Visgi pastebima tendencija, kad ateities kartoms išsaugoti šeimos verslus norintys lietuviai skiria dėmesį šeimų valdysenai ir įpėdinystei bei naudoja dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikais sukurtas praktikas. O Lietuvoje apsilankęs vienos galingiausių ir įtakingiausių LDK laikų Radvilų giminės tiesioginis palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill) pasidalino, kas svarbiausia, norint sukurti ir išsaugoti dinastiją.
600 metų siekianti giminės istorija
Kunigaikštis M. Radvila Lietuvoje apsilankė gegužės mėnesį bei dalyvavo Dubingių pilies fondo steigimo ceremonijoje. Šio fondo vienas pagrindinių tikslų – parengti Dubingių pilies, vienos iš istorinių Radvilų giminės rezidencijų, atkūrimo planą ir užtikrinti finansavimą jo įgyvendinimui.
Radvilų giminės istorija tęsiasi jau 637-erius metus (skaičiuojant nuo pirmojo Radvilos – Radvilos Astikaičio, gimusio 1387 m.). Iki XX a. šiai dinastijai priklausė apie 500 žmonių. Šiuo metu Radvilų yra apie 100, jie išsibarstę po JAV, Prancūziją, Italiją, bet didžioji dalis gyvena Lenkijoje, vienas tokių – ir kunigaikštis M. Radvila. Radvilos buvo pirmoji LDK giminė, kuri gavo kunigaikščių titulą. Tiesioginis Motiejaus Radvilos protėvis Mikalojus Radvila Juodasis, kuris Žygimanto Augusto laikais veikė kaip faktinis Lietuvos valdovas, šį titulą gavo 1547-aisiais iš Šventosios Romos imperatoriaus.
Bet Motiejus Radvila pabrėžia, kad ne titulai svarbiausia. „Mes visuomet buvome auginami su tokiu požiūriu, kad nenusipelnėme kažko vien dėl to, kad mūsų protėviai buvo kilmingi. Tai labai svarbus principas. Apie tai, kad esu kunigaikštis, sužinojau 6–7 metų ir mano tėvai labai pykdavo, jei apie tai galvodavau. Jie sakydavo, kad esu toks pats, kaip ir mano draugai. Aristokratiška kilmė motyvuoja elgtis gerai, nes nuo tavęs priklauso šeimos reputacija“, – pasakoja M. Radvila, kuris priklauso ilgiausiai išlikusiai Nesvyžiaus-Olykos-Klecko Radvilų giminės atšakai.
Šeimos valdysenos ir įpėdinystės svarba
M. Radvila pabrėžia, kad principai, kurie jam buvo įdiegti dar vaikystėje, padėjo tiek asmeniniame gyvenime, tiek kopiant karjeros laiptais (jis dirbo tarptautiniuose bankuose UBS, Credit Suisse First Boston, 10 metų vadovavo stambiai Lenkijos-Lietuvos bendrovei „Trakcja Tiltra“). Būtent puoselėjamos šeimos vertybės gali padėti tvirtus pamatus sėkmingam šeimos verslui.
Tuo tarpu Laimonas Skibarka, teisės firmos „Sorainen“ partneris ir Privačių klientų regioninės komandos vadovas, pastebi, kad vis daugiau šeimos verslų Lietuvoje siekia kurti savo principus ir tradicijas bei galvoja apie šeimos valdyseną ir įpėdinystę. „Konsultuodami šeimų verslus trijose Baltijos šalyse pastebime, kad Lietuvos šeimos yra labiau pažengusios šeimų valdysenos ir įpėdinystės srityje. Verslo atstovai aktyviai domisi šia tema, svarsto, kaip struktūrizuoti įpėdinystę, kaip paruošti naują kartą tęsti sukurtą verslą. Nemažai Lietuvos šeimų verslų ne tik domisi, bet jau ir įgyvendina konkrečius žingsnius“, – atskleidžia L. Skibarka.
Bebendraudamas su kunigaikščiu Motiejumi Radvila, jis pastebėjo įdomią paralelę tarp šeimų turto valdymo principų LDK laikais ir šiuo metu taikomų praktikų. 1586-aisiais trys Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs sukūrė ordinacijos sistemą, kuri galiojo beveik 400 metų ir taip pat paplito tarp kitų kilmingų LDK giminių. Pagal šią sistemą, visa giminės valda (žemė, pastatai, kaimai ir kita) būdavo inventorizuojama ir aprašoma ordinacijos akte. Tokiu aktu buvo nustatoma, kad valda negali būti skaidoma, parduodama, dovanojama ar įkeičiama, kitaip tariant, ji yra valdoma kaip nedalomas vienetas. Jį valdydavo vienas giminės atstovas – ordinatas, o iš gaunamų pajamų buvo išlaikomi kiti šeimos nariai. Po ordinato mirties valda paprastai būdavo perleidžiama vyriausiajam sūnui, o jo broliams užtikrinamas geras išsilavinimas, seserims skiriamas kraitis ir panašiai.
L. Skibarka pasakoja, kad panašūs šeimos verslų turto valdymo principai taikomi ir pastaruoju metu tiek tarptautinėje praktikoje, tiek ir Lietuvoje (žinoma, išskyrus atgyvenusį principą, kad turtą paveldi tik vyriausieji sūnūs). Jis skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje yra apie keliasdešimt šeimų, kurios jau yra sukūrusios savo šeimos konstitucijas ir jose paprastai numatoma, kad sutartas šeimos turtas turi būti valdomas kaip nedalomas vienetas, tarsi „šeimos fondas“.
