Tiems, kuriems atrodo, kad taip gyventi nelengva, VILNIUS TECH docentė tvarumo link pajudėti patartų paprastais mažais žingsneliais. Tikrai nereikia savo gyvenimo keisti iš esmės – užteks smulkių pokyčių. Kažką kitaip nei įprasta padarius keletą kartų, tai tampa įpročiu ir pasidaro savaime suprantama.
Klausimų apie šiukšlių rūšiavimą, plastikinių maišelių ir vienkartinių indų naudojimą tvarumo ekspertės namuose seniai nebekyla. Kadangi šeima gyvena nuosavame name, atliekas ne tik rūšiuoja, bet ir kompostuoja – užtat dabar, kai pagal naują tvarką reikia į atskirus oranžinius maišelius dėti maisto likučius, jiems tereikės atskirti mėsos ir žuvies atliekas.
Tiems, kuriems viską tvarkingai rūšiuoti atrodo sudėtinga, pašnekovė patartų tiesiog įsigyti patogesnę šiukšliadėžę su keliais skyriais – ir toliau viskas klostysis savaime.
Tvarumo ekspertė nė neatsimintų, kada pirko vandens plastikiniame butelyje – visi jos šeimos nariai turi gertuves. „Kai kurie žmonės galvoja, kad jie atliekas rūšiuoja, taigi plastikiniai buteliukai – nieko blogo, bet ir jų perdirbimui naudojami gamtiniai ištekliai, tad gertuvė – daug geresnis pasirinkimas. O jeigu ją tiesiog užmirštate namie, patarčiau koridoriuje turėti lentynėlę, kurioje ją laikysite ir išeidami iš namų atsiminsite. Tas pats galioja ir daugkartiniams maišeliams“, – sakė pašnekovė.
Kai traukia į iškylą, kurioje kiti naudos vienkartinius indus ir įrankius, Rūtos šeima pasiima daugkartinius. Sako, kad tai tikrai nesunku: kartą susidėlioji komplektą, tinkamą tokiems atvejams – ir jis visuomet po ranka. Docentė pastebėjo, kad kai kurie žmonės vežasi į iškylas popierinius indus, įsivaizduodami, kad viskas su jais gerai – bet iš tikrųjų tai būna ne popieriniai, o vadinami kompoziciniai gaminiai su plastiko plėvele, taigi jie neperdirbami ir tikrai taršūs.
Nepirkime to, ko nereikia
Pareiškimas, kad nuo šiol gyvensime taupiau ir tvariau, šeimą gali išgąsdinti. Ekspertė patartų mintį formuluoti kitaip – nusiteikti, kad prieš pirkdami užduosime sau klausimą: „Ar man tikrai to reikia?“.
„Kartais gal visai neverta eiti į parduotuvę, jeigu ruošiatės ten, nors nieko konkretaus jums nereikia. Aš nesakau, kad nereikia pirkti naujų drabužių ar batų, bet svarbu atrasti balansą ir perkant nepasiduoti emocijoms, o dar sykį įvertinti, ar tai tikrai reikalinga, kiek tas daiktas mums tarnaus. Ypač tai galioja pirkiniams, kuriuos panaudosime vos vieną kartą, o paskui jie kabos spintoje – tarkim, drabužis vaikų darželio šventei. Galbūt galime jį išsinuomoti ar pasiskolinti?“, – pastebi mokslininkė.
Ir pridūrė, jog jos vaikai tikrai nelieka nuskriausti: jie gauna ir naujų žaislų, ir drabužių, ir kitų reikmenų. Bet vyresnieji jau supranta, kad neverta pirkti visko, ko užsigeidi.
Tvarumo ekspertė mielai dalijasi drabužiais ir žaislais su kolegėmis, kažką nuperka „Vinted“ platformoje ar gauna iš „Olio“ dalinimosi programėlės, Facebook’o „atiduotuvių“ ar pan.
„Vaikui tikrai nesvarbu, ar jis gaus naują žaislą, ar jau naudotą, jei tik tai bus „patrulis“ ar kitas herojus, kuris jį tuo metu žavi“, – patikino pašnekovė.
