R.Rakutis krepšininkų treneriu dirba jau 20 metų, o Lietuvos kurčiųjų krepšininkų rinktinę treniruoja beveik dvejus metus. Dabar jis bendravimo su klausos negalią turinčiais sportininkais specifiką jau išmano ir bendrą kalbą su jais randa.
Pasak jo, kurčiųjų krepšinis yra iš esmės tas pats, kaip ir girdinčiųjų, nors kai kurios detalės ir skiriasi. Pavyzdžiui, kai vyrai žaidžia 2x2, jie negali vienas kitam pranešti apie ateinančią užtvarą, na, ir teisėjo švilpuką išgirsta ne visi.
„Gali būti, kad kai žaidžiame regioninėje lygoje su girdinčiųjų komandomis, aš kitiems treneriams atrodau labai piktas, nes nuolat trypiu kojomis. Iš tikrųjų pradžioje, norėdamas atkreipti krepšininkų dėmesį, mosikuodavau rankomis, bet jie ne visada pamatydavo. Paskui man patarė, kad verčiau patrypčiau į grindis – vibracijas jie jaučia“, – nusišypsojo treneris.
Ir pridūrė, kad rinktinės vyrai moko jį gestų kalbos, o jis juos – krepšinio paslapčių, taip vieni iš kitų ir mokosi. Jis jau sugeba gestų kalba išdėstyti užduotis ir šiek tiek susišnekėti, nors, žinoma, dar reikia tobulėti.
Jeigu neaiškumų bendraujant su krepšininkais treneriui visgi kyla, jam padeda asistentas Algirdas Jurkša (70 m.), pats turintis klausos negalią ir ilgametę trenerio darbo patirtį bei daugybę pasiekimų ne tik kurčiųjų, bet ir girdinčiųjų krepšinyje.
A.Jurkša krepšinį žaisti pradėjo būdamas keturiolikos, taigi juo gyvena jau 56 metus. Jis pasakojo, kad šis žaidimas jį labai domino per fizinio lavinimo pamokas, tad norėjo stoti mokytis į krepšinio mokyklą – ir nors gainiodamas kamuolį pasirodė gerai, jo nepriėmė, nes jis turi klausos negalią. Tuomet jis žaidė su kurčiaisiais itin mažoje salėje, bet, kadangi jo rezultatai buvo puikūs, buvo pakviestas į Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinę, 1968 m. jau dalyvavo Pabaltijo jaunimo žaidynėse.
Netrukus jo karjera įsibėgėjo ir jis buvo pakviestas žaisti į sveikųjų komandą. Žaidė A lygoje Kauno „Bangoje“ su tokiais žinomais krepšininkais kaip Modestas Paulauskas, Jonas Jurkšaitis ir kiti. Taip pat žaidė ir Lietuvos kurčiųjų rinktinėje.
Paklaustas apie didžiausius pasiekimus, A.Jurkša sakė: „Kaip treneris ir kaip žaidėjas su komanda keturis kartus tapau Europos čempionu, du kartus užėmėme antrą vietą, tris kartus – trečią. Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse du kartus tapome olimpiniais čempionais, taip pat du kartus užėmėme antrą ir tris kartus – trečią vietą. Ir dar, jums leidus, pasigirsiu – vienose rungtynėse, kai žaidžiau Lietuvos kurčiųjų rinktinėje prieš Panevėžio „Lietkabelį“, įmečiau 62 taškus – tai iki šiol yra geriausias vieno krepšininko per rungtynes pasiektas rezultatas Lietuvoje (Gintaras Einikis yra pelnęs 61 tašką)“, – pasakojo A.Jurkša.
Daugybę pergalių iškovojęs sportininkas 1994 m. savo karjerą rinktinėje baigė ir tapo treneriu. Šiuo metu jis, kaip jau minėta, yra trenerio R.Rakučio asistentas – pasak jo, taip dar geriau, nes su girdinčiu treneriu žaidėjai mažiau linkę veltis į ginčus.
Komanda – kaip šeima
Kurčiųjų krepšininkų rinktinės kapitonas dabar – jaunosios kartos krepšininkas Laurynas Sankauskas (25 m.). Jis pasakojo, kad krepšiniu susidomėjo vaikystėje, kai rungtynes per televiziją stebėdavo jo tėtis. Matydamas, kad vaikas per visą transliaciją nesitraukia nuo ekrano, tėtis paklausė, ar jis norėtų žaisti pats – ir šis džiugiai sutiko. Krepšinį žaisti Laurynas pradėjo 2009 m., būdamas 11-os.
