Danijos mokslininkė ir knygos „Žiemos maudynės. Šiaurietiškas būdas gyventi laimingiau ir sveikiau“ autorė Susanna Søberg išskirtiniame interviu Lietuvos skaitytojams pasakoja, kodėl turėtume pamėgti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo mažai patrauklu.
– Vien pagalvojus apie šaltą vandenį nupurto šiurpas. Kodėl taip yra?
– Žmogaus DNR daugybę amžių reguliavo mūsų elgesį: stenkitės išlikti saugūs, kuo greičiau lįskite į šiltą olą, nes kitaip ištiks hipotermija ir jūs mirsite. Tai visuomet buvo naudinga evoliucijos požiūriu, nes saugojo žmoniją nuo išnykimo. Taip pat instinktyviai saugomės ir per didelio karščio.
Tačiau mūsų DNR taip pat užkoduotas ir noras siekti komforto, o technologijų progresas leidžia kasdien gyventi labai patogiai. Mums beveik niekada nebūna nei per karšta, nei per šalta. Modernus gyvenimas tapo termiškai neutralus, o tai yra labai didelė problema. Modernūs žmonės, skirtingai nei protėviai, nebepatiria temperatūros kaitos sukeliamo fiziologinio streso ir daugiausia laiko praleidžia sėdėdami.
Akivaizdu, kad tai mums kenkia, nes per pastaruosius 50 metų daugėja šiuolaikinio gyvenimo būdo ligų, depresijos ir nutukimo. Taigi, dabar mūsų DNR tarsi veikia prieš mus.
– Ar jūs pati mielu noru šokate į vandenį?
– Tikrai ne. Nors gimiau ir užaugau Danijoje, kur žiemos maudynės yra kultūros dalis, man tai nebuvo sava. Esu maišyto kraujo – pusiau danė, pusiau šrilankietė, todėl man kur kas sunkiau maudytis šaltame vandenyje, nei skandinavams, kurie genetiškai labiau prisitaikę prie šalčio. Prireikė daug laiko, kol pripratau prie šalto vandens, o be to, tamsus vanduo man kelia siaubą. Iki šiol brendu į vandenį tik su specialiais bateliais, nes bijau to, kas gali būti ant dugno.
– Kas jus galiausiai įtikino, kad turite nugalėti baimes?
– Darydama mokslinius tyrimus daugybę kartų lankiausi vietose, kur žmonės praktikuoja žiemos maudynes. Stebėdavau, kalbindavau ir užsirašinėdavau, kaip mokslininkė žinojau, kad tai teigiamai veikia, bet vis tiek iki galo nesuprasdavau šios mūsų kultūros dalies. Kodėl tokie žmonės tokie keisti, kad sugrįžta į šaltą vandenį?
Kai paskelbiau pirmuosius savo tyrimų duomenis, gavau nemažai laiškų, kuriuose žmonės siūlėsi dalyvauti tolesniuose tyrimuose. Bet jie stebėdavosi, kad nė karto nėra matę manęs besimaudančios, tvirtino, kad turiu tai pajusti. Gerą pusmetį ignoravau šias replikas. Danijoje man per šalta buvo maudytis net vasarą.
Galiausiai atsitiko taip, kad panorau susipažinti su žiemos maudynes praktikuojančia šeima iš Ispanijos. Man, kaip mokslininkei, tai buvo labai įdomus atvejis, kai šaltis buvo naudojamas gydomaisiais tikslais. Šeima augino mergaitę, kuri dėl sunkios autoimuninės kilmės odos ligos nuolat kentė didelį skausmą.
Pastebėję, kad skausmas po maudynių šaltame vandenyje nurimsta, tėvai kartu su dukra ėmė praktikuoti šalčio terapiją. Viskas prasidėjo, kai mergaitei tuomet buvo vienuolika ar dvylika, aš su jais susipažinau, kai jau buvo jau daugmaž dvidešimt treji. Dabar kartais susitinkame įvairiose žiemos maudynių vietose, ji dalyvauja žiemos plaukimo varžybose ir šiaip yra fantastiška asmenybė.
Aš tikrai nedalyvauju varžybose, bet esu dėkinga tiems žmonėms, kad įkalbėjo mane pamėginti. Kadangi man buvo nepaprastai baisu, jie pasakė, kad klube paruoš pusryčius ir paragino pasikviesti vyrą, kad turėčiau šalia savą žmogų. Taigi, mums abiem tai buvo pirmosios žiemos maudynės.
