Jungtinės Karalystės karalius Karolis III išreiškia pasiaukojimą, nuolankumą ir dėkingumą anglų tautai beveik per kiekvieną viešą pasirodymą. Savo valdymo laikotarpiu jis norėtų pradėti šiuolaikinės monarchijos amžių.
Tačiau dabar didžiulis skandalas gali pakenkti karaliaus reputacijai. Esą Karolis III ir karališkoji šeima turi naudos iš tūkstančių anglų palikimo.
Karalius, kuris kraunasi turtą iš savo pavaldinių? Tai veikiau primena viduramžius nei šiuolaikinę monarchiją.
Jei nėra testamento arba teisėtų įpėdinių, mirusiųjų turtas keliauja į valstybės iždą. Išimtis – Anglijos šiaurės vakaruose esančios Lankasterio ir Kornvalio kunigaikštystės. Jos vis dar yra privati karališkosios šeimos nuosavybė.
„Bona vacantia“ (šeimininko neturintis turtas) – nekilnojamasis turtas, žemės sklypai ir kita piniginė vertė, kam taikomas šis įstatymas, keliauja į britų karūnos piniginę. Taip per pastaruosius dešimt metų buvo surinkta maždaug 60 milijonų svarų sterlingų (70 mln. eurų), kurie priklauso britų karališkajai šeimai.
Tai didelis pajamų šaltinis, ypač dėl to, kad nereikia mokėti nei kapitalo pajamų, nei pelno mokesčių. Šie pinigai, bent jau taip visada sakydavo karališkieji rūmai, būna grąžinami žmonėms, skiriant juos labdarai.
Dabar tapo žinoma, kad iš tikrųjų paaukota buvo tik 15 procentų visos sumos. Bet kas atsitiko likusiems sunkiai uždirbtiems Jungtinės Karalystės piliečių pinigams?
Teigiama, jog jais pasinaudojo karalius Karolis III, kad renovuotų ir modernizuotų privačius namus ir rūmus Lankasterio kunigaikštystėje, o vėliau pelningai išnuomotų. Pavyzdžiui, naujai renovuotas ūkininko namas ir dar 19 nekilnojamojo turto objektų priklauso Lankasterio kunigaikštystei.
Tai yra karaliaus nuosavybė, nes kunigaikštystę jis paveldėjo po savo motinos karalienės Elžbietos II (1926–2022) mirties. Per metus iš nuomos Karoliui III uždirbama beveik 200 tūkstančių svarų sterlingų (per 233 tūkst. eurų).
Davido Wellso Greenhalgho, kuris mirė 2021-aisiais būdamas 53-ejų, palikimas atiteko karūnai. Jis buvo žinomas ir mylimas kaime žmogus. Per visą savo gyvenimą rinko pinigus labdarai ir aukojo vietos ligoninei.
D.W.Greenhalgho palikimas – 230 tūkst. svarų sterlingų (per 268 tūkst. eurų) atiteko ne ligoninei, kas gal būtų atitikę mirusiojo požiūrį, bet tiesiogiai perduotas karališkiesiems rūmams.
„Būtų gerai, jei pinigai atitektų žmonėms, kuriems jų reikia, bet ne organizacijai, kuri jų turi pakankamai“, – sakė kito mirusiojo, kurio visas turtas taip pat atiteko karūnai, draugas.
Kornvalio kunigaikštystė, kuri tradiciškai valdoma Jungtinės Karalystės sosto įpėdinio, taigi princo Williamo (41 m.), taiko tą patį principą. Šiuo metu kunigaikštystė bando etikos principais paremtą investicijos strategiją, kurios dabar reikia ir Lankasterio kunigaikštystei. Bet šis skandalas nėra vienintelis, su kuriuo tenka susidurti Jungtinės Karalystės karaliui.
Naujos knygos „Pabaiga: karališkoji šeima ir monarchijos kova dėl išlikimo“ („Endgame: Inside the Royal Family and the Monarchy’s Fight for Survival“) autorius Omidas Scobie (42 m.) nepalankiai rašo apie britų karūną.
Žurnalistas atskleidžia naujų detalių dėl karališkosios šeimos kaltinimo rasizmu. Teigiama, kad ne vienas, kaip buvo manoma anksčiau, bet du karališkosios šeimos asmenys aptarinėjo princo Harry (39 m.) sūnaus Archie (4 m.), kai jo susilaukė Meghan (42 m.), odos spalvą.
Ši tema, pasak O.Scobie, tikriausiai buvo aptarta tarp princo Harry žmonos ir jo tėvo Charleso laiškų forma. Juose Meghan reikalavo išsakyti savo nuomonę, bet karalius (tuo metu dar Velso kunigaikštis) esą sušvelnino kaltinimus.
Jis tariamai rašė, kad diskusijos apie Archie odos spalvą nebuvo blogų ketinimų ar lengvabūdiško išankstinio nusistatymo išraiška.
Britų žurnalistas rašo, kad tuometis Velso kunigaikštis Charlesas taip pat nerimavo dėl brolio princo Andrew (63 m.) psichikos būklės. Teigiama, kad po pirmųjų kaltinimų jo broliui lytine prievarta Charlesas ir toliau jį palaikė. Tačiau neparodė supratingumo dėl jaunesniojo sūnaus Harry psichikos sveikatos.
„Jam buvo lengva atstumti savo sūnų, bet dėl brolio – kita istorija“, – įsitikinęs O.Scobie.
Dabar Karolis III ne tik kaip tėvas, bet ir kaip monarchas turi atgauti pasitikėjimą ir įrodyti, kad jis yra teisingas karalius.
Parengė Ona Kacėnaitė