2016 m. vaikinas jau pateko į Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinę – tai buvo jo svajonė. 2022 m. jis tapo komandos kapitonu.
„Man komanda yra kaip šeima, aikštelėje stengiamės palaikyti ryšį. Kiekvienas žaidėjas gerina savo kokybišką žaidimą ir iš visų jėgų atlieka savo darbą, kad įsijaustų rungtynėse. Stengiamės suteikti motyvacijos vienas kitam. Ir treneris mus skatina siekti aukštumų ir pasitikėti savimi. Treneris man pasakė tiesiai į akis, ko iš manęs tikisi, tad aš gavau progą pasireikšti ir turiu tuo naudotis. Gerai ir tai, jog mūsų treneris stengiasi išmokti gestų kalbą, kad visi žaidėjai geriau suprastų, ką jis nori pasakyti“, – pasakojo L.Sankauskas.
Ir pridūrė, kad jo tikslas – tobulėti techniškai, stiprinti komandinį darbą ir pasiekti aukščiausią lygį tam, kad patektų į kitąmet vyksiančias Kurčiųjų olimpines žaidynes.
Svarbu patekti į penketuką
Treneris R.Rakutis patikino, kad šiuo metu kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė yra tikrai stipri, jų rezultatai kalba patys už save – pernai jie iškovojo sidabrą pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate Graikijoje.
Šiuo metu vyrai žaidžia regioninėje krepšinio lygoje ir miesto pirmenybėse su girdinčiais profesionalais bei ruošiasi birželio pabaigoje Malagoje (Ispanijoje) vyksiančiam Europos čempionatui, kuris labai svarbus, nes keturios stipriausios komandos pateks į Pasaulio kurčiųjų olimpines žaidynes, kurios vyks 2025 m. Japonijoje.
Be to, laukia dar vienas iššūkis – šią liepą vyks jaunimo iki 21 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. Iš jaunųjų sportininkų ypač perspektyviais laikomi Benas Šamanauskas bei Laurynas Pumputis.
Trenerį džiugina ne tik žaidėjų pasiekimai bei motyvacija. Įsiliejęs į kurčiųjų bendruomenę jis pajuto, kad jos žmonės labai nuoširdūs, komanda draugiškai bendrauja ir už aikštelės ribų. „Tai, kad esame kaip tikra šeima, einame vienas už kitą, turbūt pernai ir padėjo iškovoti sidabro medalius“, – sakė R.Rakutis.
Ir pridūrė, kad vos pradėjęs dirbti su rinktine jis iš karto nusiteikė sportininkus „programuoti“, kad pagrindinis tikslas – iškovoti medalius pasaulio čempionate.
A.Jurkša pastebėjo, kad seniau komandoje dažnai būdavo vienas ar du lyderiai, kurie ir tempdavo į viršų visą komandą, o dabar padėtis pasikeitė, gerų žaidėjų yra daug ir komandinio žaidimo lygis labai išaugo.
Geresnės sąlygos tobulėti
Pasak trenerio, krepšininkų rinktinės padėtis pagerėjo, kai Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui ėmė vadovauti Edvinas Kriūnas – jis labai rūpinasi ir krepšininkų, ir kitų sportininkų gerove ir stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas jų tobulėjimui.
Dar treneris pastebėjo, kad ir pernykščio Pasaulio kurčiųjų čempionato organizacija Graikijoje (autobusai, viešbučiai ir pan.) niekuo nenusileido girdinčiųjų čempionatams, kuriuose jam taip pat yra tekę dalyvauti.
R.Rakučiui paantrino A.Jurkša: „Kai seniau žaidžiau už Lietuvos kurčiųjų rinktinę, krepšininkams būdavo sudaromos labai kuklios sąlygos – dabar viskas daug geriau, pradedant apranga ir viešbučiais, kuriuose apgyvendinami sportininkai, baigiant jiems skiriamomis stipendijomis. Juokais netgi sakau, kad šiuolaikiniams sportininkams galima pavydėti, gaila, kad aš per anksti gimiau“, – sakė energingas septyniasdešimtmetis.
Paklaustas, ar jis visgi nesiruošia išeiti į užtarnautą poilsį, patikino, kad jau yra rimtai tam nusiteikęs. „Turiu jaunesnę žmoną, taip pat 6 mėnesių amžiaus anūkę, ir norisi joms skirti daugiau laiko. Na, ir pažvejoti kartais norisi. Tad galbūt šie metai man jau paskutiniai. Bet ir išėjęs į pensiją lovoje negulėsiu – tikrai ateisiu pažiūrėti krepšinio rungtynių ir palaikysiu savo komandą!“ – patikino A.Jurkša.