Smagios veiklos bendruomenėje
VILNIUS TECH Tvarumo centro programų koordinatorė pasakojo, kad tvariai gyventi ne tik nesunku, bet ir gera – tą darydamas jautiesi socialiai atsakingas ir besirūpinantis aplinka. O kartais tiesiog smagu nudžiuginti kaimynų vaiką, tarkim, atidavus jam nebereikalingą dviratuką (panašios dovanos tikrai nudžiugina ne tik tuos, kurie visai neturi pinigų).
Taigi dažnai tvarumas siejasi ir su gražia veikla bendruomenėse. „Tai – ir bendravimas su žmonėmis, nauji draugai, ir įdomus laisvalaikis be didesnių išlaidų, ir švaresnė planeta. Tiesiog pasidomėkite, kokios iniciatyvos organizuojamos jūsų aplinkoje – gal vyksta kaimynų blusturgiai, mainytuvės, tvarkymosi akcijos“, – pastebėjo dr. R.Mikučionienė.
Ir pridūrė, kad jau plėtojama pažangi ir bendruomeniška „Penkiolikos minučių miesto“ koncepcija. Ja remiantis šeima per 15 min. turėtų iš namų pasiekti visus reikiamus taškus – mokyklą, polikliniką, parduotuvę, kino teatrą ir pan. Nors tai ne visur prieinama, galbūt, pavyzdžiui, bendruomenei pavyktų vietoje surengti kino seansą – žmonės ir gerai praleistų laiką, ir neeikvotų kuro.
Važinėti galima tvariau
Visai atsisakyti kelionių automobiliu pašnekovė neragina – kad ir kaip norėtųsi gyventi ekologiškai, kai kuriais atvejais tai būtų pernelyg sudėtinga – bet daugelis tikrai rastų galimybių kai kurių nebūtinų kelionių atsisakyti, į jas leistis pėstute, dviračiu ar visuomeniniu transportu.
Šiais laikais kalbama ir apie tvarias atostogas – vykti į jas traukiniu ar autobusu būtų daug ekologiškiau nei automobiliu ar lėktuvu (nors kai kuriais atvejais kelionės lėktuvu paliekamas CO2 pėdsakas gali būti mažesnis nei keliaujant automobiliu).
Ir kai kurios viešbučių paieškos platformos jau nurodo, kurie viešbučiai yra „žalesni“ už kitus. Tarkim, kai kuriuose viešbučiuose paliekamas ne vandens buteliukas, o ąsotis, stiklinės ir užrašas, kad vanduo iš čiaupo čia tikrai geriamas.
„Mažinti kuro sąnaudas daugelį motyvuoja skaičiai – yra ir telefono programėlių, kuriomis galime fiksuoti savo per mėnesį paliekamą CO2 pėdsaką. Jeigu jis, tarkim, yra 1 kg, aplinkos mastu tai nėra daug, bet vienam žmogui tai gali būti džiuginantis rezultatas, kuris įkvėps kitą mėnesį pasistengti dar labiau“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė dr. R.Mikučionienė.
Mažinkime ir skaitmeninę taršą
Kaip reikia tausoti realius išteklius bei mažinti kuro sąnaudas, daugeliui jau daugmaž aišku, tačiau nemažai žmonių dar negirdėję apie skaitmeninę taršą.
Skaitmeninės informacijos serveriuose vis daugėja, na, o serverių funkcionavimui reikalingos elektros ir kitos sąnaudos, be to, jiems nusidėvėjus susidaro elektroninės atliekos, tad savo pėdsaką tai palieka.
„Sėdėdami prie kompiuterių mes tų serverių nematome, bet jų tikrai daug, didesnė dalis – Šiaurės Amerikos, Azijos šalyse“, – pastebėjo VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorė.
Prie serverių pildymo prisidedame praktiškai kiekvienas, juk daugelio mūsų telefonuose esančių nuotraukų kopijos saugomos „debesyje“, o pašto dėžutėse galbūt guli keliolika GB jau seniai nereikalingų laiškų ir naujienlaiškių.
Tad reiktų kartais surasti laiko ir nereikalingą informaciją ištrinti – tai būtų mažas, bet tiesus žingsnelis tvarumo link. Be to, kaip jau minėta, pradėjus nuo mažų žingsnelių pajudėti prie tvaresnio gyvenimo būdo tampa daug paprasčiau.
***
VILNIUS TECH Tvarumo centras įkurtas 2023 m. siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
