Lrytas.lt jau rašė apie Mindaugo tėtį, praeityje žinomą krepšininką Algirdą Jurkšą: ir dabar, sulaukęs 70-ies, vyras nesiilsi, o dirba klausos negalią turinčių krepšininkų trenerio asistentu, mat ir pats turi tokią negalią.
Jo sūnus Mindaugas taip pat neprigirdi, bet tai jam nekliudo siekti savo tikslų. Paauglystėje jis mėgino sekti tėčio pėdomis ir žaisti krepšinį, bet ši sporto šaka jo labai nežavėjo. „Po ketverių metų krepšinį mečiau, nes tai komandinis sportas, o aš labiau linkęs kovoti už save. Užtat atradau rutulio stūmimo rungtį, kuri man labai patiko ir įtraukė“, – pasakojo Mindaugas.
Beje, supratingas tėtis ant sūnaus už tai, kad jis meta krepšinį, nepyko.
Taip šešiolikmetis jaunuolis 2008 m. pradėjo rutulį stumdyti Kaune pas trenerį Leoną Maleckį. Vėliau, 2014 m., persikėlė į Gargždus, iš kurių kilusi jo žmona, o treniruotes pradėjo lankyti Klaipėdoje pas vietos trenerius.
„Jų dėka sustiprėjau, mane motyvavo ir pasikeitusi aplinka, ir tai, kad ten buvo nemaža sportininkų kompanija (Kaune tuo metu buvau likęs vienas). Dėl to aš patobulėjau ir 2017 m. pasiekiau savo asmeninį rekordą – rutulį nustūmiau 16,74 m“, – pasakojo Mindaugas.
Pirmosiose rimtose tarptautinėse varžybose jis dalyvavo 2011 m. dar treniruodamasis Kaune – tuomet Europos lengvosios atletikos čempionate pateko į dešimtuką, bet liko antroje jo pusėje.
„Pirmose rimtesnėse mano varžybose, Europos uždarų patalpų čempionate, buvo ir toks keistas momentas. Aš nešioju klausos aparatą, su juo girdžiu daug geriau. Per varžybas aparatų naudoti negalima, nes taip kai kurie sportininkai įgytų pranašumą. Aš iki tol per treniruotes būdavau su aparatu, kad girdėčiau, ką man sako treneris. Kai per varžybas aparatą nusiėmiau, nesijaučiau savas, viskas atrodė neįprasta. Dėl to dabar visuomet treniruotėse būnu be klausos aparato“, – pasakojo sportininkas.
Išsipildžiusios ir naujos svajonės
Aplinką pakeitusiam sportininkui sėkmingi buvo 2015 m.: Europos kurčiųjų čempionate jis rutulio stūmimo rungtyje užėmė ketvirtą vietą, o disko metimo – trečią (lengvaatlečiai sportininkai gali dalyvauti abiejose rungtyse, bet visgi Mindaugas vėliau nusprendė, kad perspektyviau pasirinkti vieną).
2017 m. jis dalyvavo deflimpinėse žaidynėse Turkijoje, ir ten jam pavyko įgyvendinti savo svajonę – laimėti trečios vietos medalį (rutulį nustūmė 16,61 m).
Labai gerai jam sekėsi ir 2019 m. Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate – užėmė antrą vietą ir pasiekė naują asmeninį rekordą – 16,8 m.
2021 m. Mindaugo situacija vėl pasikeitė – jis su šeima grįžo į Kauną, o treniruotis pradėjo Vilniuje pas jauną perspektyvų trenerį Mantą Jusį. „Ir dabar treniruojuosi kartu su dar dviem rutulio stūmikais, Vyteniu Ivaškevičiumi ir Šarūnu Zdanavičiumi. Kartu ruoštis varžyboms smagiau, mes sutariame draugiškai, bet ir jaučiame tarpusavio konkurenciją, kuri skatina labiau pasistengti“, – sakė Mindaugas.
Gal būtent dėl to 2022 m. jam buvo itin sėkmingi – Brazilijoje vykusiose deflimpinėse žaidynėse jis iškovojo sidabrą, o rutulį nustūmė 17,14 m (iki tol vis stengėsi peržengti 17 m ribą).
Dabar M.Jurkša jau yra pasiekęs naują asmeninį rekordą – nustūmęs rutulį 17,23 m. Ir jau turi naują svajonę – nori pasiekti 17,5 m ribą, o tada pagal esamas nuostatas suteikiamas sporto meistro vardas.
Smagiausia dalis – artimųjų sveikinimai
Pergalių siekti nėra paprasta – pernai Mindaugas patyrė nugaros traumą, vis jautė peties skausmus, dėl to sporte teko padaryti pertrauką. Praėjusių metų lapkričio mėnesį jam atlikta peties operacija, po to sekė reabilitacijos.
Rimčiau sportuoti jis vėl pradėjo šių metų balandį. „Esu labai dėkingas Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, kuris bendradarbiauja su „Gijos klinikomis“ ir pasirūpino, kad man būtų suteiktas kuo geresnis gydymas ir reabilitacija. Taip pat komitetas rūpinasi kitais mūsų reikalais, tarkim, organizuoja sporto stovyklas, kurios labai pasiteisina, nes jose yra aiškus režimas ir intensyvus subalansuotas krūvis“, – sakė M.Jurkša.
Jis pripažįsta, kad dabar dar nėra pačios geriausios formos, bet labai stengiasi kuo greičiau ją atgauti – juk liepos mėnesį keliaus į Taivaną, kur vyks Pasaulio kurčiųjų čempionatas, kuriame labai norisi gerai pasirodyti, o gal ir pagerinti asmeninį rekordą.
