Dienomis Virginija dirba pardavimų vadove vienoje IT įmonėje, o kas vakarą stengiasi prisėsti ir bent valandą skirti kostiumų kūrimui. Tuo užsiima praktiškai kasdien, na, o jei kokią dieną praleidžia, pasako, kad užsiskaito, nes eidama pasivaikščioti užsuko į parduotuvę paieškoti karoliukų, tinkamų puošnios suknios dekorui.
Darbe Virginija būna apsirengusi paprastai, o puošniais kostiumais dabinasi tik kelis kartus per metus tam skirtuose renginiuose – bet į jų gamybą reikia įdėti labai daug darbo. Tiesa, taip pat jais dabinasi, eidama į įmonės šventinius vakarėlius – tuomet atrodo neprilygstamai.
Pašnekovė atsiminė, kad jaunystėje, dar sovietmečiu, mėgdavo įvairias pankiškas aprangos detales – kaip pati sako, demonstravo meilę Lietuvai per megztas kepuraites. Paskui ji lyg ir aprimo, bet nenorėjo rengtis vien pilkais ar juodais neišsiskiriančiais drabužiais, mėgdavo įdomesnes aprangos detales, kurias dažnai gamindavosi pati. Ir visą laiką žavėjosi žmonėmis, kurie, be įprasto gyvenimo ritmo „darbas – namai“, turi ir kažkokių įdomių veiklų.
Kai vieną dieną maždaug 2010 m. Virginija pateko į kosplėjaus renginį sostinės Kongresų rūmuose, jai personažais persirengę žmonės pasirodė labai šaunūs. Tiesa, prireikė dar kelių metų, kol pati pasiryžo siūdintis kostiumą ir lipti ant scenos – ją įkalbėjo pažįstamas, dabar jau nebevykstančio festivalio „Nyaaa!“ Utenoje organizatorius Karolis (žinomas Vampire Kitteh slapyvardžiu).
„Man buvo tikrai baisu, juk buvau nebe šešiolikos, augau tais laikais, kai mergaitės turėjo būti mergaitiškos, berniukai turėjo neverkti, o suaugusieji, kurie persirengia personažais, būtų laikomi trenktais... Bet pasiryžau, tris savaites beveik nemiegojau, kad spėčiau pasisiūti Širdžių karalienės kostiumą. Prieš lipdama ant scenos taip jaudinausi, kad, rodės, nualpsiu, nors pasirodymas turėjo trukti vos 15 sekundžių... Bet po pasirodymo sulaukiau didžiulių plojimų (apskritai tokiuose renginiuose publika labai draugiška, palaikanti)“, – atsiminė savo debiutą Virginija.
Ji tąsyk savo kategorijoje (šios išskiriamos ne pagal dalyvių amžių, o pagal kostiumų tipus) užėmė pirmąją vietą. Tuojau nusijuokusi prisipažino, kad toje kategorijoje varžėsi tik du dalyviai – na, bet vis tiek buvo labai smagu. Ir norėjosi daugiau.
Atrado lietuvišką superheroję
Dabar Virginija, Pabaltijo kosplėjerių bendruomenėje geriau žinoma Crazy Queen slapyvardžiu, kasmet dalyvauja festivaliuose „Comic Con Baltics“, „Anime Weekend“ Vilniuje, „Anime Nights“ Kaune ir kitur, yra vykusi ir į tokio tipo renginius Latvijoje bei Estijoje. Ir nors ne kartą rengėsi savo mėgstamos karalienės iš „Alisos stebuklų šalyje“ kostiumu, jis kaskart buvo vis kitoks, pagamintas iš naujo – kitaip pačiai būtų neįdomu.
„Kaip mes su viena bendraminte, kuri yra panašaus amžiaus, juokaujame, mums pagal amžių labiausiai tinka visokių karalienių ir imperatorienių kostiumai“, – nusišypsojo Virginija.
Pridūrė, kad dėl savo amžiaus jau nekompleksuoja – ir Lietuvoje yra viena už ją vyresnė persirengėlė, jau minėto Karolio mama, daugelio vadinama Cosplay Mama, panašaus amžiaus persirengėlių yra ir Latvijoje, Estijoje, taip pat yra nemažai tuo užsiimančių trisdešimtmečių-keturiasdešimtmečių, žodžiu, tai ne vien paaugliškas užsiėmimas. Kai kurie iš jų kostiumus gaminasi kartu su savo vaikais – argi tai ne smagu?
Labiausiai žiūrovus sužavėjo Virginijos įkūnytas Žemaitės personažas. Jis primena garsiąją rašytoją, bet su ginklu – tokį personažą, žvalgų vadę, aprašė Andrius Tapinas romane „Maro diena“, o nupiešė dailininkė Eglė Zioma (Virginija jai dėkinga už tai, kad nepridėjo herojei mechaninių galūnių).
