S. Østvold, yra sąmoningas kvėpavimas. Ilgainiui jis tapo geresnės fizinės ir psichologinės sveikatos, aukštesnių karjeros rezultatų priežastimi.
„Kvėpuodami mes galime reguliuoti chemines medžiagas, kurias išskiria mūsų smegenys. Pavyzdžiui, jeigu patiriate stresą, jums reikia suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kurią labai greitai „įjungia“ kvėpavimas – iškvėpimas turi būti dvigubai ilgesnis už įkvėpimą. Sutelkite dėmesį į iškvėpimą ir pakartokite šį pratimą bent keletą kartų – greitai pajausite, kaip jūsų kūnas atsipalaiduoja“, – pataria sportininkė.
Norėdami pasitikrinti, ar šiuo metu taisyklingai kvėpuojate, atkreipkite dėmesį į savo pilvą ir krūtinę. Kuri kūno dalis pakyla, kai įkvepiate? Pasak S. Østvold, atsipalaidavęs žmogus turėtų kvėpuoti „pilvu“, nes pakilusi krūtinės sritis signalizuoja įtampą.
„Žinoma, fizine prasme šis sportas yra sunkus, bet jame ypač svarbi sportininko psichologinė branda. Galima sakyti, vyresnieji netgi turi savotišką pranašumą. Tad pradėti niekada nevėlu, net jei tau 50 ar 60 metų“, – šypsosi S. Østvold.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galima čia.