Beje, nors sveikatos reikalai ir buvo pristabdę treniruotes, sportininkas pasidžiaugė tuo, kad reabilitacijos metu pasikonsultavus su specialistais pavyko numesti svorio – iš viso per metus numetė 30 kg. Mat, kaip jis pastebi, rutulio stūmikai turi būti tvirto sudėjimo, bet per didelis svoris ne į naudą – dabar tik reikia padidinti raumenų masę, ir rutulį stumdyti bus lengviau.
Beje, pasiekus pergalę vienas smagiausių momentų sportininkui būna, kai jam skambina žmona, tėtis ir kiti artimieji, stebėję jo pasirodymą internetu, ir kartu džiaugiasi jo laimėjimu.
Paklaustas, ar nepavargsta nuo intensyvių treniruočių, kai gauna pailsėti vos 1–2 dienas per savaitę, sportininkas atsakė, kad būna visko, vargina ir nuolatinis važinėjimas iš Vilniaus į Kauną. Bet kai tingisi tą daryti, jis sau primena, kad tik sunkus darbas duoda norimą rezultatą.
Kad būtų medalių – reikia patirties
Mindaugo ir kitų klausos negalią turinčių Lietuvos lengvaatlečių treneris Mantas Jusis – jaunas (31 m.) ir geras specialistas, jis dirba ir su žinomais sportininkais Mykolu ir Martynu Aleknomis.
Su kurčiaisiais jis pradėjo dirbti 2015 m. – vienas klausos negalią turintis sportininkas treniravosi su girdinčiaisiais, jam treneris patiko, tad rekomendavo jį Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui.
Šiuo metu Taivane vyksiančiam Pasaulio kurčiųjų čempionatui M.Jusis ruošia tris rutulio stūmikus ir po vieną kūjo bei disko metiką, ir patikino, kad su jais dirba remdamasis tokiais pat principais, kaip ir su broliais Aleknomis.
„Didesnių bendravimo problemų mums nekyla, daugelis sportininkų neblogai skaito iš lūpų, be to, daug judesių galima parodyti gestais. Nemažai sportininkų tapo gerais mano bičiuliais, vis susirašome, pasišnekame“, – sakė M.Jusis.
Gražių žodžių jis negailėjo kiekvienam iš sportininkų, su kuriais dabar dirba. Pasak jo, M.Jurkša jį ypač pradžiugino, kai 2022 m. deflimpinėse žaidynėse užėmė antrą vietą. Tai labai emocingas ir darbštus sportininkas. „Jei kartais jam ir nepavyksta tobulai pasiruošti varžyboms, jo viduje atsiranda žvėriško užsispyrimo, kuris dažniausiai jį išgelbsti ir atneša medalius“, – pastebėjo treneris.
Kitas rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius – pasaulio rekordininkas, deflimpinis čempionas, 2022 m. deflimpiadoje pagerinęs pasaulio rekordą, o Europos čempionate pergalę išplėšęs paskutiniu metimu. „Tai byloja, kad sportininkas tikrai yra psichologiškai tvirtas ir sugeba tuo momentu, kai labiausiai reikia, pademonstruoti geriausias savo savybes“, – teigė treneris.
Šarūnas Zdanavičius – dar gana jaunas sportininkas, jam gali būti nelengva treniruotis grupėje su daug pergalių iškovojusiais sportininkais, nes visada norisi geresnio asmeninio rezultato. „Bet jis visuomet užsispyręs, kruopščiai dirba, tad, manau, dar po 2–3 m. darbo nustums rutulį toliau nei 17 m ir pasieks savo svajonę“, – vylėsi M.Jusis.
Paulius Jūdvytis kūjo metimo rungtyje dar yra naujokas, seniau jis taip pat stūmė rutulį, bet buvo sunku išvykti į tarptautines varžybas, kuriose paprastai gali dalyvauti tik trys šalies atstovai. „Tai labai užsispyręs sportininkas, kuris neretai dirba vienas dėl to, kad labai nori pasiekti savo tikslų ir pagerinti savo asmeninį rekordą“, – pasakojo treneris.
Penktasis lengvaatletis disko metikas Mažvydas Paurys prisijungė prie M.Jusio treniruojamų lengvaatlečių neseniai, mirus jo treneriui Sigitui Liepinaičiui. „Su juo dar nesame gerai susipažinę, nors daug sako tai, kad jis deflimpinėse žaidynėse buvo antras. Atkreipiau dėmesį į tai, kad kaskart užsimojęs prieš mesdamas diską jis šypsosi – tai reiškia, kad jam patinka tai, ką daro“, – pastebėjo treneris.
Dabar lengvaatlečiai ruošiasi čempionatui Taivane, ir tai, pasak trenerio, bus iššūkis P.Jūdvyčiui, kuris pirmą kartą dalyvaus tokio aukšto rango varžybose. Š.Zdanavičiui taip pat dar reikia pasisemti patirties, o V.Ivaškevičius, M.Jurkša ir M.Paurys jos jau turi sukaupę.
„Tam, kad siektum rekordų ir laimėtum, patirties tikrai reikia – vieni sportininkai kovoja dėl medalių, o kiti kaupia patirtį, kad juos iškovotų ateityje. Tikiuosi, kad šiemet medalių į Lietuvą parvešime, na, o kokios spalvos – priklauso nuo įvairių aplinkybių“, – teigė M.Jusis.