– Bet, tikiuosi, ne paskutinės?
– Iki šiol man reikia šiek tiek prisiversti, bet nesustojau. Mano šeimoje visi termalistai – aš, vyras, du mūsų berniukai ir net šuo. Gyvename vos penkios minutės kelio nuo jūros, tad labai patogu. Dažniausiai einame maudytis kartu su vyru, o sūnūs prisijungia, kai patys to nori. Nė už ką nenorėčiau jų versti to daryti – man patinka, kad jų įprotis formuojasi natūraliai. Sauną vaikai mėgsta labiau, nei šaltą vandenį, bet įprotis vis tiek formuojasi, kartą per mėnesį jie ir išsimaudo, tiesa, jaunėlis tai daro dažniau.
– Ar vyrams pakelti šaltį lengviau nei moterims?
– Galiu pasakyti, kad mano vyras tikrai drąsesnis už mane. Tačiau pažvelgus, kurios lyties atstovai dažniau praktikuoja žiemos maudynes, galima tvirtinti, kad tai moterys. Ypač tose šalyse, kur klimatas šiltesnis arba nėra žiemos maudynių kultūros. Jungtinėse Valstijose ypač ryški moterų persvara.
O ten, kur šalčiau, vyrų ir moterų santykis yra daugmaž vienodas. Gali būti, kad moterų skausmo slenkstis žemesnis, nes antraip jos nepakeltų gimdymo skausmų, todėl jos ne tokios jautrios ir šalčiui. Kita vertus, daug moterų kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų, galbūt ir tai jas paskatina ieškoti būdo pagerinti savijautą. Tačiau visa tai tik mano spėlionės.
– Vadinasi, turėsite atlikti dar daugiau mokslinių tyrimų, kad patikrintumėte.
– Be abejo, mums reikia dar daugiau tyrimų, kad galėtume atsakyti į daugybę klausimų. Bet manau, pradžiai įrodymų tikrai pakanka. Mano knyga „Žiemos maudynės. Šiaurietiškas būdas gyventi laimingiau ir sveikiau“, kuri yra ką tik išleista Lietuvoje, Danijoje buvo publikuota 2019 metais. Taigi, į ją nepateko 2021 m. paskelbtos mano mokslinio darbo išvados.
Vis tik manau, kad tai puiki įžanga šalims, kurios dar neprisijaukino šalčio terapijos. Gali būti, kad mano knyga net pralenkė laiką, nes vos pasirodžiusi ji nebuvo tokia populiari kaip dabar. Per ketverius metus ši knyga jau tapo klasika.
Nors pateikiau daug mokslinių faktų, bet skaityti nėra labai sunku, nes pasakojau ir apie tai, ką patiria šalto vandens terapiją praktikuojantys žmonės. Gaunu daugybę fantastiškų atsiliepimų apie anglišką pirmosios knygos versiją, o antroji yra tik danų kalba. Dažnai žmonės įsigyja abi knygas vienu kartu.
– Atrodytų, kad danams nieko nė nereikia skaityti apie šalčio naudą – juk minėjote, kad jūsų šalyje žiemos maudynių tradicijos stiprios.
– Taip ir yra – Danijoje žiemos maudynės visuomet buvo labiau mėgstamos nei sauna. Tačiau senosios tradicijos gerokai nukentėjo per du pasaulinius karus, o ypač tamsus debesis virš žiemos maudynių pakibo sužinojus apie nacių atliktus eksperimentus koncentracijos stovyklose, kai žydai buvo kankinami šalčiu, siekiant daugiau sužinoti apie hipotermiją.
Vis tik maudynių tradicijos po truputį atgijo, tiesiog iki daugmaž septintojo dešimtmečio nebuvo pakankamai mokslinės literatūros, kuri pagrįstų šiaurės šalių gyventojų įsitikinimą, kad šaltas vanduo teikia sveikatos. Dabar mokslinių duomenų apie tai, kaip dozuotas šaltis veikia biocheminius procesus, medžiagų apykaitą ir nervų sistemą, yra tikrai labai daug.
– Kaip manote, ar prie žiemos maudynių populiarumo prisidėjo ir tai, kad esate patrauklus žmogus, kuriuo norisi sekti?
