Po to, kai būdamas šešerių Paulas Alexanderis susirgo poliomielitu, jis turėjo likusį savo gyvenimą praleisti „geležiniame plautyje“. Tačiau tai nesutrukdė jam sutikti savo svajonių moters.
Paulas plaučių ventiliatoriuje – kurį jis vadino savo kokonu arba karstu – gulėjo virš 70 metų. Tačiau, lyg koks drugelis, iš Teksaso miesto Dalaso kilęs vyras patyrė metamorfozę.
„Nusprendžiau, kad nepasiduosiu. Aš užsispyriau turėti gyvenimą“, – „Health Day“ sakė vyras. Nepaisant to, kad Paulas visą laiką turėjo gulėti geležiniame ventiliatoriuje, jis per savo gyvenimą įsimylėjo ne vieną, o du kartus. Tačiau po skaudaus išsiskyrimo, kuris privertė Paulą pasijausti beviltiškai, jo išsigelbėjimu tapo neregė Kathy.
Ši istorija prasideda dar Paulo studijų metais, kai būdamas 21-erių jis pirmą kartą išvydo jauną panelę vardu Claire. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, todėl Pietų metodistų universiteto studentas netrukus pasipiršo, nepaisant to, kad jis negalėjo priklaupti ant vieno kelio. Paulo džiaugsmui, Claire atsakė: „Taip.“
Kol laiminga sužadėtinė išdidžiai visiems gyrėsi savo žiedu, Claire motina šioms vedyboms nepritarė dėl jos būsimo žento ligos. Vieną dieną Paulas paskambino Claire, tikėdamasis pakalbėti su savo išrinktąja.
Tačiau ragelį pakėlė Claire motina, kuri pasakė, kad jis niekada neves jos dukters. Pokalbio pabaigoje ji liepė Paului niekada nebesikalbėti su Claire.
„Man prireikė ne vienerių metų su tuo susitaikyti“, – pasakojo vyras, kuris po šio incidento perstojo į Teksaso universitetą Ostine. Paulas taip niekada ir nevedė, tačiau galiausiai jis atrado savo antrąją pusę – Kathy Gaines.
Pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančios Kathy gyvenimas taip pat nebuvo lengvas. Dėl ligos moters regėjimas smarkiai suprastėjo ir ji negalėjo vairuoti.
Tačiau susipažinusi su Paulu, ji tapo jo „rankomis ir kojomis“, o vyras – jos akimis. Paskutinius tris Paulo gyvenimo dešimtmečius Kathy praleido šalia jo. „Mes su Kathy kartu augome... Ji pasirūpindavo visais mano poreikiais“, – teigė Paulas.
Nors Kathy prarado regėjimą, ji iš karto atpažindavo Paulą. Ji skusdavo jo barzdą, keisdavo patalynę, karpė kojų nagus ir visada būdavo kartu, kai Paulas išeidavo apsipirkti.
Nors Paulas ir Kathy niekada neturėjo romantinių santykių, jo brolis Philas pasakojo, kad jiedu buvo kaip vyras ir žmona: „Paulas visuomet aršiai kovodavo su kitais dėl dalykų, kurių jis nori. Jis buvo reiklus. Tačiau Kathy yra dar reiklesnė. Nors jie retkarčiais ir susikivirčydavo, jiedu visuomet rasdavo sprendimą.“
Sprendimų Paulas ieškojo visą savo gyvenimą. Jis galiausiai išpildė savo svajonę ir tapo advokatu bei rašytoju. 2020 m. jis parašė atsiminimų knygą „Trys minutės dėl šuns“ (angl. „Three Minutes for a Dog“). Šis pavadinimas yra susijęs su vienu vyro prisiminimu: kartą jis net 180 sekundžių kvėpavo be savo „geležinio plaučio“ pagalbos, kad gautų šuniuką, vardu Ginger.
Savo knygoje Paulas rašė: „Nesvarbu, iš kur tu kilęs, ką esi patyręs ir su kokiais iššūkiais susiduri. Tu iš tiesų gali padaryti bet ką. Tiesiog turi tam nusiteikti ir sunkiai dirbti.“
Parengta pagal mirror.co.uk
