– Renata, kas atvedė jus prie naujo projekto?
– Organizuodama tėvystės renginius ir bendraudama su mamomis, aš nuolat girdžiu, kaip mūsų Lietuvos mamos save visą atiduoda mamystei ir nebeprisimena, kas jos yra, kas joms svarbu, ko jos nori. Daug metų gyvenau Prancūzijoje ir Belgijoje, ir ten gyvenančios mamos nepamiršta, kad jos taip pat moterys, su skirtingais nuo vaikų poreikiais ir norais. Jau septintus metus organizuojama Moters Vizijos konferencija yra ta trūkstamoji grandis. Tai renginys, kur moteris prisimena, kas ji yra, kur įsikvepia siekti savo tikslų, atliepti savo poreikius, drįsti ir tikėti savimi. Tad aš šio projekto neįvardinčiau kaip naujo, o labiau, kaip natūralią ankstesnių projektų seką.
– Moters Vizijos konferencijos jau tapo tradicinės ir visiems žinomos, suburiančios dešimtis tūkstančių moterų kiekvienais metais – kaip manote, kokį poreikį jos atliepia?
– Na visų pirma, pirminė Moters Vizijos idėja buvo sukurti moterims šventę, neveltui konferencija vyksta kovo 8 dieną. Tačiau taip pat renginys įgalina susirinkusias dalyves išgirsti moterų, kuriomis jos žavisi – iš Lietuvos ir užsienio šalių – istorijas. Išgirsti, kaip kitos žinomos moterys susiduria su tais pačiais sunkumais, validuoja besiklausančiųjų patirtis. Suprasti, kaip kitos moterys tvarkosi su iššūkiais ir priima sprendimus, įgalina ir padrąsina imtis veiksmų. Mes visos esame pažeidžiamos. Dažniausiai susižeidžiame santykiuose. Tad ir sustiprėjimas irgi vyksta santykyje. Tarp tos, kuri klausosi, ir tos, kuri atsiveria. Tos, kuri išdrįsta pasidalinti, ir tos, kuri jai laiko ranką. Tiesiogine ir perkeltine prasme.
– Kokie didžiausi konferencijos organizavimo iššūkiai – surasti pašnekovus, prisikalbinti žinomus žmones?
– Iššūkiai bendrai yra gyvenimo druska ir prieskoniai. Be jų viskas būtų gana prėska, tad aš asmeniškai į sunkumus žiūriu teigiamai. Taip, nėra lengva prisikalbinti žinomas moteris, jos užimtos, jų renginiai suplanuoti metams į priekį. Praėjusių metų pagrindinis pašnekovas buvo Nick Vujicic, žmogus, gimęs be galūnių. Tada buvo svarbi kiekviena detalė, nuo užvažiavimo ant scenos iki galimybės atsigerti vandens ištroškus. Šiemet tokių didelių logistinių ir organizavimo iššūkių neturime. Dar yra sunku apspręsti žmogaus iš užsienio žinomumą Lietuvoje. Kartais su komanda siūlome skirtingus žmones kitų metų konferencijai, bet padarius vietinę apklausą, paaiškėja, kad jų niekas nežino. Tada reikia ne tik konferenciją organizuoti, bet dar ir pašnekovą viešinti.
– Na, šių metų konferencijos pagrindinės pranešėjos tikrai nereikės pristatinėti. Marina Abramović yra visame pasaulyje žinoma menininkė, kurią bando pasikviesti didžiausios renginių salės.
– Marina Abramović yra labai kontraversiška asmenybė. Jos pristatinėti nereikia, tačiau ji ir abejingu nepalieka. Būna, kad sulaukiame ir neigiamų komentarų, priekaištų, kad ją pasikvietėme. Tačiau tai tik dar labiau padidina pašnekovės aurą, sukelias smalsumą ir paskatina ateiti ir ją pamatyti gyvai. Marina kalbės apie savo santykį su gyvenimu. Apie tai, kad jos visa kūryba vyksta per santykį su žiūrovu. Kaip išdrįsti apsinuoginti? Kaip gyventi ir dirbti pagal savo tiesą, jos neslepiant? Iš kur semtis ryžto ir energijos veiksmui? Kaip negirdėti aplink save garsios ir nebylios kritikos?
– Papasakokite plačiau apie artėjančią konferenciją „Moters Vizija“, kuri įvyks jau kovo 8 dieną Compensa salėje Vilniuje. Kas ypatingo laukia dalyvių šiemet?
– Šių metų konferencijos tema yra Galia Kurti ir Mylėti Save. Į kūrybą žiūrime plačiai – gyvenimas yra didžiausias kiekvienos mūsų kūrinys. Pranešimai, kaip ir moterys, bus skirtingi ir apims įvairias gyvenimo sritis : nuo veidoskaitos, jausmų suvokimo ir įsivardinimo dažų ir teptuko pagalba, humoro puoselėjimo sunkiausioms gyvenimo situacijoms atliepti iki drąsos veikti, nepasiduoti neigiamoms mintims, psichologinio atsparumo auginimo. Kaip jau ir minėjau, pagrindinė pranešėja bus Marina Abramović, pasaulinio garso menininkė ir lektorė, šiuo metu gyvenanti Niujorke, o kartu su ja scenoje pasirodys ir Ineta Stasiulytė – viena žymiausių Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorių, Ugnė Genienė – veidoskaitos, kurios pagalba sprendimus priima pasaulio didžiausių įmonių vadovai, specialistė, Iveta Jurkšienė – dailininkė, padedanti atsipalaiduoti teptuko pagalba, Monika Dirsytė – stiprių savęs išbandymo ir stiprinimo performansų kūrėja. Su kitomis pranešėjomis dar deramės dėl temų ir jos bus paskelbtos vėliau.
– Kodėl toks didelis motyvacinių renginių ir mokymų poreikis? Kodėl sunku pasitikėti savimi ir to reikia mokytis?
Pasitikėjimas savimi yra gebėjimas susitikti su savo veiksmų rezultatais ir žinoti, kad kaip pasakysiu, taip ir padarysiu. Kai mus išduoda kitas žmogus, mes sakome, kad mes juos nepasitikime, nes jis mus apgavo. Vienaip sakė, o kitaip padarė. O kiek kartų mes išduodame pačios save? Kiek kartų galvojame „ne“, o sakome „taip“? Tad nepasitikėjimas savimi atsiranda iš netikėjimo savimi, nes aš žinau, kad nesilaikau sau pačiai duoto žodžio ir meluoju sau, vengiu susidurti su savo veiksmų pasekmėmis.
– O kaip su meile sau? Tai jūsų renginio tema – galia kurti ir mylėti save. Ar tai nėra egoistiška, galvoti tik apie save?
– Daug kartų geriau mylėti save negu savęs nekęsti. Aš asmeniškai tikiu, kad mylėti save yra tarpinė stotelė. Dažniausiai mes visi kažkuriuo momentu savęs nemėgstame. Vėliau – su patirtimi, branda, pastangomis, terapija – užsiauginame meilę sau. O dar vėliau, jeigu skiriame laiko visapusiškam savęs pažinimui, atrandame ir savo dvasinį pasaulį, kur suprantame, kad nereikia nei save mylėti, nei savęs nekesti. Mes galime paprasčiausiai būti savimi. O kai patys turime erdvės būti savimi, tada ją lengva ir kitiems dovanoti.
Kviečiu visas moteris susitikti konferencijoje „Moters Vizija“ ir pasidovanoti sau ir kitiems erdvę būti savimi.
