„Geras buvo mamos patarimas, – juokiasi Audronė. – Vidurinę mokyklą baigiau būdama septyniolikos, o apie farmaciją tuo metu nebuvau nieko girdėjusi. Tiesiog man gerai sekėsi chemija, todėl ir pasirinkau šias studijas.“
Po studijų išbandžiusi jėgas įvairiose vaistinėse, Audronė atvyko dirbti į grupės draugo įkurtą vaistinę, kuri ilgainiui tapo viena iš BENU tinklo vaistinių. „Nėra nieko pastovesnio už laikinumą, – sako ji. – Atvažiavau laikinai pavaduoti kolegės ir pasilikau čia dviems dešimtmečiams. Grupės draugas vaistinę vėliau pardavė, bet aš likau kaip „nekilnojamas turtas“, – juokauja vaistininkė. – Tiesiog visą laiką mėgavausi šiuo darbu.“
Vaistininke netapo, džiaugiasi esamomis pareigomis
Audronė yra ilgiausiai dirbanti vaistinės darbuotoja, su malonumu apmokanti ir jaunesnius kolegas. Ji teigia, jog šiandieninis jaunimas imlus, greitai mokosi, uoliai semiasi naujų žinių.
Farmakotechnikui, arba vaistininko padėjėjui, pasak pašnekovės, svarbiausia būti komunikabiliam, mokėti ir norėti bendrauti su įvairiais žmonėmis. Ilgus metus šiose pareigose dirbanti Audronė pasakoja, jog kelti kvalifikaciją iki vaistininkės noro ir galimybių buvo, tačiau „nutiko“ gyvenimas ir vaikai.
„Baigiau išlyginamąsias studijas, įstojau į universitetą, tačiau vaikai tuomet dar buvo maži – universiteto taip ir nebaigiau. Pasirinkau vaikų auginimą. Farmakotechnikės pareigos mane visiškai tenkina. Per tuos metus darbe nebuvo tokios dienos, kai nenorėčiau važiuoti į darbą – dievinu šį kolektyvą, savo vadovus ir klientus, jaučiuosi esanti savo vietoje bei visiškai realizuojanti save“, – pasakoja pašnekovė.
Pažįsta visus klientus ir jų šeimas
Ji priduria, jog ir tobulėjimui vaistinėje – kelias atviras: „Esama daugybės kursų, kuriuose galiu semtis naujų žinių, daugybės paskatų tobulėti. Labiausiai motyvuoja, jog tai – darbas su žmonėmis. Labai mėgstu bendrauti – prašneku su žmonėmis 10 valandų per dieną, bet grįžus namo, norisi dar.“
Didžioji dauguma vaistinės klientų – vyresnio amžiaus žmonės, užsukantys pabendrauti ir pasitarti, ieškantys palaikymo ir gerų emocijų. „Žmonės čia ateina ieškoti sveikatos, kiti – šiaip pasišnekėti. Kai kuriems eiti į vaistinę savaitgaliais yra pramoga. Visus savo klientus gerai pažįstu, žinau jų šeimas ir vaikus. Smagu, kad vaistinėje lankosi prieš 20 metų gimę vaikai, kuriuos regėjau dar kūdikystėje“, – pasakoja Audronė.
Klientus užkrečia aistra žygiams
Anot farmakotechnikės, jeigu darbas patinka ir jautiesi savo vėžėse, papildomos motyvacijos ieškoti nereikia, tačiau Audronei naujų jėgų įkvepia žygiai: „Po darbo nueinu bent 10 kilometrų, galva išsivalo, o kitą rytą vėl su šypsena keliauju į darbą. Per atostogas planuoju rimtesnius žygius, savaitgaliais renkuosi trumpesnius. Paskutinis žygis pareikalavo ištvermės: 100 kilometrų nuėjau per 20 valandų, o ir oras nebuvo palankus – buvo šalta, lijo, snigo, pasitaikė ir krušos. Viskas, kas atrodo sunku, po tokio žygio tampa lengva – kojas skauda, bet galva pravėdinta.“
Emociškai sudėtingiausias Audronės žygis įvyko Portugalijoje ir Ispanijoje – į kelionę moteris išsiruošė viena, o 720 kilometrų nužygiavo per 19 dienų. „Į darbą sugrįžau kupina naujų jėgų, – sako ji. – Smagiausia, kad ir klientus pavyksta užkrėsti aistra žygiams bei vaikščiojimui. Vakarais pastebiu vis daugiau vaikštinėjančiųjų, o klientai prašo patarti, kokį maršrutą geriau pasirinkti. Smagu, kai rūpinamasi sveikatingumu ir suprantama, jog sveikatos stiprinimas tai nėra vien tik vaistų vartojimas.“
Į vaistinę ateinama ne nusipirkti, bet pasitarti
„Dive Group“ 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, BENU vaistininkai pripažinti geriausiais pagal klientų aptarnavimo įgūdžius. Anot Audronės, jos kolektyve svarbiausios vertybės yra nuoširdumas, paprastas bendravimas su žmogumi, rūpestingi patarimai ir įsiklausymas.
„Vaistininkas turi daugybę profesinių žinių. Dauguma žmonių pirmiausia kreipiasi į vaistininką, ateina į vaistinę ne kažko nusipirkti, bet pasitarti, pasiguosti, pasidalinti. Į mūsų vaistinę žmonės ateina ieškoti pagalbos“, – teigia A.Giedraitienė.
