Kovo 8-oji: 8 įtakingiausios moterys, pakeitusios šių dienų pasaulį

Tačiau iš esmės galima teigti, kad moterų ir vyrų pasaulyje yra daugmaž po lygiai. Tik ar po lygiai vyrų ir moterų dalyvauja kuriant, keičiant ir valdant tą pasaulį?

Kovo 8-osios proga kviečiame pasisemti įkvėpimo iš 8 moterų, kurios neabejotinai svariai prisidėjo prie pasaulio, kokį jį matome dabar, veido formavimo.

Šios moterys – neabejotini savo srities autoritetai, ryškiausios pasaulio lyderės politikoje, žiniasklaidoje, populiariojoje kultūroje.

Lrytas.lt išrinktas aštuntukas vardijamas atsitiktine eilės tvarka: juk neįmanoma įvertinti, ar politikė, ar televizijos ikona pasauliui yra svarbesnė ir jos žvaigždė ryškiau šviečia. Visos šios moterys – pastarojo laikmečio žvaigždės, kūrusios ir tebekuriančios šių dienų pasaulį.

Daug kam buvo netikėta, kai 2023 m. metų žmogumi žurnalas „Time“ paskelbė popkultūros žvaigždę, JAV kantri muzikos ikoną Taylor Swift (34 m.). Prestižinis žurnalas, vertindamas pasaulio galingiausius, dažniausiai metų žmogaus titulą paskirdavo valstybių vadovams, verslo titanams, paprastai – vyrams.

„2023-ieji buvo metai su itin daug tamsos. Padalintame pasaulyje, jame žlungant tiek daug institucijų, Taylor Swift rado būdą peržengti ribas ir būti šviesos šaltiniu. Niekas kitas pasaulyje šiandien negali išjudinti tiek daug žmonių“, – rašė „Time“.

Svaiginanti atlikėjos karjera prasidėjo jai esant 14-kos, kuomet pasirašė sutartį su prestižine kompanija „Sony/ATV Music publishing house“. Jau debiutinis 2006 m. išleistas T.Swift albumas sulaukė milžiniškos sėkmės, o toliau viskas klostėsi dar geriau: platininiai ir deimantiniai albumai, Grammy statulėlės, pardavimų rekordai, apdovanojimai. T.Swift tituluojama kaip viena iš geriausiai parduodamų muzikos atlikėjų istorijoje. Ji yra pelniusi 46 nominacijas ir laimėjusi 12 „Grammy“ apdovanojimų, 1 „Emmy“ apdovanojimą, 2 „Brit“ apdovanojimus, sumušusi septynis Guinnesso rekordus.

„Mes neprivalome turėti tokios pat nuomonės, kaip kiti, bet privalome ją gerbti“, – yra pasakiusi T.Swift.

Ursula von der Leyen (65 m.) – neįtikėtinas pavyzdys, kaip būnant septynių vaikų mama įmanoma padaryti stulbinamą politikės karjerą. Dviejų sūnų ir penkių dukterų mama, pagal išsilavinimą – ginekologė, nuo 2019 m. užima vieną aukščiausių postų Europoje – vadovauja Europos komisijai.

Į politiką U.von der Leyen atėjo vėlokai – 42-ejų, jau būdama septynių vaikų mama. Karjerą pradėjo 2003-iaisiais kaip Žemutinės Saksonijos šeimos ministrė. Po poros metų persikėlė į Berlyną ir pradėjo dirbti moterų reikalų ir šeimos ministre pirmame A.Merkel vadovaujamos vyriausybės kabinete. Vėliau tapo socialine ministre, dar po kelių metų – Vokietijos gynybos ministre.

„Dirbkite dėl kažko, nes tai yra gerai, o ne tik dėl to, kad tai yra galimybė ko nors pasisekti“, – yra pasakiusi Europos komisijos pirmininkė.

Christine Lagarde (68 m.) nuo 2019 m. vadovauja Europos Centriniam Bankui – svarbiausiai Europos finansų institucijai. Prancūzė teisininkė buvo pirmoji moteris, Didžiojo Aštuoneto šalyje (Prancūzijoje) užėmusi ekonomikos, finansų ir pramonės ministro postą, taip pat pirmoji moteris, vadovavusi Tarptautiniam valiutos fondui.

K.Lagarde, vadovaudama Prancūzijos finansams, numatė didžiąją 2007–2008 m. pasaulio finansų krizę ir dėl to „Financial Times“ buvo tituluota geriausia Eurozonos finansų ministre.

„Kai moterims sekasi geriau, ekonomikai sekasi geriau“, – yra pasakiusi Ch.Lagarde.

„Finansų pramonė yra paslaugų pramonė. Ji turi tarnauti kitiems, prieš tarnaudama sau pačiai“, – kita garsi Ch.Lagarde citata.

Aukščiausius postus valstybėje užimančių moterų pasaulyje vis dar yra nedaug. Musulmoniškame pasaulyje, kur moterų padėtis itin sudėtinga, tokių beveik nėra. Benazir Bhutto (1953–2007) Pakistano ministrės pirmininkės pareigas ėjo 1988–1990 ir 1993–1996 m. Ji buvo pirmoji moteris, vadovavusi musulmoniškos valstybės vyriausybei.

