Nors Vytenis dalyvauja kurčiųjų sporto čempionatuose, jis treniruojasi lygiai taip pat, kaip visi girdintys sportininkai, ir lygiai taip pat nori laimėti.
Vyrukas pasakojo, kad jis nieko negirdi nuo gimimo. Jo tėvai, seneliai ir proseneliai taip pat buvo kurtieji, tad jis toks – jau ketvirtos kartos atstovas. Tačiau negalia jam gyventi netrukdo, juk galima bendrauti gestų kalba, yra ir įvairių kurtiesiems skirtų paslaugų ir apskritai niekas netrukdo džiaugtis kiekviena diena.
Kaune besimokęs Vytenis nuo vaikystės mėgo sportą. Pradėjo nuo plaukimo, būdamas devynerių, vėliau perėjo į krepšinį, po to – į badmintoną. Tačiau nei viena iš šių sporto šakų jo ypatingai nesužavėjo. Vieną dieną draugė Larisa pasiūlė jam išbandyti rutulio stūmimą – pasak jos, jo kūno sudėjimas tam buvo tinkamas. Pabandžius šis sportas jaunuolį tuojau įtraukė – tad jis tuo sėkmingai užsiima dar nuo 2008 m.
Treneris atsiminė, kad jis su Vyteniu pradėjo dirbti prieš dešimtmetį, kai šis iš Kauno atsikraustė į Vilnių. S.Liepinaitis – praeityje gerai žinomas rutulio stūmikas, daugkartinis šalies čempionatų prizininkas. Baigęs savo sportininko karjerą, jis kurį laiką dėstė kolegijoje, o paskui tapo treneriu ir juo dirba jau 17 m. Tiesa, treniravo girdinčius sportininkus – kol prieš dešimtį metų sutiko V.Ivaškevičių.
„Į mane kreipėsi Kurčiųjų sporto komiteto atstovai ir pristatė man Vytenį. Iš tiesų pradžioje dvejojau, ar mums pavyks sutarti – bet man paaiškino, kad jeigu kalbėsiu aiškiai, neilgais sakiniais, jis išskaitys mano žodžius iš lūpų. Be to, daug judesių treniruotėse tiesiog parodau. Ir išties didesnių problemų dėl bendravimo mums nekyla. Vytenis pasirodė labai stropus, atsakingas, imlus mokslui, talentingas vaikis – ir jam puikiai sekasi“, – negailėjo gražių žodžių auklėtiniui S.Liepinaitis.
Pagaliau pavyko!
Sportininkui intensyviai treniruojantis, prasidėjo įvairios rungtynės, o netrukus – ir pergalės. Pirmoji Vytenio kelionė į varžybas užsienyje buvo 2011 m. – jis vyko į Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatą Turkijoje, kur užėmė 5-ą vietą. Vėliau kelionių ir pergalių buvo tiek daug, kad net sunku visas ir atsiminti.
Labiausiai V.Ivaškevičiui širdį džiugina pergalė, iškovota 2022 m. Brazilijoje, Caxias do Sul mieste vykusiose Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse, kur jis užėmė pirmąją vietą ir pagerino kurčiųjų pasaulio rekordą. „Tai buvo ne tik didelis pasiekimas man asmeniškai, bet ir istorinis įvykis Lietuvos sporto istorijoje, nes mano rezultatas pateko į top 20 tarp visų laikų geriausių“, – konstatavo V.Ivaškevičius.
Jo treneris S.Liepinaitis pasakojo, kad ir iki tol pasaulinio lygio rungtynėse Vyteniui iki pirmosios vietos ne kartą buvo pritrūkę visai nedaug. „Pagrindinis jo konkurentas buvo toks rusų sportininkas, kuris jį vis aplenkdavo penktu ar šeštu stūmimu ir taip apmaudžiai atimdavo pirmąją vietą. Tad Vyteniui ją iškovoti jau buvo tapę principo reikalu. Ir kai pagaliau pavyko, labai džiūgavo ne tik jis, bet ir aš“, – sakė ilgametis sportininko treneris.
Vytenio pasiektas visų laikų pasaulio kurčiųjų rutulio stūmimo rekordas – 18,35 m. (kai jis pradėjo intensyviai dirbti prieš dešimtmetį, nugalėtojų rezultatai paprastai būdavo apie 16 m.)
Klausiu trenerio, jei ne paslaptis, koks buvo jo paties asmeninis rekordas, kai prieš kelis dešimtmečius skynė pergales girdinčiųjų sporte? „Mano rekordas – 18,56 m., taigi Vyteniui jau nedaug trūksta, kad mane aplenktų. Mes ir per treniruotes kartais su juo susilažinam, ar jam kažką pavyks kažką padaryti, ar ne – tada jį apima azartas ir atsiranda daugiau motyvacijos stengtis. Vytenis man žadėjo, kad mano rekordą pagerins – duok Dieve, kad jam pasisektų, aš labai to tikiuosi“, – sakė treneris.
Ruošiasi pergalėms Taivane
Tiesa, pastaruosius kelis metus su Vyteniu dirba ne tik S.Liepinaitis, bet ir kitas treneris Mantas Jusis. „Jis su keliais perspektyviais sportininkais prieš keletų metų kaip viesulas įsiveržė į kurčiųjų sporto pasaulį, na, o Vytenis sumanė pabandyti dirbti ir su juo – galbūt pajusti kiek kitokią metodiką ir kažką iš to pasiimti. Dabar su juo kartais dirbu aš, kartais – kolega“, – paaiškino S.Liepinaitis.
Jis pats, be Vytenio, pastaruoju metu treniravo dar du kurčiųjų sporto atstovus – iš Rokiškio atvykusį Mažvydą Paurį ir klaipėdietį Šarūną Zdanavičių – šie sportininkai irgi perspektyvūs ir turi parodę puikių rezultatų.
Šiuo metu jie visi atkakliai ruošiasi liepos mėnesį Taivane, Taipėjuje vyksiančiam Pasaulio kurčiųjų čempionatui.
Pats sunkiausias darbas
Treneris pastebėjo, kad su kurčiaisiais sportininkais jis dirba lygiai taip pat, kaip su girdinčiaisiais, jokių nuolaidų jiems nedaro – jie fiziškai turi tokius pačius duomenis, tad treniruočių eiga ir krūviai tokie patys. Sportininkai treniruojasi kasdien 5–6 kartus per savaitę po kelias valandas, laisva diena – tik sekmadienis. Paprastai jie 3 kartus per savaitę stumdo rutulį, o kitos treniruotės skiriamos bendram ištvermės ir jėgos ugdymui.
Vytenio paklausiau, kas jam sportuojant, ruošiantis čempionams būna sunkiausia? „Treniruotis man patinka, sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis ir tikra meilė. Sunkiausia būna tvarkyti svorius po jų kilnojimo“, – nusišypsojo čempionas.
Bet turbūt būna dienų, kai sportuoti tingisi? Vyrukas atsakė, kad kai pradeda jausti nuovargį, susitaria su treneriu dėl trumpo poilsio – dažniausiai tai būna 1–2 savaitės atostogų. Tai jam padeda atgauti energiją ir grįžti su nauja motyvacija.
„Kurtieji sportininkai yra labai motyvuoti, aš kartais jais net stebiuosi. Ir džiaugiuosi, kad jie, nors ir turėdami negalią, sugeba prisiderinti, pritapti visuomenėje, nesiskųsti gyvenimu ir, užuot sėdėję namie, atranda save, savo talentus ir juos realizuoja, na, o iš to ir gauna naudos“, – sakė treneris.
