Buvę pastato sandėliai virtę gražia erdve, kurioje įrengta valgykla bei restorano zona, skirta praktikuotis mokiniams, mokomasis baras ir poilsio zonos. Atnaujintas ir mokytojų kambarys bei skaitykla, kurie yra su stiklinėmis sienomis, kaip ir visos pirmojo aukšto bendrosios patalpos. Šis sprendimas suteikia daug daugiau erdvės. Na o dalis senojo vestibiulio tapo nedideliu kino teatru, kur mokiniai gali praleisti pertraukas.
Įrengta dešimt modernių mokymosi laboratorijų, kuriose praktinių įgūdžių semiasi būsimieji virėjai, konditeriai ir padavėjai-barmenai. Laboratorijos aprūpintos įranga, kuri nenusileidžia daugeliui kavinių bei restoranų.
Bet ypač svarbu tai, kad šis mokymo centras gyvena tvariai: mokymosi procesas vyksta ne tik šiuolaikiškose ir gražiose, bet ir žaliuosius standartus atitinkančiose patalpose. VESK pastatas tapo pirmuoju Lietuvoje viešuoju pastatu, kuriame viskas įrengta pagal ISO bei žaliuosius standartus.
Visos naudotos medžiagos – tvarios, langai pagaminti iš perdirbto plastiko. Netgi VESK direktoriaus Sauliaus Zybarto kabinete kiliminė danga – iš atraižų, stalai perdaryti iš senesnių, bet dirbti čia patogu.
Viskas buvo iš esmės atnaujinta prieš trejus metus renovavus pastatą.
Ant fasado gamina elektros energiją
S.Zybartas pasakojo, kad tokiai mokyklai reikalingos didžiulės energijos sąnaudos, tad buvo atliktas energetinis auditas ir pasiaiškinta, kaip galima sutaupyti. Pirmasis projektas, kurio imtasi – gavus finansavimą ant mokyklos stogo įrengta 100 kW saulės jėgainė.
„Sąnaudos akivaizdžiai sumažėjo – per pirmuosius metus, jėgainę įsirengus vasarą, kai elektros kilovatvalandė kainavo 14 cnt, pavyko sutaupyti apie 9500 Eur“, – pasidžiaugė direktorius.
Netrukus elektrą gaminančios plokštės sudėtos ant pietinio mokyklos fasado, kuris seniau nuolat perkaisdavo saulėje. VESK tapo pirmuoju visuomeniniu pastatu, ant kurio fasado gaminama energija. Žiemą, kai ant stogų esančios baterijos energijos negamina, nes būna užsnigtos, ant pastato sienos vos pašvietus saulutei procesas prasideda.
Tvarumas – ir mokymo procese
VESK ne tik patys tvarkosi tvariai – remdamiesi savo patirtimi jau moko ir kitus. „Pernai organizavome Europos viešbučių ir turizmo mokyklų asociacijos (AEHT) konferenciją, atvažiavo apie 800 žmonių iš įvairių šalių, ir aš turėjau ką jiems papasakoti. Dabar ugdymo procese visur orientuojamasi į žalius, tvarius dalykus, o mes tiesiog tą darome“, – konstatavo S.Zybartas.
Vienas naujausių administracijos sprendimų buvo parduoti 15–20 m. senumo automobilius ir pirkti varomus elektros energija – kol kas įstaiga turi vieną elektromobilį ir atrodo, kad tai tikrai pasiteisina.
Tvarumo principai diegiami ir pačiame ugdymo procese. Be tokių standartinių dalykų, kaip atliekų rūšiavimas, VESK turi nešvaistymo programą.
Suformuotos trumposios grandinės: pavyzdžiui, mokykla turi padalinį Veisiejuose (Lazdijų raj.), kuriame ruošiami ir būsimieji žemės ūkio specialistai. Jų užaugintos daržovės atvežamos į Vilnių, ir jaunieji virėjai mokosi iš jų gaminti. Tai, kas pagaminama, žinoma, suvalgoma, na, o maisto likučiai keliauja į rūsyje esančias kompostines, kur jie vos per parą paverčiami kompostu. Šis po kito maisto atvežimo iškeliauja į šiltnamius.
Produktų pervežimą planuoja būsimieji ekspeditoriai, kurie taip pat mokosi VESK, ir taip įgauna praktikos.