„Šeimos konstitucija yra dokumentas, kuris apibrėžia esminius šeimos verslo ir turto valdymo principus. Šeimos konstitucijoje paprastai aptariamos vertybės, šeimos narystės, turto valdymo ir panašūs klausimai. Pavyzdžiui, jei šeima turi įmonę ar kelias, taip pat kokį nors dvarą, sodybą ar kitą šeimai svarbų turtą, konstitucijoje sutariama, kad visa tai sukeliama į atskirą juridinį subjektą ir negali būti skaidoma, parduodama ar kitaip perleidžiama, nebent tam yra pritariama vienbalsiai arba didžiosios daugumos sprendimu“, – pasakoja „Sorainen“ partneris.
Sėkmei vien šeimos konstitucijos neužtenka
Tiesa, jis pabrėžia, kad šeimos konstitucija didelės teisinės galios neturi, nors ginčo atveju ir būtų galima pasiremti kai kuriais jos principais. Didžiausia vertė yra ne šeimos konstitucija kaip formalus dokumentas, bet tai, kad ją beruošdami šeimos nariai išdiskutuoja ir susitaria dėl šeimos vertybių, šeimos turto valdymo principų (taip vadinamos „šeimos valdysenos“), sutaria kaip bus užtikrinamas šeimos verslo perleidimas tarp kartų (įpėdinystė).
Visgi, pasak eksperto, norint užtikrinti sėkmingą šeimos valdysenos ir įpėdinystės veikimą, reikia ir daugiau teisinių instrumentų.
„Tam, kad šeimos konstitucija taptų pilnai veikiančiu ir teisiškai įpareigojančiu mechanizmu, reikia ir eilės teisinių dokumentų. Čia prisijungiame mes, teisininkai ir mokesčių konsultantai. Konstitucijos teisinio įgyvendinimo etape su šeima sutariama, kuris turtas bus laikomas šeimos turtu, valdomu pagal atskirą režimą. Tada jis sunešamas į atskirą teisinį subjektą – paprasčiausias variantas yra holdingo bendrovė, bet yra ir kitų šeimos turto valdymui tinkamesnių bei mokestine prasme efektyvesnių variantų. Iš to turto gaunamos pajamos (turto prieaugis) dalinami pagal
sutartus principus tarp šeimos narių. Bet šis turtas, paprastai, negali būti parduotas ar skaidomas be vienbalsio ar kvalifikuotos daugumos šeimos narių pritarimo“, – sako L. Skibarka.
Pasak teisininko, kiti instrumentai padedantys užtikrinti sklandų šeimos verslo valdymą ir keliavimą iš kartos į kartą – akcininkų sutartys, testamentai, vedybinės sutartys.
L. Skibarka dalinasi, kad šeimų versluose irgi pasitaiko ginčų ir nesutarimų. Tačiau jiems kelią galima užkirsti išdiskutuojant ir sutariant dėl šeimos vertybių, nustatant esminius principus, kaip bus valdomas šeimos verslas ir kitas turtas. Ekspertai sako, kad labai svarbu, jog visi šeimos atstovai būtų pakankamai įtraukiami ir informuojami apie esminius sprendimus.
„Todėl šeimos konstitucijoje paprastai yra numatoma, kad vyksta kasmetinė asamblėja, kurioje susitinka šeimos nariai ir aptaria verslo tendencijas, esminius sprendimus, kad kažkas nebūtų atitrūkęs ir vėliau nekiltų pykčių. Taip pat sutariama dėl šeimos narių atstovavimo valdyboje ir kituose formatuose“, – pasakoja L. Skibarka.
Didžiausias iššūkis – vaikų auklėjimas
Kunigaikštis M. Radvila akcentuoja, kad šalia visų teisinių dalykų, norint, kad dinastija klestėtų ilgai, svarbiausia yra šeimos vertybės ir jų perdavimas vaikams.
„Jeigu žmogus yra turtingas, jis turi daug galios. Tokiu atveju labai sunku auginti ir išauklėti vaikus, kad šie netaptų išlepę ir turėtų motyvacijos dirbti ir siekti daugiau. Turi sugebėti motyvuoti savo atžalas, perduoti jiems šeimos vertybes ir principus, užtikrinti išsilavinimą. Pagalvokite, kai kurios labai galingos ir turtingos Lenkijos ar Lietuvos giminės paprasčiausiai išnyko todėl, kad nesugebėjo tinkamai išauginti vaikų“, – sako Radvilų giminės atstovas.
Kunigaikštis M. Radvila pabrėžia, kad išlaikyti šeimos vertybes šiais laikais, kai vyksta karas Ukrainoje ir kai geopolitinė situacija yra įtempta, svarbu kaip niekada.
„Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones. Geri laikai – silpnus žmones. Pastarieji trisdešimt metų buvo visai geri, todėl dabar turime nemažai silpnų žmonių. Nuo karo pradžios aš buvau Ukrainoje 10 kartų ir mačiau, kad ukrainiečiai stipresni, jų pasipriešinimas – neįtikėtinas. Deja, bet greičiausiai mūsų dabartinė karta ar ateities kartos gyvens sunkesniais laikais. Todėl dar svarbiau yra perduoti vertybes, mokyti save ir savo vaikus, kad gerovė neturėtų būti savaime suprantama. Turime būti pasiruošę kovoti už savo vertybes, laisvę ir nepriklausomybę“, – įsitikinęs kunigaikštis M. Radvila.