Oksforde ir Harvarde išsilavinimą įgijusi B.Bhutto buvo nusiteikusi kovoti su islamo ekstremistais. „Aš esu simbolis to, ko labiausiai bijo vadinamieji džihadistai, Talibanas ir Al Qaeda, – rašė ji savo autobiografijoje. – Aš esu politinė vadovė, kuri kovoja už tai, kad Pakistaną pasiektų naujovės, komunikacija, švietimas ir technika“.

B.Bhutto savo šalyje patyrė politinius persekiojimus, ne kartą turėjo pasitraukti į užsienį, bet vis grįždavo. 2007 m. vykstant rinkimų kampanijai buvo nužudyta, minioje susprogdinus sprogmenį.

„Gali įkalinti žmogų, bet ne idėją. Gali ištremti žmogų, bet ne idėją. Gali nužudyti žmogų, bet ne idėją“, – yra pasakiusi B.Bhutto.

Elžbieta II (1926–2022), valdžiusi Jungtinę Karalystę 1952–2022 m., buvo ilgiausiai valdžiusi visų laikų pasaulio monarchė moteris, o kartu su vyrais monarchais užima antrą vietą pasaulyje (po Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV).

Jungtinės Karalystės, o taip pat Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Pakistano ir Šri Lankos bei kitų britų kolonijinių šalių vadove Elžbieta tapo būdama vos 25 metų. Jos valdymo metu pasikeitė 15 ministrų pirmininkų, 14 JAV prezidentų, ji susitiko su 5 popiežiais.

Visą valdymo laiką Elžbieta II buvo neįtikėtinai populiari ir mėgstama monarchė, pati demonstruodama besąlygišką atsidavimą savo šaliai. Net ir neturėdama realios valdžios, tik simbolinę, ji buvo neabejotina savo šalies ir pasaulio lyderė. Per karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpį pirmą kartą JK ministrėmis pirmininkėmis tapo net trys moterys: Margaret Thacher, Theresa May ir Liz Truss.

„Kai gyvenimas tampa sunkus, drąsieji nesigula ir nepriima pralaimėjimo; ne, jie tik dar labiau pasiryžta kovoti už geresnę ateitį“, – yra sakiusi Elžbieta II.

JAV televizijos žvaigždė Oprah Winfrey (70 m.) tituluojama visų medijų karaliene. Ji ne kartą buvo renkama viena įtakingiausių pasaulio moterų, taip pat buvo turtingiausia XX a. afroamerikietė bei vientintelė juodaodė milijardierė.

Gimusi skurde, patyrusi seksualinę prievartą, pastojusi vos 14 metų ir išgyvenusi kūdikio mirtį, dar besimokydama vidurinėje mokykloje įsidarbino radijo stotyje. Būdama 19-kos skaitė vietines vakaro žinias, bet dėl emocingo, įsimenančio jų perteikimo gavo vesti pokalbių laidą, ir taip prasidėjo svaiginanti karjera žiniasklaidoje.

Sulaukusi 32-jų O.Winfrey tapo milijoniere, buvo pirmoji juodaodė, patekusi į labdaringiausių amerikiečių reitingą.

„Kai tu nuvertini tai, ką darai, pasaulis nuvertins tai, kas tu esi“, – yra pasakiusi O.Winfrey.

„Paversk savo žaizdas į išmintį“, – dar vienas plačiai žinomas O.Winfrey patarimas.

Angela Merkel (69 m.) buvo mokslininkė fizikė ir chemikė, o į politinę veiklą įsitraukė griuvus Berlyno sienai. Nuo tada vis aukščiau kilo karjeros laiptais, kol pasiekė patį aukščiausią postą. Vokietijos kanclere A.Merkel buvo 2005–2021 m. Ji – pirmoji moteris, vadovavusi lyderiaujančiai ES šaliai.

Vidaus politikoje A.Merkel didino valstybės vaidmenį ekonomikoje, siekė kurti naujas darbo vietas, riboti socialines išmokas, užsienio politikoje – rėmė Jungtines Amerikos Valstijas ir ekonomines sankcijas Rusijai, siekė išsaugoti Europos Sąjungos vienybę. 2015 m. A.Merkel paskelbus atvirų sienų politiką, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1 mln. pabėgėlių.

„Kai kalbama apie žmogiškąjį orumą, negalime daryti jokių kompromisų“, – yra pasakiusi A.Merkel.

Albanų kilmės Agnes Gonxha Bojaxhiu (1910–1997), pasaulyje žinoma kaip Motina Teresė, – viena didžiausių pasaulio humanisčių, gavusi Nobelio premiją ir po mirties paskelbta šventąja.

Būdama 18-kos tapo vienuole ir buvo išsiųsta į Indiją dirbti mokytoja. Rūpinosi vargingiausiais Kalkutos gyventojais, kurie ją vadino „mirštančiųjų angelu“. Jos įkurta „Artimo meilės misionierių kongregacija“ turi 400 filialų Europoje bei trečiojo pasaulio šalyse, rūpinasi skurdžiausiais planetos gyventojais.

Motina Teresė inicijavo mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“. Po mirties buvo paskelbta palaimintąja, o 2016 m. popiežius Pranciškus paskelbė ją šventąja.

„Jeigu teisi žmones, nebelieka laiko jų mylėti“, – yra pasakiusi Motina Teresė.

„Taika prasideda nuo šypsenos“, – dar mokė ji.