Kauno rajone, Girininkų II kaimo daugiabutyje, įsikūrusioms trims šeimoms lapkričio 22-osios rytas prasidėjo kaip eilinė darbo diena.
Tačiau netrukus jų gyvenimas staiga apvirto – supleškėjo medinis dviejų aukštų namas, ugnis prarijo visą žmonių turtą.
Nelaimėlius parėmė nemažai gerų žmonių. Tačiau jaudina ne tik tai – stogo virš galvos netekę kaimynai, kurie jaučiasi lyg viena šeima, padėjo vieni kitiems ir iš pamėgto kiemo nesitraukia, nes tikisi, kad naują gyvenimą galės kurti greta supleškėjusio namo.
Baldais nespėjo pasidžiaugti
Sudegusiame Girininkų II kaimo name buvo trys butai. Vienas pirmame aukšte – nuosavas, du antrame aukšte – Kauno rajono savivaldybės socialiniai būstai.
Nuosavo būsto savininkas Gintaras Rakštelis pasakojo, kad medinis namas – tai buvusi kaimo mokykla. Sovietmečiu joje gyveno ir mokytojai. Vienas butas buvo skirtas šio vyro motinai.
Kai moteris mirė, bet atsirado galimybė būstą privatizuoti, G. Rakštelis taip ir padarė. Erdviame bute gyveno drauge su žmona Asta ir dabar jau paaugle dukterimi.
„Name buvo senos krosnys, jas griovėme, keitėme naujomis. Taip pat įsirengėme ir naują elektros instaliaciją.
Prieš kelias savaites viename salone apžiūrėjome ir išsirinkome baldų komplektą. Jis jau buvo atvežtas į namus, bet dar neišpakuotas. Kaip jis būtų atrodęs bute, taip ir nespėjome pamatyti“, – apgailestavo vyras.
Kieme liko kaip stovi
G.Rakštelis pasakojo, kad abu su žmona dirba vienoje plastiko ir kartono atliekas surenkančioje ir rūšiuojančioje įmonėje paprastais darbininkais.
„Kaip ir kiekvieną darbo dienos rytą, dukra išsiruošė į mokyklą, mes su žmona išvalėme krosnis, į jas pridėjome pakurų, kad grįžę iš karto galėtume pradėti šildytis.
Atsigėrę kavos prieš 8 valandą išvykome į darbą“, – prisiminė G.Rakštelis.
Tačiau dar nepasiekus darbovietės vyrui paskambino antrame aukšte įsikūrusi kaimynė Brigita Bliujienė.
Moteris pranešė siaubingą žinią – kad dega namas.
Atskubėjęs prie savo namų G. Rakštelis išvydo ugniagesius, jie jau gesino gaisrą, bet medinis namas pleškėjo, ugnis buvo apėmusi visą pastatą.
„Mes iš buto nieko nespėjome pasiimti, likome stovėti taip, kaip išvykome į darbą. Žinojau, kad ant palangės buvo padėti žmonos dokumentai. Norėjau bent juos paimti, bet gaisrininkai neleido, nes buvo per daug pavojinga. Vienas jų dokumentus išgelbėjo, bent ši problema atkrito“, – liūdnai kalbėjo vyras.
Pinigai jau buvo sumokėti
Viename antro aukšto butų įsikūrusi B. Bliujienė pasakojo, kad socialiniame būste gyveno daugiau kaip 20 metų. Turėjo du kambarius ir virtuvę.
„Namas buvo senas, stogas vis labiau kiuro. Savivaldybės prašydavome, kad remontuotų, bet išgirsdavome, kad nėra pinigų. Viską su kaimynais tvarkėme savo pinigais, atsinaujinome krosnis“, – atviravo moteris.
Šiais metais ji su Kauno rajono savivaldybės atstovais sutarė, kad būstą nusipirks.
„Už būstą ir 3 arus žemės, kurie priklauso prie buto, sumokėjau 3 tūkstančius 300 eurų. Buvo belikę sulaukti, kad sandorį patvirtintų notaras. Tikėjausi, kad Kalėdas sutiksiu savo namuose“, – pasakojo B.Bliujienė.
Moteris viename prekybos centre dirba pardavėja. Neseniai turėjo problemų dėl kojų, todėl lemtingą rytą ruošėsi vykti pas gydytojus.
