Penkios gryno aukso monetos su Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I (1830–1916) atvaizdu, kurių vienos vertė beveik 200 eurų, ir 2 tūkst. žalvarinių monetų.
Visa tai Vokietijos lobių ieškotojų čempionato rengėjai atskirai po vieną ne tik įkasė, bet ir tvirtai įspraudė į pievą. Dėl to, kad niekas jų negalėtų aptikti plika akimi, – tik su įrenginiu.
275 lobių ieškotojų čempionato dalyviai išsirikiavo palei pievą prie starto linijos. Dauguma – vyrai, kurių vienoje rankoje kastuvas, kitoje – pypsintis metalo detektorius. Laimi tas, kuris randa daugiausia į žemę įkastų monetų.
Christinos Hotzl detektorius, kaip ji tvirtino, itin jautriai reaguoja į auksą. Startinį 166-ąjį numerį turinti moteris savo apranga išsiskyrė iš visų vyrų. Jie paprastai mūvi krovininių sunkvežimių vairuotojų nešiojamas kelnes, dėvi maskuojamąsias beisbolo kepuraites.
36-erių Christina apsirengusi kaip Holivudo superžvaigždės Angelinos Jolie herojė Lara Kroft. Itin trumpi šortai, odinė liemenė ir ilgaauliai batai. Ne tokia jau tinkama apranga vaikščioti po laukus. Bet, kaip sakė Christina, šiame renginyje turi būti ir šou elementų.
Visų lobių ieškotojų čempionato dalyvių akys įsmeigtos į žemę.
Nuo kalvos pučiantis lengvas vėjelis vis šiaušia šviesias garbanas priešais Christinos veidą.
Aplinkui pypsi: vos aptikus metalą detektorių garsai virsta tarsi darniu choru. Kuo aukštesnę vertę rodo metalo detektoriaus ekranas, tuo įdomesnis dažnai yra metalas.
Bet Ch.Hotzl įrenginys ilgai tylėjo. Pusračiu kantriai vedžiodama per žolę ji pagaliau sušuko: „Yra!“ Christina ėmė kasti.
Bet jos radinys – tik suglamžyta aliuminio folija.
Taip dažnai nutinka per Vokietijos lobių ieškotojų čempionatą, kuris vyksta tarp Osburgo ir Reinsfeldo savivaldybių Reino krašto-Pfalco žemėje.
Lobių paieškos reiškia 95 proc. metalo laužo ir penkis procentus vilties – taip sakė vienas neįprasto čempionato dalyvis. Dar likus kelioms naktims iki čempionato Ch.Hotzl svajojo rasti faraonų Dievo Amono Ra knygą, kurios kiekvienas puslapis – iš gryno aukso. Šis troškimas – jos motyvacija.
Lobių paieška susijusi su nuojauta, nuolatiniu smalsumu, bet vietos godumui – mažai. Ch.Hotzl paskata – istorijos, kupinos nuotykių.
Kodėl ji, skaitmeninių projektų vadovė, užsikrėtė lobių paieškomis?
Christina sakė, kad tai įvyko vaikystėje ir dėl to kalti filmai, knygos ir istorijos. Visa tai ir toliau kursto lobių paieškų ugnį. Pavyzdžiui, ir tokie filmai kaip „Mumija“, kur svarbų vaidmenį vaidina legendinė knyga iš aukso.
Prieš ketverius metus Ch.Hotzl nusipirko 700 eurų kainuojantį metalo detektorių. Nuo to laiko ji studijuoja istorinius žemėlapius, su metalo detektoriumi, kastuvu ir krepšiu radiniams leidžiasi į paieškas po gimtąjį Landshutą (Bavarija).
Iki šiol Christina rado monetų – vieną viduramžių, dar sidabrinę XVIII a., grandinėlę, segę. Neatrastų lobių ji ieško senuose keliuose, kurie jungia pilis, kelių išsišakojimuose, po senais medžiais. Ch.Hotzl įsitikinusi, kad yra daug aukso radinių, paslėptų karų metu.
