73-ejų M.Chapman tvirtina, kad ją užaugino beždžionės. Pasak moters, ji perėmė jų mitybos įpročius, iš jų išmoko suptis ant medžių ir miegoti drevėse. Tačiau moters gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, kai ji buvo rasta ir priversta tapti prostitute. Tik atvykusi į Angliją ji galėjo pradėti normalų gyvenimą – susirado vyrą ir susilaukė vaikų.
Dviejų vaikų motina savo istoriją pasauliui atskleidė 2013 m., kai buvo išleista jos kartu su dukteria parašyta knyga „The Girl With No Name“ (angl. Mergaitė be vardo). Jauniausia M.Chapman duktė – Vanessa Forero – paliko Bradfordą, persikėlė į Kolumbiją ir čia įkūrė savo ūkį. Tačiau kur dabar gyvena pati M.Chapman?
Moteris tvirtina, kad ji buvo pagrobta 1954 m., kai Kolumbijoje siautėjo prekybos vaikais gaujos. „Spėjau tik pamatyti ranką, kuri uždengė mano burną – tai buvo juoda ranka su balta skarele, – kiek anksčiau pasakojo M.Chapman. – Tik vėliau supratau, kad mane grobia du žmonės.“ Nėra aišku kodėl, tačiau vėliau mergaitė buvo palikta atogrąžų miškuose.
Moteris pasakojo, kad po maždaug dviejų dienų ji pastebėjo grupę kapucinų. Norėdama išgyventi, mergaitė pradėjo kopijuoti jų elgesį. Ji stebėjo, kokius riešutus ir uogas jos valgo, gaudė jų mėtomus bananus ir gėrė vandenį iš tų pačių šaltinių. Galiausiai, kai ji pradėjo vaikščioti keturiomis ir nustojo kalbėti, beždžionės pradėjo ją priimti.
M.Chapman prisiminė: „Vieną dieną vienas iš jauniklių nusileido man ant pečių. Jau ilgai nebuvau apkabinta, o šie gyvūnai padeda savo rankas tau ant veido – tai buvo pats maloniausias prisilietimas.“ Džiunglėse mergaitė gyveno apie penkerius metus, kol galiausiai ją rado medžiotojai.
„Tą dieną įprastą kakofoniją nutraukė vienos iš beždžionių pavojaus klyksmas, – knygoje rašė moteris. – Žiūrėdama supratau, kad tai medžiotojų tinklai.“ Ji tikina, kad medžiotojai nugabeno ją į viešnamį Kukutoje, kur ji vėliau tapo „gatvės vaiku“. Galiausiai ji pradėjo dirbti kambarine.
Vėlyvoje paauglystėje ji persikėlė į šalies sostinę Bogotą ir susirado darbą pas vieną šeimą. Ši šeima pakvietė M.Chapman kartu su jais vykti į Jungtinę Karalystę (JK) ir pabandyti čia imigruoti. 1978 m. jie Bradforde praleido šešis mėnesius. Per juos moteris susipažino su evangelikų bažnyčios, kurioje melsdavosi, vargoninku Johnu Chapmanu ir iš karto jį įsimylėjo.
Pora susilaukė dviejų dukrų: Vanessos, kuriai dabar 40, ir Joannos, kuriai 43-eji. M.Chapman tapo namų šeimininke. Sutuoktiniai vis dar gyvena tame pačiame trijų kambarių bute Bradfordo priemiestyje. Tiesa, moteris susidūrė su daugybe iššūkių, kadangi jai reikėjo iš naujo įgyti vaikystėje pamirštus įgūdžius: nuo to, kaip reikia deramai rengtis, iki valgymo su įrankiais.
Tačiau ji negalėjo pamiršti kai kurių savo laukinių įpročių. Moters dukra Vanessa prisimena, kaip mama, pasiimdama ją iš mokyklos, supdavosi ant medžių. Ji dažniausiai švilpdavo ir mojuodavo, kabėdama nuo medžio, į kurį ji ką tik įsilipo, šakų. „Žinojau, kad kitos mamos taip nedaro, – pasakojo Vanessa. – Bet mano mama buvo kitokia. Mano mama buvo žaisminga.“
„Jai patiko būti lauke, kieme ji statydavo kliūčių ruožus, skleisdavo beždžionių garsus, laipiodavo po medžius. Mano visi augintiniai buvo mano mamos sugauti gyvūnai. Auginome pora laukinių triušių, kurie galiausiai pabėgo, ir žuvėdrą“, – savo vaikystę prisiminė moters dukra.
Kai Marinos knyga buvo išleista, ji buvo vertinta skeptiškai. Vieni teigė, kad ji viską išgalvojo, kiti – kad jos smegenys kuria melagingus prisiminimus dėl vaikystės traumų. Tačiau Vanessa įsitikinusi, kad visa tai yra tiesa. Ji aiškino: „Buvo atlikti įvairūs testai, siekiant nustatyti, ar mano mama tikrai buvo džiunglėse. Nenuostabu, kad daugelis žmonių yra nusiteikę skeptiškai. Aš irgi abejočiau, jeigu tai nebūtų mano mama. Mano mamos kraujyje buvo rasta keistų džiunglių ligų antikūnų. Jų ten nebūtų, jeigu jos istorija būtų melaginga.“
Nors vyresnioji Marinos dukra Joanna tapo valstybės tarnautoja, ištekėjo ir dabar Lidse augina tris vaikus, paskutinis šios keistos šeimos istorijos posūkis įvyko, kai jaunesnioji Vanessa paliko JK ir įsirengė namus Kolumbijos džiunglėse, kur M.Chapman teigia gyvenusi kaip tarzanė.
Tiesa, ji bijojo, kad jos dukra daro didelę klaidą: „Man buvo neramu, nes man Kolumbija niekada neatrodė maloni ar saugi vieta gyventi, – atviravo M.Chapman. – Bet dabar man ramiau. Ji niekur neįsivels. Ji protinga ir aš ja labai didžiuojuosi.“
Parengta pagal mirror.co.uk
