Dabar jau šiek tiek pripažinimo sulaukusi tapytoja pasakojo, kad piešti ji labai mėgo nuo vaikystės. „Atsimenu, kaip pradinėse klasėse reikėdavo aprašyti per vasarą perskaitytas knygas ir aprašymus iliustruoti. Knygų skaitymui ir jų aprašymui didelio dėmesio neskirdavau, kai kurių perskaitydavau tik dalis, bet piešdavau labai atidžiai, su smulkiausiomis detalėmis“, – nusišypsojo atsiminusi pašnekovė.
Visgi ji apie dailės studijas nemąstė, juolab, kad jos artimieji meninių profesijų nelaikė rimtomis. Jos mamos teisininkės stiprus pavyzdys bei mokykloje peršama nuomonė, kad geriausiems mokiniams tinka rinktis tik gerai apmokamas specialybes, tokias, kaip ekonomika ar teisė, ir nulėmė tai, kad puikiai baigusi mokyklą Daina pastarąją ir pasirinko.
Įstoti jai nebuvo sunku, juk mokykloje visi dalykai jai sekėsi puikiai, mokslus baigė „raudonu diplomu“.
Jau antrame kurse ji pradėjo galvoti, kad pasirinkti mokslai nėra jai skirti. Kita vertus, tada ji įsidarbino Europos reikalų komitete Vilniuje ir toks darbas studentei atrodė didžiulis pasiekimas – bet kasdienis sėdėjimas su popieriais prie kompiuterio jos nedžiugino.
Daina atsigaudavo laisvalaikiu – susirado bičiulių menininkų ir pati vis piešdavo savo malonumui. Tie draugai ją dar ir ramino, kad menų studijos spraustų ją į rėmus – geriau pačiai piešti nuoširdžiai, taip, kaip norisi.
Teisės diplomą Daina visgi gavo – galėjo jį įteikti tėvams.
Vėliau ji dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriuje, ruošėsi išvykti atstovauti Lietuvą ES institucijose, jau ir bilietai buvo nupirkti. „Bet sunku ir apsakyti, kas tuo metu dėjosi mano viduje – ateidavau į darbą ir jausdavau, kad tiesiog negaliu, kaip noriu piešti ar vartyti meno albumą, užuot sėdėjusi prie kompiuterio“, – sakė Daina.
Tad galiausiai ji, užuot išvykusi darbuotis ES institucijose, parašė prašymą, kad išeina iš darbo – ir atsisveikino su teisininkės karjera visam laikui.
Taip pasielgusi moteris gyveno iš santaupų, daug piešė ir bandė uždirbti iš savo darbų – savo paveikslus, atvirukus siūlė ir įvairioms galerijoms, ir gėlių salonams.
Be to, galiausiai pasiryžo studijuoti Vilniaus dailės akademijoje – baigė tapybos bakalauro ir magistro studijas.
Svajojo mokytis toliau
Porą pastarųjų metų tapytoja, kartais prisistatanti I-AM slapyvardžiu, yra apsistojusi Kipre, nes laimėjo galimybę praktikuotis čia veikiančioje menų rezidencijoje. Čia ji yra ir surengusi dvi parodas – o iš viso jų Lietuvoje ir Europoje būta jau penkiolikos (pirmoji įvyko dar 2006 m.).
D. Maslauskaitės darbų yra įsigijusi Limasalolio miesto savivaldybės menų galerija, galerija „Arsos 1933“ Kipre, bendrovė „Aviva Lietuva“, meno kolekcionieriai iš Vokietijos ir privatūs asmenys iš kelių šalių.
Visgi Lietuvoje baigtų mokslų Dainai pasirodė negana – ji įsisvajojo apie akademines klasikinio realizmo tapybos studijas (mūsų šalyje tokių nėra) Italijoje, Florencijos meno akademijoje (Florence Academy of Art).
„Apie tas studijas svajojau jau senokai. Noriu savyje atverti dar daugiau potencialo ir tapyti dar meistriškesnius darbus. Juolab, kad Lietuvoje meno rinka maža, norėčiau pamėginti plaukti į tarptautinius vandenis. Pernai rugpjūtį pasiryžau bandyti įstoti – tai yra labai sudėtinga, konkursas didžiulis, o priimami tik 23 studentai“, – sakė Daina.
Pateikusi savo darbų portfolio, sudalyvavusi pokalbyje ir užpildžiusi reikiamus dokumentus ji pusę metų laukė – o tada sužinojo, kad jai pavyko!
Už svajonę reikia mokėti
Tačiau Dainos išsvajotos studijos mokamos ir brangios – jos truktų trejus metus, o vieni metai kainuoja 17 000 Eur, taigi iš viso susidaro 51 000 Eur. Be to, ne ką mažiau kainuoja ir pragyvenimas Florencijoje, mat studentai būstu neaprūpinami ir turi nuomotis (kambario nuomos kaina prasideda nuo 600 Eur, 1 k. buto – nuo 1000 Eur).
Daina šiam tikslui turėjo susitaupiusi 7000 Eur, kuriuos jau ir sumokėjo kaip pradinį įnašą už studijas – o ką darys toliau, nė nenutuokia. Juolab, kad jos išsvajotoje mokslo įstaigoje studentai turi lankyti paskaitas nuo ryto iki vakaro, dar ir namie turi rengti metinį projektą – tad laiko darbui praktiškai nelieka.
Pašnekovė prasitarė, kad pokalbio metu jos banko sąskaitoje tebuvo 6 Eur. Menininko gyvenime nėra jokių garantijų dėl ateities, juk neaišku, kada kas nors įsigys kokį nors jo darbą.
„Kartais galvoju, kad aš siekiu to, kas neįmanoma. Artimieji ir seniau kalbėdavo, kad neverta rinktis menininkės kelio, nes iš to sunku pragyventi – aš pragyvendavau, bet labai noriu tobulėti, o tam reikia toliau studijuoti. Kalbama, kad turime kiekvienas eiti savo keliu, ir aš jaučiu, kad tikrai esu savo kelyje. Yra ir sėkmės pavyzdys – režisierius Saulius Baradinskas (Beatos Tiškevič vyras), įstojęs į prestižinę kino mokyklą JAV, irgi neturėjo pinigų studijoms, bet prašė žmonių paramos ir mokytis išvyko...“ – svarstė Daina.
Tad ir ji pasiryžo prašyti žmonių paramos – gal tuomet jai pavyks įgyvendinti savo svajonę.
***
Norintieji prisidėti prie Dainos studijų gali tai padaryti, įsigydami jos tapybos darbą arba tiesiog pervesdami pinigų į sąskaitą. Informaciją, kaip tą padaryti, galima rasti jos interneto svetainėje https://www.dainamaslauskaite.com.