„Staiga pajutau, kad iš pirmo aukšto pakvipo svilėsiais. Netrukus pasirodė dūmai.
Kažką spėjau pagriebti į glėbį, vyras pačiupo kelis statybininko įrankius. Išlėkę į kiemą kvietėme ugniagesius. Beliko stebėti, kaip namas sudegė“, – lemiamas akimirkas prisiminė B.Bliujienė.
Namus remontavo visi drauge
Kito antro aukšto buto gyventoja Dalė Gudaitienė dirba valytoja, bet tada, kai kilo gaisras, atostogavo.
„Mes vandenį semiame iš šulinio, naudojamės lauko tualetu. Tą rytą prieš 8 valandą ėjau į lauką, bet jokių dūmų ar kažko įtartino nemačiau. Grįžusi, dar vilkėdama pižama ir chalatu, pasidariau kavos. Nugėrus kelis gurkšnius pradėjo mirgėti elektros lemputė. Pamaniau, baigsiu gerti kavą ir nueisiu pas Brigitą, pasitarsime dėl elektros“, – prisiminė moteris.
Tačiau kavos taip ir nepavyko pabaigti gerti. Atbėgęs B.Bliujienės vyras pranešė, kad kilo gaisras. D.Gudaitienė spėjo pačiupti kelnes, batus, striukę ir segtuvą su dokumentais.
„Kai bėgau iš namo, visur jau buvo tirštų juodų dūmų kamuoliai. Svarbiausia buvo spėti pabėgti“, – sakė moteris.
Pilnametis moters sūnus, kuris gyvena su motina, buvo išvykęs į darbą. Grįžęs namus rado jau sudegusius.
D.Gudaitienė pasakojo, kad socialiniame būste gyveno per 20 metų.
„Kaip ir kaimynai, darėme remontą, buvome apšiltinę buto sienas, įsidėję geresnius langus, buvo likę atnaujinti tik lubas. Būstą, kaip ir Brigita, planavau išpirkti, pinigų jau buvau sutaupiusi, tik jų dar nebuvau spėjusi sumokėti“, – atviravo D.Gudaitienė.
Įsikūrė ūkiniame pastate
D.Gudaitienė po gaisro įsikūrė Kaune pas seserį. Sūnui darbovietė suteikė laikiną pastogę.
Kitos dvi šeimos gyvena greta sudegusio namo.
B.Bliujienė kieme dar prieš kurį laiką pasistatė nedidelį ūkinį pastatą, kuriame buvo virtuvė, šiek tiek baldų. Moteris sakė, kad lipti į antrą namo aukštą jai sunku, todėl vasaromis naudodavosi palaikiu namuku kieme.
„Kadangi planavau, kad butą nupirksiu, kieme buvau pasistačiusi ir vagonėlį. Jame ketinau įsirengti geresnes gyvenimo sąlygas vasaroms, o ūkinį pastatą nugriauti.
Po gaisro su vyru apsigyvenome ūkiniame pastate, šildomės malkomis kūrenama krosnele, kuri atkeliavo iš brolio. Jo namas anksčiau taip pat sudegė“, – pasakojo B.Bliujienė.
Moteris džiaugėsi, kad bent žmonės per gaisrą nenukentėjo.
Iš degančio buto paspruko net jos šuo Čipsas, kuris dabar praskaidrina gaisro sukrėstiems žmonėms nuotaiką.
Vagonėlį užleido kaimynui
Vagonėlyje B.Bliujienė leido įsikurti kaimynams A. ir G.Rakšteliams. Jų dukra laikinai apsistojo pas pažįstamus žmones, nes vagonėlis nėra pritaikytas gyventi žiemą. Patalpą šildo dujinis šildytuvas, bet vos jis išjungiamas, vėl tampa šalta.
„Laikėme ir katę Meleną. Per gaisrą ji dingo. Tikimės, kad dar atsiras, žmona, eidama apsipirkti, vis tiesia ranką prie kačių ėdalo ir tada vėl iš naujo suvokia, kokia nelaimė mus ištiko“, – susijaudinęs kalbėjo G.Rakštelis.
Gaisro priežastys tiriamos, bet yra versija, kad jis kilo nuo pirmame aukšte buvusių krosnių.
„Man sunku patikėti, kad taip galėjo nutikti, ryte viską buvome apžiūrėję, jokios kaitros ar žarijų nebuvo“, – sutrikęs kalbėjo G.Rakštelis.