– Nesu tuo tikra. Mano socialinių tinklų paskyra išpopuliarėjo, bet manau, kad žmones kur kas labiau domina ne išvaizda, o tai, ar žmogus atrodo sveikas. Ledo žmogumi vadinamas Wimas Hofas yra pasiekęs pasaulio rekordų, bet tai, ką jis daro, yra labai ekstremalu, todėl gali atrodyti netinkama kiekvienam.
Na, o su manimi kur kas lengviau susitapatinti – esu tokia pat, kaip ir visi kiti žmonės. Ekstremalūs dalykai – tikrai ne man ir tikrai nebūčiau lindusi į šaltą vandenį, jei ne tai, kad būdama mokslininkė buvau nuodugniai išnagrinėjusi teoriją ir man reikėjo praktikos. Galima sakyti, kad tai buvo mano mokslinės kelionės dalis. Ir tai man tikrai padėjo.
– Kalbant apie socialinius tinklus – pastaruoju metu populiarinama tendencija nardinti veidą į dubenėlį su lediniu vandeniu. Kaip manote, ar tai iš tikrųjų atstoja maudynes?
– Mačiau ir jau pripratau prie įvairiausių interneto kvailysčių – tik papurtau galvą, nusijuokiu, bet nekomentuoju. Nesu interneto policininkė, ne mano darbas neigti įvairius prasimanymus, kurie neturi mokslinio pagrindo.
Veido panardinimas į dubenį žalos turbūt nepadarys, bet apskritai žmonės turėtų atsargiai rinktis informacijos šaltinius. Veido procedūra su ledukais suteikia žvalumo – jei to ir siekiate, tuomet viskas gerai. Vis tik negalima nė lyginti naudos, kurią gauname aktyvindami viso kūno receptorius su tuo nedideliu kiekiu receptorių, kurie yra veido srityje.
– Šių metų pradžioje Danijoje išleidote knygą, kuri įtvirtina terminą „termalistas“. Kas tai?
– Dabar tai – mano prekės ženklas. Noriu, kad kuo daugiau žmonių išmoktų stiprinti savo sveikatą derindami šalčio ir karščio kontrastą bei kvėpavimo pratimus.
– Naujosios koncepcijos pagrindinė formulė – 11 minučių šalčio ir 57 minutės karščio per savaitę. Atrodo paprasta, bet ar visiems prieinama?
– Danijoje kone kiekvienas žmogus gyvena ne toliau nei penkiasdešimt kilometrų iki jūros, o dauguma dar arčiau. Taigi, galima tiesiog nuvažiuoti į paplūdimį ir išsimaudyti. Saunas namuose turi toli gražu ne kiekvienas, bet pastaraisiais metais pirtys vis labiau populiarėja. Tapęs maudynių klubo nariu Danijos gyventojas turi idealią galimybę derinti šaltį ir karštį, nes beveik visi klubai turi įsirengę saunas.
„Sumuštinio“ principas – kai vienu metu kaitaliojame karštį ir šaltį, žinoma, yra geriausias būdas, bet aš visuomet sakau: darykite, ką galite. Jei nėra galimybės pasinerti į šaltą jūrą, ežerą ar tvenkinį, palįskite po šaltu dušu. Jei negalite naudotis sauna, gerai bus ir vien tik maudynės. Arba atvirkščiai – vien tik pasikaitinkite kartą per savaitę. Bet kuriuo atveju tai bus geriau, negu iš viso nieko nedaryti.
– Pradėjote ruošti ir specialistus?
– Taip, jau prasidėjo pirmieji pasaulyje „Thermalist“ instruktorių kursai, informacijos apie juos galite rasti „Soeberg Institute“ tinklalapyje. Įdomiausia, kad buvau jau seniai tai sugalvojusi, bet atrodė, kad bus per daug darbo įgyvendinant – mėgstu, kad būtų padaryta tobulai, o tai užtrunka. Todėl idėją kuriam laikui padėjau ant lentynos, o tuo tarpu ėmiausi programos norintiems išmėginti šalčio ir šilumos terapiją.
Ji buvo labai populiari. Tiksliai nežinau, kiek buvo dalyvių, bet labiausiai mane nustebino, kad sulaukiau instruktorių, instruktorių, gydytojų, viešbučių ir SPA centrų atstovų. Pagalvojau, ei, žmonės, kas čia darosi? Šie kursai juk ne jums skirti! O jie visi dėkojo ir teiravosi, ar bus daugiau. Tad man teko grįžti prie pirminės idėjos. Įdėjau tikrai labai daug energijos, bet padariau ir tikiu, kad tai bus labai naudinga.
