Už keleto savaičių švenčianti savo 21-ąjį gimtadienį kaunietė Gabija dirba ne vieną darbą – ją galima užtikti picerijoje kuriančią turinį įvairioms įmonėms, parduotuvėje „Stradivarius“ kaip pardavėją-konsultantę ir kartais – mugėse, kurioje prekiauja drabužiais bei bendrauja su klientais.
– Ar šiuo metu kur nors mokotės?
– Šiais metais baigiau siuvimą profesinėje mokykloje. Dvejus metus mokiausi modeliuoti, braižyti ir siūti drabužius. Esu pasiuvusi visą kostiumą kartu su dėstytoja.
Juokingas dalykas man su mokymusi – baigusi dvylika klasių bandžiau stoti į Vilniaus Dailės akademiją, „Mados dizainą“, tačiau surinkau per mažai balų ir taip atsidūriau siuvime, o šiais metais baigusi profesinę mokyklą bandžiau stoti į Kauno Kolegijos „Įvaizdžio dizaino“ studijas, tačiau vėlgi nesėkmingai. Bet nesigailiu niekur neįstojusi, ne popieriuje esmė.
– Ar šiuo metu pati siuvate drabužius savarankiškai?
– Pati drabužius siuvu, galbūt dabar labiau patinka perdarinėti iš senų į naujus. Ne tik lengviau sukurti kažką naujo, bet ir tvariau.
– Kaip atsirado aistra stiliui?
– Negimiau jau turėdama pomėgį stiliui, iki vidurinės mane dažniausiai tiesiog aprengdavo ir paleisdavo į mokyklą su platėjančiomis kelnėmis, kurios dar nebuvo madoje. Nors prisimenu, kad darželyje esu dalyvavusi tvarių pagamintų namuose drabužių „fashion show“ su staltiesės ir šiukšlių maišų suknele, tai galbūt lėmė šiokį tokį norą būti stilingai, bet didžiausią įtaką padarė mano stiliui 11 klasėje kuriami įrašai „Instagram“ platformai. Man patiko, kad žmonės pastebėjo mano stilių, ir norėjosi išbandyti naujų dalykų, pabandyti sukurti įvairesnių derinių, ir taip atsirado aistra stiliui.
– Gal galėtumėte plačiau papasakoti situaciją su platėjančiom kelnėm, kai jos dar nebuvo madingos – ar sulaukdavote iš kitų kokios nors reakcijos?
– Sulaukdavau, ir dar kaip, atsimenu, kad klasiokai juokdavosi, kad atrodo keistai ir nemadingai, bet nesinorėdavo pritapti prie visos masės, kurie nešiodavo tik „skinny jeans“.
– Kokia priežastis slypi už to, kad beveik visi jūsų deriniai yra ryškių spalvų?
– Šviesūs plaukai. Galbūt juokingai skamba, bet anksčiau, tikriausiai, kaip ir daugelis lietuvių ir ne tik, turėjau tik juodus, tamsius drabužius. Tačiau prieš kelerius metus pabandžiau persidažyti plaukus šviesiau, ir tada prasidėjo naujų spalvotų drabužių pirkimas. Turėjau violetinius sportbačius, žalias kelnes iš „humanos“, baltus aulinius žiemai. Iš pradžių dar derindavau su juoda spalva, bet dabar galiu drąsiai sakyti, kad turiu tik dvejus juodus drabužius – juodą kombinezoną dienoms, kada leidžiu laiką garaže, bei vintažines kelnes, kurios priklausė mano kaimynei iš jaunystės.
– Kur šiuo metu dirbate, kokia jūsų darbo rutina?
– Šiuo metu dirbu „Stradivarius“ parduotuvėje kaip pardavėja-konsultantė bei atlieku praktiką kaip socialinių tinklų turinio kūrėja toje pačioje įmonėje. Laisvu metu padedu draugei Jonei su jos „Jonyk“ prekės ženklu, būna, nuvažiuojam paprekiauti mugėse.