Vokietija turi daug nežinomų lobių. Tuo tiki visi, kurie nusiperka metalo detektorių. Jų įsigyjama vis daugiau nuo tada, kai kainos sumažėjo iki 200 eurų.
Brangiausi metalo detektoriai kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Specialūs, kurie požemines vietas ir kapus aptinka dideliame gylyje, – net 7 tūkst. eurų.
Teigiama, kad Vokietijoje turėtų būti apie 50 tūkst. lobių ieškotojų. Bet to tiksliai niekas nežino, nes tik dalis apsirūpinę leidimais atlikti paieškas po žeme. Turintys archeologo išsilavinimą gali apieškoti ir vietoves, kur dirvožemis beveik nepasikeitė šimtmečius, pavyzdžiui, miške.
Visiems kitiems vadinamieji archeologijos paminklai, kaip antai buvusios gyvenvietės, – tabu. Kiekvienas reikšmingos mokslinės vertės radinys be jokių išlygų priklauso valstybei.
Tai nustato, pavyzdžiui, Badeno-Viurtembergo žemės paminklų apsaugos įstatymas.
Senovinio pavadinimo įstatymas „Lobių taisyklė“ galioja visose federalinėse žemėse, išskyrus Bavariją. Tai paskutinė Vokietijos žemė, kuri sugriežtino savo taisykles nuo liepos 1-osios.
Kokie radiniai yra svarbūs? Tai ieškotojai mėgsta nuspręsti patys. Kaip 31 metų Benjaminas Czerny, kurį visi lobių ieškotojai vadina tiesiog Benny. Jis pasakojo apie savo 2013-aisiais aptiktą sensacingą radinį prie Riulcheimo, Reino krašto-Pfalco žemėje.
B.Czerny rado senovinio fotelio dalis, sidabrinius lėkštę, statulėles, dubenį ir auksinį pakabutį. Radinius jis parsinešė namo.
„Apie daiktus ne iškart pranešiau, dėl to supyko archeologai“, – prisipažino Benny. Tai paaiškėjo po kratos vieno kolegų namuose.
Mokslininkus iki šiol užplūsta emocijos, kai jie kalba apie lobį prie Riulcheimo. „Neįtikėtinas radinys“, – sakė 38-erių archeologė Bettina Hunerfauth.
Profesionaliems tyrėjams norėtųsi žinoti daugiau apie šio sidabrinio romėnų laikų fotelio reikšmę. Bet antro karto nebus.
Kas naudojosi šiuo foteliu? Ar tai buvo aukšto rango ponia, kurį ilsėjosi kelionių metu? Kodėl fotelis buvo užkastas šioje vietoje? Gal savininkai gelbėdamiesi pabėgo?
Kadangi B.Czerny kasė į nieką neatsižvelgdamas, jis sunaikino kai kurias iškalbingas radinio detales.
Martinas Kohlis ir Ulrichas Estersas, lobių ieškotojų susitikimo rengėjai, siekia bendradarbiavimą su archeologais padaryti glaudesnį.
„Turime nenorinčius su lobių ieškotojais bendrauti archeologus ir su pastaraisiais nenorinčius bendrauti lobių ieškotojus“, – sakė M.Kohlis.
Dėl to jie pasikvietė B.Hunerfauth. Ji žino, kokią grėsmę kelia lobių ieškotojų ir archeologų atskirtis. Juk atsiranda vis daugiau lobių ieškotojų ir vis geresnių prietaisų.
Jei nebus abipusio bendradarbiavimo, neatsakingų lobių ieškotojų tik daugės. Vien Reino krašto-Pfalco žemėje užregistruota 40 tūkst. vietų, kur įtariami požeminiai radiniai. Tik nedidelė jų dalis ištyrinėta archeologų.
B.Hunerfauth žino neigiamą kolegų požiūrį į lobių ieškotojus, kuriuos laiko tiesiog kapų plėšikais. Archeologė žino ir apie nepasitikėjimą po darbo triūsiančiais tyrėjais, kurie tai vertina kaip savo laisvės ribojimą.
