Visgi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad daugiau gyventojų įsitrauktų į ilgalaikę savanorišką veiklą ir pernai pateikė Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimus, kurie, tikimasi, padidins savanoriaujančių žmonių Lietuvoje skaičių ir šis 2030-aisiais pasieks 22 proc. Palyginimui, 2019 m. tokių žmonių buvo apie 14,6 proc., o 2021 m. – 16,3 proc.
Savanorystė padėjo pasirinkti karjeros kelią
Nors savanorystė apibrėžiama kaip visuomenei naudinga veikla, už kurią savanoris negauna finansinio atlygio, šiai veiklai savo laiką skiriantys žmonės akcentuoja, kad gauna tai, ko negalima nusipirkti – prasmės ir pilnatvės jausmą, galimybę pažinti save, įgyti patirties, ugdyti bendrąsias kompetencijas.
Tam pritaria ir Tauragėje įsikūrusioje labdaros organizacijoje „Caritas“ jau kelerius metus savanoriaujanti Sandra Andruškienė. „Prasmingai išnaudojamas laikas, savanorystės suteikiamas vidinės pilnatvės jausmas padėjo atrasti save. Savanorystė – tai daugiau nei galimybė padėti kitiems. Ši veikla padeda praplėsti požiūrį, suteikia bendrystės jausmą, augina. Savanorystė taip pat padeda lavinti bendravimo įgūdžius, ugdo empatiją, suteikia erdvės savirealizacijai“, – dalinasi savanorė.
Šiuo metu Kauno kolegijos Tauragės skyriuje studijuojanti S. Andruškienė prisimena, kad COVID-19 pandemijos metu atrasta savanorystė tapo paskatinimu ne tik studijuoti, bet ir pasirinkti su šia veikla susijusią socialinio darbuotojo specialybę.
„Kiekvienam būsimam socialiniam darbuotojui siūlau išbandyti save savanorystėje. Tai ne tik suteikia neįkainojamos patirties dirbant su skirtingais žmonėmis, įvairiomis problemomis ir situacijomis, bet ir suteikia galimybę „pasimatuoti“ socialinio darbuotojo darbą“, – skatina studentė.
Kalbėdama apie tai, kaip ši veikla pakeitė jos gyvenimą, S. Andruškienė sako, kad pirmiausia kitomis akimis pamatė savo pačios problemas: „Savos problemos ima atrodyti mažos pamačius kitų, sunkiau gyvenančių žmonių, gyvenimus.“
Ji priduria, kad nors savanorystė gali būti labai įdomi ir džiaugsmo teikianti veikla, iššūkių išvengti čia nepavyksta. Vieni jų, pasak savanorės, gali apimti prastas darbo sąlygas, laiko stoką, su komunikacija susijusius sunkumus.
„Savanoriaudama taip pat susiduriu su kitokia aplinka ir žmonėmis nei esu įpratusi. Tačiau iššūkiai padeda augti ir tobulėti. Svarbu būti pasiruošus, į susiklosčiusias situacijas žvelgti lanksčiai ir ieškoti būdų, kaip įveikti kilusius sunkumus“, – sako S. Andruškienė ir priduria, kad bendrystė, pasitikėjimas komanda, lankstumas bei empatija yra tai, kas jai padeda įveikti iššūkius.
Patirtis, kuri augina
Tauragės dekanato „Carito“ vadovė Vitalija Šlepavičienė atskleidžia, kad žmonės savanorystę renkasi vedini įvairių tikslų. Visgi, pasak jos, labai dažnai pasirinkti šią veiklą žmones paskatina tam tikri praeities išgyvenimai, vaikystės patirtys, kurių savanoriai patys kartais net neįžvelgia, bet per laiką tai išsigrynina ir atsiskleidžia.
„Žinoma, tarp pagrindinių motyvų, skatinančių rinktis savanorystę, atsiduria ir noras padėti kitiems. Kai kurie jaučiasi dėkingi bendruomenei, kuri kadaise jiems suteikė pagalbą ir dabar patys nori padėti tiems, kurių vietoje kažkada patys buvo“, – dalinasi V. Šlepavičienė ir priduria, kad asmeniniai, religiniai įsitikinimai, vertybės, noras tobulinti asmenines kompetencijas taip pat neretai rikiuojasi tarp savanorystės pasirinkimo motyvų.
Iš savanorių galima išgirsti, kad užsiimdami šia veikla jie patys jaučiasi gaunantys ne mažiau nei duodantys. Tauragės dekanato „Caritas“ vadovė pritaria, kad laiko skyrimas neatlygintinai veiklai teikia keleriopą naudą.
„Savanorystė skatina nestovėti vietoje, padeda žmogui ugdyti asmenines kompetencijas, leidžia jaustis svarbiu, pilnaverčiu. Ši veikla taip pat suteikia galimybę susipažinti su įdomiais žmonėmis ir plėsti savo socialinį tinklą, mat savanoriai dažnai bendrauja ir bendradarbiauja su įvairių profesijų atstovais, kurie dažnai tampa ir puikiais draugais. Na ir žinoma, savanorystė suteikia asmeninį pasitenkinimo jausmą“, – vardija V. Šlepavičienė bei ragina išbandyti savanorišką veiklą ir patiems įsitikinti, kaip ji gali praturtinti.