„Vienas iš žingsnių buvo pastato modernizavimas, kitas – ugdymo kokybės gerinimas, ir vertybiškai viskas gražiai susijungia. Jeigu tu nori ko nors išmokyti vaikus, turi pats tinkamai elgtis – negali vieno sakyti, kito daryti. Kai mokiniai pamato, kad mes labai rūpinamės, kad ištekliai nebūtų švaistomi, tai ir juos įtraukia“, – pasakojo S.Zybartas.
Ieško kūrybiškų ugdymo sprendimų
Žinoma, mokinių ugdymu rūpinamasi ir kitais aspektais. Štai svetingumo programose (čia mokosi virėjai, padavėjai, konditeriai, viešbučių ekonomai, svečių aptarnavimo darbuotojai) mokymo procesas vyksta trimis pakopomis. Pirmoje pakopoje mokomasi teorijos ir praktikuojamasi laboratorijose. Antroje pakopoje mokomasi dirbti su klientais, o trečioje – keliaujama atlikti praktikos įmonėse.
Ne paslaptis, kad kai padavėjo-barmeno specialybės besimokantis jaunuolis pirmą kartą eina restorane aptarnauti klientų, jis gali jaudintis, gali drebėti rankos, net ir gėrimas išsipilti. Kita vertus, kai jaunuolis praktikuojasi su savo bendraklasiais, viskas būna gerai, o baugu pasidaro, susidūrus su svetimais žmonėmis.
Tad nuspręsta, kad geriausia bus, jei pirmaisiais klientais taps bendruomenės nariai – kitų specialybių mokiniai ir pedagogai. Su jais pasipraktikavę jaunieji padavėjai diskomforto nebejaučia ir ramiai keliauja atlikti praktikos į potencialias darbovietes.
Beje, padavėjų-barmenų šiuo metu darbo rinkoje Vilniuje trūksta apie 300, tad gauti praktikos vietą ir įsidarbinti tikrai nėra sudėtinga.
Be to, mokykla gali pasirinkti, su kuo nori dirbti, kad mokiniai nebūtų skriaudžiami ir įgytų reikiamų įgūdžių. Sėkmingai bendradarbiaujama su „Hilton“, „Radisson“, „Ibis“, „Marriott“ ir kitais viešbučiais. Didelė „Hiltono“ virtuvės darbuotojų dalis – buvę VESK mokiniai. Ne vienas mokinys turi ir savo restoraną ar maisto studiją.
Sulaukė naujo iššūkio
Veiklų bei galimybių mokymo centre netrūksta ir kitų profesijų atstovams. Per pandemiją labai išpopuliarėjo apskaitininko specialybė, labai paklausus ir gerai išvystytas masažuotojų rengimas (mokykla turi teisę išduoti pasaulinės masažo federacijos specialiuosius diplomus), ruošiami siuvėjai (šioje programoje mokosi ir nemažai darbingumą praradusių, negalią turinčių žmonių), kelionių agentai, ekspeditoriai, grožio sektoriaus atstovai, ikimokyklinio ugdymo pedagogų padėjėjai.
Apskritai dabartinis VESK – tai devynios į vieną sujungtos mokyklos. Mokymo centras turi filialus Druskininkuose, Veisiejuose, Pakruojyje, Zarasuose. Ten orientuojamasi į specialybes, kurios labiau reikalingos konkrečiam regionui.
Na, o Vilniuje prieš kiek daugiau nei metus prie VESK prijungta Šilo g. veikusi vaikų su negalia (daugiausia – protine) specialioji mokykla. Tenka galvoti, kaip tuos mokinius pagal galimybes integruoti į darbo rinką. Čia svarbu atsižvelgti į kiekvieno unikalumą bei individualius gebėjimus ir rūpintis, kad tokie vaikai neaugtų izoliacijoje, o įgytų socialinių įgūdžių.
„Manau, padarėme stiprų strateginį žingsnį – tapome Įvairovės chartijos nariais, o prie šios chartijos yra prisijungę daug atsakingų verslų, kurie, tikėkimės, atvers tiems vaikams galimybių langelį ir jie galės save realizuoti.
Specialybę stengiamės kiekvienam parinkti pagal jo turimus gebėjimus. Tai – nemenkas iššūkis, bet kartu ir labai įdomu“, – sakė entuziastingasis VESK direktorius, kurio vedamam kolektyvui idėjų netrūksta.
