Kaunietė senjorė po avarijos manė nebegalėsianti vaikščioti – dabar gali ir polką sušokti

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės laidos herojė – 74 metų Vida Juškienė, gyvenanti Kaune, bet gimusi Utenos rajone, kaip pati sako, tarp trijų gražiausių ežerų. Kuo bus užaugusi, moteris teigia žinojusi nuo vaikystės ir kartą išgirstas šeimos draugų spėjimas pavirto lyg ateities pranašu, Vidai pasukant būtent tuo keliu.

„Man būnant pirmoje klasėje, tėvelio draugas pamatė, kaip kieme braižau kambarius ir pasakė, kad būsiu statybos inžinierė. Man taip tuomet patiko tas pavadinimas. Giminėje buvo kaimo statybininkų, nuo mažens stebėjau, ką jie veikia, tad baigus mokyklą tokią specialybę ir pasirinkau, nes mėgau ne tik piešt, bet ir braižyt“, – laidoje pasakos pašnekovė.

Visgi, Vidos gyvenimas pažymėtas skaudžiais įvykiais: moteris dar jauna tapo našle, o prieš daugiau nei dešimtmetį sulaukė dar vieno likimo smūgio – automobilio avarijos, po kurios gydytojai netikėjo, kad ji dar vaikščios. Tačiau šiandien Vida sako gimusi du kartus, ji – aktyvi ir energinga senjorė, kurios jau niekas nebegąsdina.

„Buvau sugipsuota, du mėnesius išvis negalėjau sėdėti, po to metalas kojoje, vis galvojau, kad negalėsiu vaikščiot, negalėsiu šokti. Bet sakiau sau, kad reikia kilti ant kojų. Nepasidaviau, tą daryt motyvuodavo ir nuolat aplankys draugai, kaimynai, artimieji. Ir todėl dabar net polką galiu sušokti“, – sava istorija dalinsis senjorė.

Negana to, kad moteris vis dar dirba šeimininkute Pasaulio lietuvių centre ir kasmet prieš Kalėdas sukviečia kaimynus kartu papuošti kieme augančios eglutės, Vida po patirtos avarijos ne tik kad nebijo sėsti prie vairo, bet ir drąsiai neria į jaudulio kupinas pramogas. Viena tokių – S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome įvyksiantis jos pirmas kartas, iš paukščio skrydžio pamatant Kauną. 1000 pėdų aukštyje, 160–180 km/h greičiu skriejantis lėktuvas, anot piloto, kai kuriems sukelia stresą, tačiau Vida buvo kaip niekad atsipalaidavusi ir net pati gavo progą papilotuoti.

„Matėsi Pažaislio vienuolynas, Prisikėlimo bažnyčia, tiltas. Lengvai nustačiau rajonus ar aplinkinius kaimelius. Man labai patiko, sutikčiau dažniau pilotuoti, jeigu jaunesnė būčiau. Norėčiau visiems senjorams palinkėt būti energingiems ir patirti pirmus kartus savo gyvenime“, – įspūdžiais dalinsis Vida.

Sveikatos laidų vedėja Irena Pivoriūnienė užtikrintai sako, kad pats dažniausias visų Lietuvos žmonių, nuo jaunimo iki senjorų, negalavimas yra sąnarių skausmai. Deja, to priežastis – mažas fizinis aktyvumas, todėl žinoma moteris rodo pavyzdį, kaip prisijaukinti mankštas ir kiekvieną gyvenimo sekundę išnaudoti pratimams.

„Sąnariai negali surūdyti. Jeigu jie nejuda, ten atsiranda medžiagos, kurios sąnarį sunaikina. Kai aš buvau dar studentė, man pradėjo labai skaudėti nugarą. Padarius nuotraukas, gydytoja paklausė, čia mano ar mano močiutės. Išsigandau. Tuomet gavau nurodymą kiekvieną dieną daryti mankštas, jeigu nenoriu gyvenimo pabaigti neįgaliojo vežimėlyje. Tai buvo prieš 50 metų, bet tie žodžiai man įstrigo iki šiol“, – laidoje pasakos Irena.

Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

„Kolagenas yra baltymas, kuris organizme veikia tarsi klijai. Jo galima rasti odoje, kauluose, kremzlėse, kraujagyslėse. Deja, jo atsargos žmogaus kūne pradeda mažėti nuo 25–30 metų, kai pamatomos pirmosios raukšlelės, tai kuo vyresnis žmogus, tuo tikėtina, kad to kolageno pas jį bus mažiau. Taip pat jeigu sąnariai skausmingi, sustingę, tuomet kolageną galima vartoti papildomai“, – patarimais dalinsis Klinikos „P9“ medicinos gydytoja Aistė Minderytė.

Kaunietė Daiva Kreipavičienė onkologinės ligos diagnozę išgirdo prieš septynerius metus. Tuomet moteriai buvo rastas pirmos stadijos piktybinis navikas, kuris tarsi išplėšė tvirtą žemę iš po kojų.

„Patyriau didelį šoką, klausiau kodėl man, dėl ko, bet laikui bėgant tu susidraugauji su ta liga. Dabar jau septyneri metai kaip remisija, einu tikrintis, rezultatai yra geri ir tai džiugina. Tačiau susidūrus su tokia liga pradedi galvoti, galbūt reikia keisti mitybą, gyvenimo būdą ir pradedi ieškoti patarimų“, – laidoje pasakos moteris.

Viena iš Daivos perskaitytų knygų buvo Kembridžo profesoriaus, onkologo Robert Thomas parašytas knyga „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti“. Taip Daiva susižinojo apie polifenolius – augalines bioaktyvias medžiagas-antioksidantus ir Didžiosios Britanijos mokslininkų sukurtas specialias maisto papildo kapsules iš polifenolių, gausių visadalių brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.

„Šios medžiagos randamos spalviškai aktyviose daržovėse, tokiose kaip brokolis, taip pat granato vaisiuose, ciberžolėje, žaliojoje arbatoje. Tačiau jeigu mes pradėsime valgyti, pavyzdžiui, vien tik brokolį, kuris yra galinga daržovė priešvėžinėje mityboje, turėsime problemų su žarnynu, nes ji turi pučiančių savybių. Tad tas sprendimas yra kartais labai gudriai paslėptas vienoje maisto papildo kapsulėje“, – pasakos gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.