Anksčiau lobių ieškotojai buvo vieniši, dabar jie dažnai buriasi į komandas. Archeologė visus įspėja: tai, kas žemiau kastuvo gylio, – maždaug 20 cm, – neliesti.
B.Hunerfauth nuo 2016-ųjų rūpinasi savo kolegų bendradarbiavimu su lobių ieškotojais. Jos apygardoje 172 asmenys turi leidimą paieškoms.
„Juos kas tris mėnesius apmokome, kaip elgtis su trapiais radiniais“, – sakė archeologė.
Tvirto sudėjimo 37-erių Rafaelis Sereda įsitikinęs: jei valstybė pretenduos į visus radinius, tuomet pavieniai ieškotojai gali apie savo lobius ir nepranešti.
Dvylika metų lobių ieškantis vyriškis rado romėnų laikų monetų, keltų ieties antgalių, aukso monetą, ratukinę spyną (sukuria kibirkštį, dėl kurios šaunamasis ginklas iššauna), naudotą Trisdešimties metų kare (1618–1648 m. Austrijos ir Ispanijos Habsburgų karas su priešiškų valstybių koalicija).
Lobių ieškotojai, R.Seredos nuomone, verti didesnės pagarbos. Jis, pavyzdžiui, išvežė 18 sunkvežimių metalo laužo. Šio laužo, kuris gali patekti į žemės ūkio techniką, išvalymas iš laukų ir pievų laikoma lobių ieškotojų paslauga ūkininkams.
R.Sereda atiduoda lobius ir be atlygio, kaip jis sakė, tik dėl garbės.
B.Czerny nuomone, ir jis nusipelno didesnio pripažinimo, bet sulaukė prokuratūros kaltinimo dėl turto iššvaistymo. Teisminis ginčas dėl Riulcheimo aukso ir sidabro lobio, kurį nagrinėjo trys instancijos, tęsėsi daugiau nei trejus metus. Galiausiai Benny buvo paskirta lygtinio nuteisimo bausmė ir 500 eurų mokestis. Jo rastas lobis buvo konfiskuotas.
Dabar B.Czerny turi metalo detektorių parduotuvę ir uždirba daugiau pinigų nei iš paieškų.
Christophas Winkelsas – patyręs lobių ieškotojas.
47-erių vyriškis domisi gyvenvietėmis, kurių jau nebėra, nes nori sužinoti ką nors nauja.
Ch.Winkelsas rado uniformos sagų, monetų ir muškietos (ilgavamzdis šautuvas, kuriuo šaudoma nuo peties) kulkų – Napoleono laikų prancūzų kariuomenės likučius.
Jo nuomone, lobių ieškojimas – galimybė pasireikšti trokštantiems nuotykių. Christophas turi slaugytojo specialybę ir vadovauja psichiatrijos ligoninės uždaram skubios pagalbos skyriui. Jo nuomone, lobių paieškos – tai ir priemonė išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Kol radiniai bus įvertinti institucijų, kartais užtrunka metus. Tiek ilgai lobių ieškotojas turi laukti leidimo jį naudoti. „Tokia sena praktika“, – sakė archeologė B.Hunerfauth.
Bet kitų metų pradžioje Vokietijoje, kaip jau yra Didžiojoje Britanijoje, bus įdiegta oficiali programėlė. Pagal ją radinius bus galima įteisinti vietoje.
Kokie Vokietijos lobių ieškotojų čempionato rezultatai?
Ch.Hotzl rado devynias monetas, bet tarp jų nebuvo auksinės. Iš 2 tūkst. žalvario monetų 217 nebuvo rastos. Jos liko žemėje iki kitų metų – naujojo lobių ieškotojų čempionato.
Lobių ieškotojų čempionato jaunimo grupėje šeštą vietą užėmė dešimtmetis Timo.
Po nugalėtojų pagerbimo Timo, kuris, pasak jo tėvo, serga autizmu, dingo su savo metalo detektoriumi.
Praėjus kelioms valandoms Timo buvo pastebėtas netoliese, žaidimo aikštelėje, ieškantis lobių.
Parengė Ona Kacėnaitė
