Pernai atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega. 2019 m. nenorinčiųjų dirbti su romais Lietuvoje buvo trečdalis, tad situacija gerėja, bet tautinei mažumai skaudžiai atsiliepiantys išankstiniai nusistatymai šalyje vis dar gajūs.
36-erių panevėžietė Rasma Pažemeckaitė pasakoja su diskriminacija etninės tapatybės atžvilgiu Lietuvoje susidūrusi ne kartą. Dėl to, kad yra romų kilmės, moteris turėjo praeiti per daug purvo, kol galiausiai atrado darbovietę, kurioje yra priimama ir gerbiama.
„Tu negali čia dirbti, nes esi čigonė“
Šiuo metu mokyklose ir universtitetuose lektoriaujanti bei verslo klientų administravimo vadove dirbanti Rasma prisimena, su kokiomis kliūtimis jai yra tekę susidurti Lietuvos darbo rinkoje vien dėl savo tautybės.
„Prisimenu, įsidarbinau vienoje draudimo kompanijoje. Man puikiai sekėsi, aš įrodžiau, kad būdama vos 22 metų galiu būti regiono vadove. Tačiau tose pareigose praleidau vos šešias dienas“, – pasakoja Rasma.
Taip įvyko todėl, kad šeštąją savo darbo dieną Rasma pasikvietė savo mamą romę pietų.
„Kitą dieną gavau iš vadovo komentarą: „Tu negali čia dirbti, nes esi čigonė“. Buvau priversta pasirašyti raštą, kad išeinu iš darbo, – prisimena moteris. – Matyt, kai mane priėmė į darbą, nesuprato, kad esu romė, nors ir esu tamsesnio gymio. O kai suprato, buvau atleista.“
Deja, bet Rasma turi ne vieną panašaus pobūdžio istoriją. Pavyzdžiui, kadais pašnekovė buvo nepriimta dirbti lietuviškos virtuvės restorane, nes buvo „per stora ir per tamsi“. O atsidariusi savo šokių studiją socialiniuose tinkluose sulaukė komentaro: „Tik neikite pas ją, nes būsite apvogti“.
Šiandien sėkmingai verslo klientų administravimo vadove medienos gaminių parduotuvėje dirbanti moteris apie darbovietę atsiliepia tik gražiausiais žodžiais. Tai vienas iš nedaugelio darbdavių, kuris manyje pamatė potencialą, sako Rasma. Vis dėlto, su diskriminacija kartais tenka susidurti ir čia – kai kurie klientai į specialistę žiūri kreivai dėl jos kilmės bei lyties.
„Tada turi atstovėti save ne tik kaip tautinę mažumą, bet ir kaip moterį – turi įrodyti, kad nesi kvaila“, – sako pašnekovė.
Diskriminacija prasideda dar mokyklos suole
Romai – dar nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys žmonės, bet dėl jų tamsesnio gymio dalis visuomenės romų iki šiol nelaiko mūsų valstybės piliečiais, pastebi centro „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad diskriminacija čia prasideda dar nuo mokyklos suolo, o pagrindinis kaltininkas – įtraukiojo ugdymo stoka. I. Kreivėnaitės teigimu, tautybė turi būti įtraukiojo ugdymo dalis, bet pedagogams stinga tarpkultūrinių kompetencijų, kad galėtų dirbti su skirtingomis tautinėmis mažumomis. Dėl to romai kenčia ne tik mokykloje, bet ir vėliau ieškodami darbo vietos.
„Vos pamatę, kad į darbo pokalbį atėjo romas, darbdaviai net nesuteikia šanso pabandyti. O kam ir suteikia – Lietuvos darbovietėse trūksta kantrybės, pastangų tinkamai žmogų apmokyti, palaikymo“, – vardija pašnekovė.
Pasak I. Kreivėnaitės, darbdaviams būtina atsisakyti išankstinės nuostatos, kad romų bendruomenė yra „prašytojai ir nuskriaustieji“. Svarbu ne nugalinti, bet įgalinti, teigia ji.
„Plačioji visuomenė savo ruožtu taip pat turėtų daugiau domėtis, kvestionuoti stigmas, mokytis būti įtraukiais. Mes, kaip visuomenė, esame už tai atsakingi“, – tvirtina pašnekovė.
