Svarbiausia – palaikymas
Prieš trejus metus į Alytų iš Vilniaus persikrausčiusiam Rimgaudui Leonavičiui kilo idėja įveikti du miestus skiriantį atstumą pėsčiomis. Susiląžinęs su draugais, jis su keliais bendraminčiais leidosi į 100 kilometrų žygį be nakvynės. Praėjusiais metais prie žygio prisijungė daugiau ėjikų ir visą atstumą įveikė tryse. Šiais metais iš 22 pasiryžusių eiti visą atstumą, tai padaryti pavyko 13–kai.
„Tai grupinis žygis – mes einame visi kartu. Tikrai būna, kad po 50–ties kilometrų žmogus jau nori viską mesti, nes pavargo, nusibodo, bet būtent kitų žmonių palaikymas neleidžia pasiduoti. Einant kartu visi dalijasi savo žygiavimo istorijomis, blogiausiomis ar juokingiausiomis istorijomis, gimsta naujos pažintys ir draugystės, tad džiugu, kad yra tokių, kurie su manimi žygiuoja ne pirmus metus“, – įsitikinęs R. Leonavičius.
Tai, kad palaikymas yra svarbus ne tik tokiame žygyje, bet ir kasdieniniame gyvenime sako ir autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ vadovė Klementina Gruzdienė.
„Galiu palyginti, kad autistiškus vaikus auginančios šeimos kiekvieną dieną jaučiasi lyg 100 kilometrų žygyje. Daug iššūkių, kurių niekaip neįveiksime vieni be palaikymo. Ačiū žygeiviams ir visiems žygio rėmėjams, kurių parama padės autistiškiems vaikams ir jų šeimoms įveikti savo gyvenimo kilometrus“, – dėkoja K. Gruzdienė.
Sunkiausia atkarpa naktį
Žygeiviai startavo šeštadienio rytą Vilniaus pakraštyje. Tik trumpai stabteldami atsigerti vandens, pasikeisti kojines jie kirto Lentvarį, Senuosius Trakus, Onuškį, o Grendavėje, Vilkokšnio ežero paplūdimyje sustojo pusiaukelėje, kur jų laukė „Kazanas ant ratų“ paruošta paelja.
Po vakarienės ir poros valandų poilsio prasidėjo sunkiausia, naktinio žygio atkarpa. Paryčiais Alytaus rajone Junčionyse šimtukininkų būrį papildė aktyvūs alytiškiai, norėdami įkvėpti jėgų ir paskatinti pabaigti paskutinius kilometrus. Pasirodo, jie ir buvo sudėtingiausi. Nors rytas prasidėjo saulėtai, netrukus dangų nudažė tamsūs debesys ir prasidėjo smarkus lietus, vietomis net ir su ledukais. Kas kurį laiką slėpėsi, kas ėjo toliau, bet finišuoti tai nesutrukdė nė vienam.
Ant Baltosios rožės tilto žygeivių laukė gausus gerbėjų būrys ir Kurorto seniūnaitijos atstovai su duona ir druska.
Kiekvieną žygeivį eiti skatina vis kiti motyvai – vienam tai asmeninis iššūkis, kitam jau įprotis. Štai alytiškiui Vytautui Kažemikaičiui tai jau tryliktas šimtukas iš eilės – į trumpesnius žygius vyras pastaruosius metus net nesileidžia.
Prie žygio prisijungė žinomas kino ir televizijos operatorius Viktoras Radajevas. Praėjusiais metais įveikęs ligą vyras nuėjo 170 kilometrų, tad tęsia pomėgį ir dabar be vargo įveikė šimtą.
Žygeiviai nestokojo ir šmaikštumo – 50 km įveikusi Alytaus teatro aktorė Ona Gudaitytė paryčiais vėl prisijungė prie žygio ir įveikė paskutinius dvidešimt. Finišą alytiškė baigė avėdama aukštakulnius. Tikrai damai niekas nesutrukdys!
„Dėkoju ne tik visiems ėjusiems, bet ir visiems parėmusiems. Dabar telieka gerai pailsėti ir ruoštis kitiems metams“, – nestokojo optimizmo žygio organizaotirius Rimgaudas net ir po tiek kilometrų.