Taip pat pradėjau administruoti keleto veiklų socialinius tinklus, darau produktų fotosesijas bei tiesiog kuriu turinį smulkiems verslams.
Tikriausiai mano darbo dienos yra visos vienodos ir visos skirtingos. Nėra taip, kad tu tiesiog nueini į parduotuvę, atidirbi savo darbo dieną ir keliauji namo, – ne. Po darbo keliu įrašus savo „instagramui“, kuriu turinį administruojamiems „instagramams“, pavyzdžiui, būna dienų, kada turi laisvadienį nuo darbo parduotuvėje ir jį visą praleidi filmuojant turinį. Ketvirtadienį, kada ryte pasidariau makiažą, nuvažiavau padaryti nuotraukų vienam „instagramui“, tada į piceriją nufilmuoti „reelsą“ ir tada važiuoju sukurti turinio renginio metu ne tik sau, bet ir kitam „instagramui“.
– Kas būna sudėtingiausia kuriant turinį socialiniuose tinkluose?
– Rasti motyvacijos blogu oru. Kai susiplanuoji fotografuoti dienos įvaizdį, pasitaiko dienų, kada tiesiog lyja arba apsiniaukę, o žiema išvis „pliurzė“ lauke būna. Ir dar kartais sudėtinga įveikti kūrybinį bloką – kai labai daug kuri, filmuoji, fotografuoji ir dingsta idėjos, ir tada turi bandyti pailsėti, persilaužti dėl noro filmuoti ir bandyti sugeneruoti turinio idėjas.
– Koks skirtumas tarp turinio kūrimo sau ir kitiems verslams?
– Man instagrame tinka beveik viskas, aš dalinuosi įvaizdžiais, stiliumi ir kasdieniu gyvenimu, o įmonės turinyje norisi parodyti ir darbuotojus, ir darbo atmosferą, visai kitoks turinys. O mažiems verslams fotografuoji produktą, kad jiems tiktų įsikelti pas save.
– Jūsų manymu, kas yra madinga ir nemadinga šį rudenį, galbūt parekomenduotumėte kokius nors derinius?
– Man atrodo madingiausia nutrinto džinso imitacija bei odinės striukės. Galbūt dar labai stipriai grįžo į madą „ugg“ batai, bet aš nesu nei „už“, nei „prieš“ pozicijoje, o nemadingiausia, mano akimis, šį rudenį tikriausiai būtų paprastumas ir vien juodos spalvos drabužių nešiojimas, neišbandžius šviesesnių, galbūt labiau rudeniškų spalvų.
– Kaip vyksta senų rūbų perdarinėjimo procesas?
– 12 klasėje pabandžiau susiūti dvejus „humanos“ marškinius pusę per pusę, o šiuo metu siuvu Valentino dienos kolekciją, nenešiojamus drabužius bandau paversti nešiojamais, bet su kuo nors įdomaus.
– Iš kur pati dažniausiai perkate drabužius?
– Įvairiai, pastaruoju metu jau nebeperku visai, nes turiu tikrai nemažą kiekį drabužių, bet jeigu perku, tai iš „humanos“, mažų padėvėtų drabužių parduotuvių, kartais, retais atvejais, jeigu labai noriu, tai ir iš paprastų parduotuvių. Būna, kad drabužių pirkti kartais nereikia, nes gauni reklaminiu būdu, arba nueini į mainytuvių renginį ir ten išmainai nenešiojamus į kitų merginų nebenešiojamus drabužius.
– Kokie jūsų ateities tikslai?
– Turiu keletą tikslų – vienas iš jų tikriausiai išbandyti save modeliavime, vaikštant po kolekcijų pristatymus arba reklaminėse fotosesijose. O vienas iš didžiausių ir greitu metu įgyvendinamų tikslų – visiškai išeiti iš samdomo darbo parduotuvėje į turinio kūrimą sau ir kitiems. Noriu užauginti savo „instagramo“ stiliaus auditoriją ir padėti kitiems verslams kurti turinį. Ir po poros metų jau įsivaizduoju save turinčią kambario dydžio spintą ir auginančią dalmantiną.