„Ilgai galvojau, ką čia tokio lietuviško galėčiau suvaidinti – Barboros Radvilaitės ir laumių raganų ir taip visur pilna, Gediminą – na, koks iš manęs Gediminas... Kai persirengusi Žemaite nuėjau į pirmąjį „Comic Con Baltics“ festivalį, sulaukiau didžiulio dėmesio, žmonės tik ir šnabždėjosi man už nugaros, non stop norėjo su manimi nusifotografuoti. O aš pati nusifotografavau su A.Tapinu. Man labai patiko ne tik tas dėmesys, bet ir faktas, kad, tokio dėmesio sulaukė autentiškas lietuviškas personažas“, – atsiminė Virginija.
Seni paltai ir akmenų aura
Kūrybinių idėjų vilnietei netrūksta. Savo darbams ji panaudoja įvairius nereikalingus daiktus, pavyzdžiui, vienas gimnastikos lankas laikė pūstos suknios pasijonius, seni kailiniai virto Kruelos Iš „101 dalmatino“ skraiste, lankstūs santechniniai vamzdžiai tapo sparnų pagrindu, o Skrybėliaus skrybėlę, be kita ko, puošė ir pelės puodelis iš nagų lako kamštuko.
Tiesa, kartais pašnekovė naudoja ir pirktinę medžiagą, vadinamą putgumę, iš kurios galima palyginus nesunkiai pagaminti įvairių reikalingų detalių, kad ir kardą – juk sunkų ginklą dvi dienas nešiotis po renginį būtų sunku.
Artimieji ir draugai vis Virginijos klausia, ar jiems išmesti nereikalingą seną paltą ar lovatiesę, ar atiduoti jai? O ji atsako, kad atiduotų nė neklausę – gal pamačius kokį įdomų daiktą kils minčių, kas gražaus iš jo gali išeiti. Na, o jei nieko neišeis, tai nebus sunku surūšiavus išnešti į konteinerį.
Buvo ir taip, kad moteris ilgai rinko plastikinių butelių kamštelius, tikėdamasi, kad juos sutvirtinus išeis daili kostiumo detalė – bet galiausiai viskas iškeliavo į konteinerį.
Taigi kostiumai gali ir nekainuoti brangiai, bet idėjų ir laiko reikės daug. Nors renginiams ruoštis Virginija pradeda iš anksto, vis tiek neišvengia „paskutinės nakties“ streso, kai kokią savaitę dirba iki 2–3 val. nakties, o 6 val. ryto jau keliasi į darbą.
„Kartais būna apmaudu, kad ilgai krapštaisi su kokia detale, ją tris kartus perdarai – o tavo pastangos lieka nematomos, nes detalė skirta kostiumo karkasui. Na, bet ką padarysi – dar sunkiau šiuolaikiškų žaidimų veikėjais persirengiantiems jaunuoliams, kurių personažai turi visokių keistų priedų, kad ir akmenų aurą – ten jau tenka pasukti galvą, kaip įveikti gravitaciją“, – pasakojo Crazy Queen.
Prisijungia ir dukra
Prireikia pomėgiui ir vietos bute. „Seniau man buvo nesmagu, kad namie tiek daug vietos užima pradėti siūti kostiumai, medžiagos, kelios siuvimo mašinos, o kur dar visokie grąžtai, karšto oro fenas, dažai ir kiti reikmenys. Po to nusprendžiau, kad mano namai yra skirti mano gyvenimui, o ne svečiams, tad galiausiai visą svetainę užleidau savo pomėgiui – na, bet jei prireikia, stalą svečiams galima atlaisvinti“, – prisipažino Virginija.
Ji gyvena kartu su jau suaugusia dukra Karolina, kuri kartais lydi mamą į renginius, pavyzdžiui, persirengusi Alisa – nes kokia gi Širdžių karalienė be Alisos? Bet, kaip pabrėžia jaunatviška pašnekovė, šį pomėgį ji atrado pirma, o dukra prisijungė vėliau, be to, ji labai prisideda prie dukros kostiumų gamybos.
„Kai kas klausia, ar aš iš to uždirbu – tikrai ne, greičiau atvirkščiai, bet darau tai ne dėl pinigų. Žinau, kad viena mergina savo puikiai pasiūtus kostiumus nuomoja per nuomos saloną, kažkas lyg ir siūna juos užsieniečiams – tai tarsi sėkmės istorijos, na, o man smagu tuo užsiimti ir be atlygio. Tiesa, įvairių prizų už sėkmingus pasirodymus esu gavusi – skrybėlę, grimo rinkinių, stalo žaidimų ir kt. Man tai – malonumas, nauji įgūdžiai, be to, tai atitolina Alzheimerį, juk nuolat suki galvą, kaip kažką pagaminti“, – teigė persirengėlė.
O ar ji įsivaizduoja, kad personažų kostiumus vilkės ir tuomet, kai išeis į pensiją? „Žinokit, labai laukiu tos pensijos – pasvajoju, kad tada galėsiu kostiumus gaminti ramiai be jokio streso, o išlėkus į Rygą ar Taliną ne tik dalyvausiu renginyje, bet ir neskubėdama pasivaikščiosiu po senamiestį ir muziejus“, – sakė Virginija.