Jautėsi lyg viena šeima
Po gaisro Alšėnų seniūnija paskelbė, kad namų netekusiems žmonėms reikia pagalbos, įvairių daiktų. Gerų žmonių atsirado ir padegėliams jie padovanojo drabužių, avalynės, patalynės, indų, kitų daiktų, paaukojo ir pinigų.
„Mes labai dėkingi už bet kokią paramą“, – sakė B.Bliujienė.
Dabar šiai moteriai ir jos vyrui dar reikėtų spintos drabužiams pasikabinti, statybos įrankių.
„Pinigų pragyvenimui užsidirbame. Nors įvairios buitinės technikos trūksta, kol neturime kur jos dėti, jos nereikia, reikėtų sulaukti pavasario“, – svarstė D.Gudaitienė.
Visos trys šeimos tikino, kad norėtų likti ten, kur gyveno.
„Mes esame lyg viena šeima, gerai sutarėme, padėdavome vieni kitiems. Būtų gerai, kad taip ir liktų“, – kalbėjo D.Gudaitienė.
Ji, kaip ir B.Bliujienė, norėtų, kad Kauno rajono savivaldybė jiems parduotų po žemės sklypą prie sudegusio namo. Šeimos ten kurtųsi iš naujo.
G.Rakštelis mano, kad didžiausios pagalbos reikės, kai namą ateis laikas griauti. Vėliau ant senų pamatų svajoja pasistatyti kitą kuklų namą.
Dega dėl krosnių ir įrangos gedimų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė pasakojo, kad pranešimas apie gaisrą Kauno rajone, Girininkų II kaime, gautas lapkričio 22-ąją 8 val. 22 min.
„Atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms medinis namas degė atvira liepsna. Nudegė ir buvo nuardytos namo stogo konstrukcijos, išdegė gyvenamosios patalpos ir viduje buvę namų apyvokos daiktai.
Name buvo ir suveikė dūmų detektorius.
Išgelbėti 5 šalia degusio namo esantys mediniai statiniai. Išneštas dujų balionas. Dėl vandens trūkumo buvo išsiųsta Kauno 1-osios komandos vandenvežė. Vanduo gaisrui gesinti buvo vežiojamas iš atvirų vandens šaltinių apie 3 kilometrų atstumu.
Įvykis tiriamas, gali būti, kad gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.
Kauno mieste šį rudenį kilo 24 gaisrai. Rugsėjį – 4, spalį – 7, lapkritį iki 28 dienos – 13 gaisrų. Dviejų gaisrų metu reikėjo evakuoti žmones.
Spalio 15 dieną kilus gaisrui Ariogalos gatvėje, bendrabutyje, buvo evakuoti 6 žmonės. Gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio.
Lapkričio 7 dieną Kalniečių gatvės bendrabutyje, 404 kambaryje, gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo. Buvo evakuota 30 asmenų, du patyrė traumas.
Lapkričio 25-ąją paryčiais gautas pranešimas, kad Žemuosiuose Šančiuose, Kranto 8-ojoje gatvėje, dega individualus gyvenamasis namas. Jo viduje rasta 41 metų moteris, kuri netrukus mirė. Gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.
Daugiausia gaisrų kyla dėl pašalinių ugnies šaltinių, krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų“, - sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai.
Problema – valstybinis žemės sklypas
Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė pasakojo, kad jų žiniomis, visi per gaisrą Girininkų II kaime nukentėję žmonės rado kur įsikurti.
„Savivaldybė kiekvienam asmeniui išmokės po vienkartinę pašalpą, šiuo metu tvarkomi formalumai.
Alšėnų seniūnijos darbuotojos informavo, kad labai daug paramos suteikė gyventojai: pinigais, drabužiais, daiktais ir net baldais.
Dėl būstų Girininkų II kaime, A.Gustaičio gatvėje 58, susidariusi paini situacija. Dviejų būstų savininkas – savivaldybė, vienas – privataus asmens.
Pinigai, kuriuos už butą sumokėjo B.Bliujienė, jai bus grąžinti.
Problema ta, kad pastatai stovėjo valstybiniame žemės sklype, o pagal įstatymą valstybine žeme savivaldybė negali disponuoti.
Ieškome teisinio kelio, kaip tiems žmonėms padėti, tikiu, kad rasime“, - teigė Kauno rajono savivaldybės atstovė.
