Drąsūs sprendimai
Čia tradicinė istorija ir baigta. Aktyvi, visuomeniška ir iššūkių nebijanti Simona sostinėje sutiko vilnietį Tomą, susituokė, sukūrė savo verslą, įsigijo būstą.
„Iš tėvų atėjusi nuostata – susirasi darbą, ištekėsi, vaikų susilauksi ir tuomet kažkuo tapsi ir būsi laimingas. Jau 25-erių buvau padariusi visa tai, augo dvynukai, įsigijome butą, automobilį, bet ta laimė, pilnatvė taip ir neatėjo“, – prisimena S. Kupetienė.
Daug keliauti įpratusi moteris jautė vidinį norą išvažiuoti, pasvajodavo apie tolimas keliones, bet su dvynukais tokios išvykos būtų kainavusios labai brangiai.
„Man kilo mintis – kraustykimės į Tailandą. Azijoje išvis nebuvome buvę, bet tuomet vyras sako – parduok verslą, pakalbėsim“, – pasakoja Simona.
Tuo metu moteris valdė elektroninę ir gyvą medinių žaislų parduotuvę. Pusės metų prireikė, bet verslininkės gyslelę turinti alytiškė verslą sėkmingai pardavė.
„Tomas dirbo su egzotinėmis kelionėmis, kaip veiklos vadovas, buvo išvykęs į komandiruotę Indijoje. Būtent ten nuvažiavęs man parašė – gerai, kraustomės“, – momentą prisimena Simona.
Žmonės patys susirado
Kupečiai Tailande pragyveno šešerius metus. Pradžioje Simona dirbo nuotoliu – verslo patirties turinti moteris konsultuodavo ir suteikdavo skaitmenines paslaugas. Tomas išsilaikė nardymo instruktoriaus licenziją ir leisdavosi su grupėmis į vandenis.
„Turėjome pajamų, žinojome, kad esame nekvaili. Neturėjome plano, kiek liksime – kasmet pasvarstydavome, ar jau atėjo tas momentas“, – pasakoja Simona.
Vaikai lankė privačią tarptautinę mokyklą, o lietuviai, išgirdę apie Tailande gyvenančius tautiečius, vis dažniau prašydavo pagalbos užsakant pervežimus, viešbučius, sudarant maršrutus.
„Pradėjo rašyti žiniasklaida, susikūrėme savo puslapį tailandieciai.lt, kuriame iki šiol dalijame patarimus apie keliavimą po Tailandą ir natūraliai gimė verslas. Tikrai neturėjome tikslo ar plano, kad čia bus taip ir taip. Darėme viską iš pajautimo, mums patiko ir tikėjome, tuo ką darome“, – šypsosi S. Kupetienė.
Dabar projektas „Tailandiečiai“ – vienas iš stipriausių Lietuvoje, kuris siūlo visas kelionių paslaugas egzotiškame ir lietuvių pamėgtame Tailande. Tad, kelionės į Tailandą dabar planuojamos ne tik užsienyje, bet ir Alytuje, o patys Kupečiai užsienyje vis dar praleidžia 4–5 mėnesius.
Vertina Alytaus kompaktiškumą
Rodos, gyvenimas Tailande viršijo poros lūkesčius – nuostabus oras, maistas, draugiški žmonės ir prieinamos kainos, bet tuomet atėjo koronaviruso epidemija.
„Dar buvo jo pati pradžia, bet supratome, kad atėjo laikas grįžti. Norėjome vaikus į penktą klasę leisti Lietuvoje, tad sausį jau planavom apie grįžimą“, – prisimena alytiškė.
Žinoma, kilo diskusija apie tai, kur norisi grįžti. Kupečiai vis dar turėjo, nors ir nuomojo, namus Vilniuje. Simona svajojo apsigyventi gamtoje, miške ir leisti vaikus į alternatyvaus ugdymo mokyklą. Tomas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs didmiesčiuose, norėjo grįžti į miesto šurmulį. Viską lėmė praktiniai pasirinkimai – užsienyje gyvenanti Simonos mama turėjo tuščią namą Alytuje. Pusiau miestas, pusiau gamtos apsuptyje, tad kovidą Kupečiai praleido Dzūkijos sostinėje.
„Pirmaisiais mėnesiais net nebuvo svarbu, kur gyvenam – juk izoliacija, viskas uždaryta. Dabar džiaugiamės, kaip Alytuje paprasta gyventi – Tomo vis paklausiu, ar norėtų grįžti į Vilnių, bet net ir jis jau atsisako. Labiausiai patinka tai, kad viskas arti – vaikų mokykla, 15 minučių pėsčiomis, šalia Jaunimo centras, muzikos ir sporto mokyklos. Kai pagalvoji, kiek laiko reikėtų Vilniuje skirti vien jų vežiojimui, gaila jo būtų dirbti šeimos vairuotojais“, – prisipažįsta Simona.
Tomas Alytuje pradėjo kurti internetinius puslapius. Simona, atsileidus karantino gniaužtams, išvažiavo į Meksiką, kuri taip sužavėjo, kad jau startavo naujas šeimos projektas – meksikieciai.lt, planuoja keliones po šį Pietų Amerikos perlą.
Ateities planų netrūksta
Pora dažnai lankosi miesto teatre, kituose kultūriniuose renginiuose, džiaugiasi daug mažesnėmis nei sostinėje pramogų kainomis. Taip pat rado ir bendraminčių – kitų šeimų grįžusių iš didmiesčių į ramesnį Alytaus prieglobstį.
Simona dar Tailande domėjosi joga, meditacija, gilino žinias šioje srityje ir vedė seminarus. Kol kovidas buvo pristabdęs turizmo verslą, nusprendė laiką išnaudoti kitoms žinioms pagilinti ir įstojo į Alytaus profesinio rengimo centre siūlomą masažo kursą.
„Norėjosi išplėsti savo žinias, masažuotojos specialybė labai tam tiko. Labai patiko mokytojai, bet gaila, kad pati sistema vis dar sovietinė – atsainus požiūris į mokinį, mokytoją, jaučiama iš valdžios rodoma nepagarba“, – atvirauja ji.
Paklausus, kiek pasikeitęs Alytus nuo jos vaikystės laikų, Simona juokiasi, kad tikrai nėra kardinalių skirtumų. Šeimą itin džiugina atsiradusiais dviračių takais, kuriuos jie aktyviai naudoja, bet liūdina vis dar jaučiamas traukos objektų trūkumas.
„Rodos, kad Alytuje svarbiausia yra parduotuvės – statomas naujas prekybos centras vietoje, pavyzdžiui, vidaus pramogų parko. O kur dar mūsų Dailidės ežerėliai, kurie nėra įveiklinti pilnai. Reikėtų kažkokio turistinės traukos objekto, keista kad per tiek metų niekas neinvestuoja“, – stebisi alytiškė.
Niekas nežino, kur gyvens aktyvi Kupečių šeimyna ateityje – svajonių ir planų užtektinai. Simona prasitaria, kad norėtųsi ir jogos studiją mieste atidaryti, pora svajoja gamtos prieglobstyje atidaryti vadinamą „retreatment center“ (reabilitacijos centras), kuriame būtų galima medituoti, gamtoje atgauti jėgas.
