„Tai lyg svajonės mirtis“, – pripažino 37-erių amerikietė Katie Abdou. Moteriai atrodo, kad gydytojų teiktos viltys buvo tuščios: „Dirbtinis apvaisinimas sugriovė mano gyvenimą.“
Dabar gedinti moteris dalijasi savo istorija su viltimi, kad tai padės kitoms moterims, patiriančioms sunkumų dėl dirbtinio apvaisinimo, nesijauti vienišoms. Ji taip pat siekia paraginti medikų bendruomenę teikti daugiau paramos vienišiems ir LGBTQ bendruomenei priklausantiems žmonėms, norintiems sukurti savo šeimą.
K.Abdou pripažino, kad ji visada norėjo tapti mama, ir nesvarbu, ar jos gyvenime atsirastų potencialus vaiko tėvas, ar ne.
„Aš niekada nebuvau suinteresuota turėti santykius, bet aš visuomet norėjau vaikų“, – „South West News Service“ sakė maisto gaminių pardavėja iš Plimuto, Masačiusetso valstijoje.
Neturėdama partnerio, K.Abdou pirmiausia pradėjo domėtis vaikų globa ir įsivaikinimu, tačiau greitai suprato, kad ši praktika yra ne tik brangi, bet ir paini bei etiškai abejotina. „Man būtų nemalonu „įsigyti“ kito žmogaus vaiko tik todėl, kad jo šeima nesugebėjo jo išlaikyti“, – aiškino moteris.
Dėl šių priežasčių moteris ryžosi namuose atliekamai dirbtinio apvaisinimo procedūrai ir 2020 m. kovo mėnesį pradėjo ieškoti potencialaus spermos donoro interneto registruose.
Tačiau po penkių nesėkmingų bandymų pastoti šiuo būdu (moteris patyrė net tris ankstyvos stadijos persileidimus), rentgeno tyrimas parodė, kad moters kiaušintakiai yra užblokuoti, todėl in vitro apvaisinimas (IVF) būdų ne tik geriausias, bet ir vienintelis moteriai tinkamas metodas.
Vieno dirbtinio apvaisinimo kaina gali svyruoti nuo 9 tūkst. iki 23 tūkst. eurų, priklausomai nuo vaistų, mokesčių, ir procedūros sėkmei reikalingų konsultacijų skaičiaus.
Kai kurios draudimo bendrovės padengia dalį arba visas IVF išlaidas, tačiau ši procedūra nėra įtraukta į K.Abdou draudimo planą. Moteriai teko parduoti savo namus ir persikraustyti pas savo tėvus, kad galėtų susimokėti už šią procedūrą.
Pardavusi savo namus, moteris gavo 93 tūkst. eurų. Visai netrukus ji rado kliniką Olbanyje, Niurjoko vasltijoje, kuri siūlė atlikti procedūras už prieinamą kainą.
2021 m. lapkritį iš moters kūno buvo paimti kiaušinėliai, iš kurių pavyko išgauti tris embrionus. Du iš jų neįsitvirtino, o trečiojo moteris neteko po penkių savaičių įvykus persileidimui.
K.Abdou neslėpė, kad jau tada ji norėjo pasiduoti, bet tuomet savo pagalbą jai pasiūlė jos „geriausias draugas“ – 37-erių Chrisas.
Su Chriso sperma ji ryžosi dar vienai IVF procedūrai. Jiems pavyko gauti du embrionus ir 2022 m. lapkritį moteris sužinojo, kad yra nėščia.
„Aš labai džiaugiausi, bet vis vien buvau atsargi“, – sakė moteris. Nėštumas buvo pakankamai ilgas, moteris net spėjo sužinoti vaiko lytį. Ji laukėsi berniuko. „Aš jau buvau paruošusi vaiko kambarį. Netgi buvau suplanavusi jo laukimo vakarėlį“, – pasakojo K.Abdou.
Deja, 17-ąją nėštumo savaitę atliktas ultragarso tyrimas parodė, kad jos kūdikio širdis neplakė ir jai reikėjo operacijos vaisiui pašalinti.
„Jo nebeliko, – sakė moteris. – Tai buvo siaubinga.“ K.Abdou įamžino savo vienintelio sūnaus atminimą žiedu iš jo pelenų, kurį ji nešioja, bei ant jos peties esančia mažyčių pėdučių tatuiruote.
Niekas nenorėjo, kad K.Abdou pasiduotų. Net moters gydytojai tvirtino, kad ji yra pakankamai sveika ir vaisinga sėkmingam nėštumui. „Kiekvieną kartą tikėjausi, kad šįkart man pasiseks“, – prisimena ji.
Po nesėkmingo bandymo perkelti iš antrosios procedūros likusį embrioną (jis neįsitvirtino) ir nepavykusio kiaušinėlių paėmimo 2023 m. balandį, K.Abdou buvo atlikta operacija, siekiant pašalinti jos gimdoje susidariusius polipus. Tada moteris sužinojo, kad ji serga lėtiniu gimdos endometriumo uždegimu arba endometritu – gydytojų teigimu, tai greičiausiai ir sukėlė K.Abdou vaisingumo problemas.
Moteriai buvo skirti antibiotikai. Tai grąžino viltis, kad ketvirtoji procedūra bus sėkminga. Ji taip pat pradėjo vartoti augimo hormonus ir ryžosi trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapijai. Tai eksperimentinis gydymo būdas, kai iš atskirų trombocitų paimtas kraujas yra suleidžiamas atgal į gimdą.
Tai buvo sudėtingas procesas. „Aš alpdavau. Priaugau 23 kilogramus, – tikino moteris. – Anksčiau pasitikėdavau savimi. Tačiau dabar savo 38 dydžio rūbus turėjau pakeisti 56 dydžio apranga.“
2023 m. spalį iš K.Abdou kūno buvo paimti du gyvybingi kiaušinėliai. Tačiau netrukus po kiaušinėlio perkėlimo ji vieną naktį prabudo dėl nepakeliamo skausmo. Pasirodo, plyšo moters kiaušidė ir jai reikėjo skubios operacijos.
„Netekau daug kraujo“, – pasakojo ji.
Gydytojams patikinus, kad jos kiaušidės sugijo, šių metų sausį K.Abdou buvo atliktas penktasis kiaušinėlių paėmimas. Deja, jis buvo nesėkmingas.
Ji dar turėjo pakankamai vaistų paskutiniam bandymui, kuriam ryžosi vasarį. Tą kartą pavyko išgauti penkis kiaušinėlius.
„Aš labai džiaugiausi, – teigė moteris. – Tikėjau, kad šįkart pasiseks.“
Iš penkių embrionų tik vienas buvo perkeltas, o likę – neišgyveno. Kovo 28 dieną ji gavo siaubingą žinią, kad pastoti jai nepavyko.
„Jaučiausi sugniuždyta. Tai mane pakeitė“, – neslėpė K.Abdou.
Nepaisant širdgėlą sukėlusios patirties, moteris palaiko tuos, kurie bando pastoti per dirbtinį apvaisinimą. Tiesa, ji norėtų, kad kiti tėvais svajojantys tapti žmonės, prieš ištuštindami savo banko sąskaitas, sužinotų apie daugybę galimų komplikacijų.
„Manau, kad vieniši ir LGBTQ bendruomenei priklausantys asmenys turėtų gauti daugiau palaikymo, – sakė moteris. – Norėčiau, kad būtų pateikiama daugiau informacijos apie dirbtinį apvaisinimą.“
Parengta pagal nypost.com
