Dar antradienio vakarą feisbuke paskelbtame žuvusiojo septynmečio Kajaus sesuo Vilinta Uznytė teigė, kad po sprogimo kaimyniniame bute siena išvirto į jos mamos kambarį.
„Ant sofos gulejo mano 7 metu brolis. Sprogimo metu ant mano brolio uzkrito siena ir jį prispaudė, mama bandė jį traukti, bet nepavyko, jis tik sakė: „Mamyte, padėk, man skauda“.
Mama glostė jam galvytę, kai tuo metu įbėgo trys vyrai, nežinom, ar kaimynai, ar ugniagesiai. Mamą pradėjo traukti, bet ji šaukė, kad nenori eiti ir kad jos sūnus ten, bet ją ištempė per prievartą ir išvežė į ligoninę...“ – rašė Vilinta, kuri pati turi sukūrusi savo šeimą ir gyvena atskirai, tad pasakojo tai, ką girdėjo iš savo mamos.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai teigė, kad jau nieko nebuvo įmanoma padaryti – pareigūnai dirbo karštyje ir dūmuose, kur ištiestos rankos atstumu nieko nebuvo matyti, be to, buvo nesaugu dėl griuvusių perdangų.
Ketvirtadienio rytą kalbėdama su portalo lrytas žurnaliste žuvusiojo sesuo nebuvo linkusi dėl nelaimės nieko kaltinti. Ji sakė: „Tuomet, kai mes buvome ištikti šoko, atrodė, kad dar buvo galimybė broliuką išgelbėti – juk tarnybos iškėlė žmones iš penkto aukšto, tad atrodė, kad galėjo ištraukti ir jį iš ketvirto. Taip, buvo nugriuvusi perdanga, bet ją prilaikė sofa ir vaikas po sprogimo dar buvo gyvas... Dabar jau suprantu, kad ten buvo daug dūmų, per kuriuos nieko nesimatė ir jis turbūt greitai užduso.“
Sesuo sakė, kad dabar jie dėkingi tarnyboms bent jau už tai, kad pavyko atgauti berniuko kūną. Jis buvo surastas trečiadieno vakarą, ketvirtadienio rytą močiutė ir krikšto tėtis buvo išvykę pas teismo medicinos ekspertus jo atpažinti, turėjo sulaukti ir žinių, kada bus galima palaikus pasiimti ir palaidoti.
„Gerai nors, kad atgausime kūnelį ir galėsime jį tinkamai palaidoti – jei būtų reikėję laidoti žmogų, kai kūnas nerastas, būtų buvę dar baisiau“, – prasitarė sesuo.
Ji pati už pirmą klasę lankiusį Kajų keliolika metų vyresnė, bet kalbėdama apie mažąjį broliuką negailėjo jam gražių žodžių.
„Jis buvo autistukas, bet labai mielas, geranoriškas vaikas, greit mokėsi. Aš pati turiu septynių mėnesių vaikelį. Kajus visuomet, kai prireikdavo, atnešdavo jam pieno buteliuką, jį pakalbindavo, nors pats kalba tik po kelis žodelius. Ir jis labai mylėjo gyvūnėlius, turėjo du kačiukus, kurie taip pat žuvo kartu – jie buvo geri draugai ir liko šalia jo tuo baisiausiu metu“, – susigraudino Vilinta.
Kajaus mama Rita dabar apsistojusi pas savo mamą, kuri taip pat gyvena Viršuliškėse. Mamos būklė vis dar labai sudėtinga dėl patirtų išgyvenimų. „Vakar šiaip taip įkalbėjome ją persirengti, nusiprausti – ji nenorėjo to daryti, nes su tais drabužiais buvo prie broliuko paskutinėmis minutėmis, o daugiau nieko nebeliko“, – sakė Vilinta.
Jos mama gauna psichologinę pagalbą, o artimieji pasikeisdami būna šalia jos, nes nenori palikti jos vienos.
Kajus bus palaidotas vienose Vilniaus kapinėse šalia savo senelio.
Šeimą galima paremti:
