Dabar ramus gyvenimas – ne Zigmui. Garbaus amžiaus vilnietis kas antrą dieną lankosi treniruoklių salėje ir baseine. Į plaukimo takelį vyras neretai šoka ir savaitgalį, nes tuomet būna mažai lankytojų. Poilsio dienomis senjoras gali pasijusti lyg olimpinis čempionas, nes plaukimo takeliu plaukia vienas.
Zigmas per vieną apsilankymą stengiasi nuplaukti kilometrą. Intensyvios treniruotės plaukikui pastaraisiais metais padėjo pelnyti atvirojo Lietuvos veteranų plaukimo čempionato nugalėtojo titulus.
Tačiau geriausiu šalies čempionatų plaukiku pripažintas vyriausias varžybų dalyvis, skirtingai nei profesionalūs sportininkai, nesilaiko griežtos dienotvarkės. Į baseiną Zigmas įprastai užsuka po pietų, nes nemėgsta anksti keltis. Iš vakaro senjoras mėgsta paskaityti laikraštį „Lietuvos rytas“, kurį senokai prenumeruoja, įvairius žurnalus.
Į spaudą vyras taip įninka, kad nepastebi, kaip laikrodžio rodyklės priartėja prie pirmos valandos nakties. Tik tada Zigmas gulasi, o keliasi devintą valandą ryto. Žmona Rima (81 m.) būna jau senokai atsikėlusi ir pavalgiusi pusryčius. Vyras kartais į pusryčius numoja ranka, nes ne visada ryte nori valgyti.
Plaukikas nesilaiko mitybos režimo – valgo tada, kada norisi, tačiau dažniausiai tris kartus per dieną. Nors dabartinė karta paiso sveikos mitybos taisyklių, senjoras į lėkštę dedasi tik tai, kas jam skanu, bet nebūtinai sveika.
Nors majonezas nėra sveikiausias produktas, Zigmas jį visada valgo su virtu kiaušiniu. Senjoras neretai pakramsnoja ir jaunimo itin mėgstamų bulvių traškučių. Šis pikantiškas užkandis jam taip pat gardus.
„Sveikatai naudingiau, jei valgai tai, kas tau skanu ir malonu, nei tai, ką reikia, nors nelabai skanu“, – įsitikinęs traškučių mėgėjas.
Gal dėl to ir Zigmo kasdienybės ritmas verda jaunatvišku ritmu?
Vyras net plaukioja dviejuose sostinės baseinuose, esančiuose skirtingose sostinės vietose, kad gyvenimas nebūtų nuobodus. Tačiau ir treniruočių sąlygos juose skirtingos ir tai tik labiau grūdina plaukiką.
Fabijoniškių baseine senjoras treniruojasi 25 metrų plaukimo takelyje, ten pat užsuka ir į sporto klubą pamankštinti raumenų. Lazdynų baseine plaukiką pasitinka olimpinis 50 metrų plaukimo takelis, ir čia yra tam tikrų iššūkių.
„Geriau būtų plaukti ilguoju takeliu, bet jame nėra bortelio atsistoti, jei nuo vandens užsikimšo ausys ar reikia pasitaisyti akinius“, – įsitikino Z.Polinauskas, 1980–2002 metais Lazdynų baseine dirbęs treneriu, vadovo pavaduotoju. Šias pareigas vyras ėjo du dešimtmečius, nors pagal amžių jau galėjo eiti užtarnauto poilsio.
Lazdynų baseine intensyviai plaukti ir dalyvauti varžybose Zigmas pradėjo būdamas 83 metų. Bet šiaip laisvalaikiu plaukioti vilnietis eidavo į „Žalgirio“ baseiną, kuris jau senokai nugriautas.
„Pradėjau plaukioti vaikystėje, puskilometris nuo namų tekėjo Dotnuvėlė. Įsivaizdavau, kad tas upelis – rojus. Ten būdavo taip malonu: aplinkui žali krūmeliai, pievelė, vanduo, užtvanka. Vieno manęs tėvai neleisdavo prie upelio, eidavome kartu su vyresniais kaimynų vaikais“, – prisiminė iš Kėdainių rajono Gėlainių kaimo netoli Dotnuvos kilęs Z.Polinauskas.
Kėdainiuose buvo aerodromas, tad lėktuvai apylinkėse vis sukdavo ratus.
Būtent gimtinės padangėje Zigmas pirmąkart išvydo lėktuvus, o jo mamos ūkininkės Jadvygos (1901–1986) įžvalga, kad juos valdyti gali neeilinių gabumų žmonės, sūnų įkvėpė rinktis lakūno profesiją.
Šeimai persikėlus gyventi į Vilnių Zigmas 1947–1949 metais pilotuoti mokėsi Vilniaus aeroklube, o 1964–1967 metais neakivaizdinius mokslus tęsė Sovietų Sąjungos centrinėje Kalugos (Rusija) lakūnų instruktorių mokykloje su skraidymo praktika Vilniuje.
Vilniaus aeroklube Zigmas sutiko antrąją žmoną Rimą – patyręs pilotas buvo jos mokytojas. Rima buvo sklandytoja, vėliau perėjo į akrobatinį pilotažą, tad juos į šeimą sujungė padangių trauka.
Pilotavimas uždegė ir abu Zigmo sūnus iš pirmosios santuokos. Bendravardis vyresnysis sūnus Zigmas buvo Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas, lakūnas, parašiutininkas, tačiau prieš ketverius metus dėl trombozės mirė. Jam buvo 71 metai.
Jaunesnysis Edvinas (72 m.) taip pat skraidė, šokinėjo parašiutu, bet būdamas darbingo amžiaus užsiėmė verslu.
Tėvas didžiavosi pirmagimiu, anksti susidomėjusiu aviacija, parašiutizmu. Nors šokti parašiutu iš lėktuvo buvo leidžiama sulaukus aštuoniolikos metų, Zigmas iš pilotuojamo lėktuvo išmetė keturiolikametį vyresnėlį. O Edvinas parašiutu šoko atšventęs aštuonioliktąjį gimtadienį.
Vyresnėlis sūnus prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ parašiutininkų tarnybos kūrimo.
„Labai džiaugiausi, kad Zigmas nuo eilinio kario išaugo iki pulkininko leitenanto“, – mirusį sūnų prisiminė aviacijos legenda.
Nors amžinojo poilsio atgulė pirmoji žmona Olga, sūnus Zigmas, mirtis išretino giminaičių, buvusių bendradarbių ir bičiulių gretas, pavydėti energingumo Z.Polinauskui galėtų gerokai jaunesnė karta.
Senjoras tik į užmiestį vyksta automobiliu, o nuo namų iki Lazdynų baseino keturis kilometrus įveikia pėsčiomis. Pėsčiomis ir grįžta.
Šį balandį Z.Polinauskas tikrinosi sveikatą, kad galėtų pratęsti vairuotojo pažymėjimą, ir medikų komisija jam neturėjo priekaištų. Atlikus kardiogramą, patikrinus regėjimą komisijos pirmininkė slaugytojos paprašė Zigmui pamatuoti kraujospūdį. Slaugytoja nustebo: „Oho!“
O vairuotojas išsigando jos reakcijos, manė, kad spaudimas didelis. Bet slaugytoja patikslino: „Nuostabu – 110/70 mmHg.“
Uždrausti Zigmui vairuoti būtų tas pat kaip neleisti plaukti ar skristi. Visa tai – didelis gyvenimo malonumas. O jo vairavimo stažas – daugiau nei šešiasdešimt metų, kelyje vyras patyrė vos kelis incidentus, bet niekas nenukentėjo.
Nors pastarąjį kartą Zigmas prie mašinos vairo sėdo visai neseniai, paskutinį kartą parašiutu šoko 1976 metais. Jis atlikęs apie tūkstantį šuolių, pelnęs porą rekordų, kurie senokai pagerinti.
„Anksčiau parašiutai buvo ne tokie valdomi kaip dabar. Nusileidimo tikslumas buvo sudėtingesnis“, – prisiminė vyras, dėl šuolių parašiutu nepatyręs traumų.
Akrobatinį lėktuvą Z.Polinauskas pastarąjį kartą pilotavo šių metų rugsėjo 2 dieną dalyvaudamas Kauno aeroklubo taurės varžybose. Jų metu pilotui buvo įteiktas vyriausio akrobatinio skraidymo varžybų dalyvio diplomas.
„Man tenka varžytis su tais, kurie nuolat skraido, o aš į varžybas vykstu tik kartą per metus“, – patikino Zigmas.
Per ilgą piloto karjerą Z.Polinauskas išvengė didelių pavojų, tačiau daug kartų buvo stipriai išsigandęs. Iki šiol pilotas prisimena, kaip prieš kelis dešimtmečius lėktuvu tempė sklandytuvą netoli Minsko. Nuskridęs lėktuvu ieškoti sklandytuvo pilotas ne iš karto jį rado, nes per audrą jis buvo įtrauktas į klojimą.
„Išeikvojau tiek degalų jo ieškodamas, kad kilo rizika, jog vargiai pasieksime oro uostą, kai teks partempti sklandytuvą. O dar buvo prastas oras.
Pakilęs virš debesų pastebėjau, jog rodyklės rodo, kad bakuose vis mažiau ir mažiau benzino lieka. Jėzus Marija, ar aš gyvas liksiu? Ar reikės tūpti miške, kaip Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui trenktis į medį?
Prietaisas rodo, kad benzino jau nėra, bet aš tiksliai skrendu pagal kursą, nors vėjas kiek neša į šoną, ir pamatau aerodromo angarus, siunčiu signalą „atsikabinti“, pats leidžiuosi tūpti ir ant tako variklis sustojo – benzinas baigėsi. Sklandytuvas už mano lėktuvo irgi laimingai nusileido“, – emocingai lyg apie vakarykštį įvykį pasakojo Zigmas, tąkart patikėjęs turįs angelą globėją.
Tačiau Zigmas įsitikinęs, kad žmogus kuria savo likimą, kad gerą savijautą lemia aktyvus gyvenimas, kuriam jis nuo mažens prijautė. Be to, Zigmui malonu sugrįžti į gyvenimo pradžią, tad retkarčiais jis apsilanko jį išauginusios Dotnuvos apylinkėse.
Tačiau gimtųjų namų neišliko – sodyba sovietmečiu buvo atiduota Akademijos (Dotnuvos seniūnija) ūkiui. Zigmas aplanko senelių, tetų kapus, pasivaikšto vaikystės takais – po Akademijos parką, mokyklą, kurioje mokėsi.
„Vaikystėje tas upelis atrodė toks didelis, o dabar viskas taip sumažėjo“, – juokdamasis pasakojo tituluotas plaukikas.
Nuo jaunystės Zigmas savaime laikėsi sveikos gyvensenos įpročių: nerūkė, nevartojo alkoholio, nes jis buvo neskanus.
„Iš būtinybės tiktai keletą taurelių esu išgėręs, tačiau jokio potraukio prie alkoholio neturėjau“, – tvirtino sportiškas vilnietis.
Bet ilgaamžis Zigmas neišvengė vizito pas medikus – jam pakeistas akies lęšiukas, sėkmingai išpjautas šlapimo pūslės auglys.
„Nors daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo, svarbiausia yra genai – prigimtis“, – sakė Zigmas. Jo motina mirė sulaukusi 85 metų, tėvas – 87-erių.
„Tėvelių gyvenimas buvo sunkus, jie pergyveno Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Kiek nervų tai kainavo – bijojo būti išvežti į Sibirą, namuose laikė džiovintą duoną, nes buvo pasiruošę tremčiai. Juk tėvelis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris“, – savo šaknis prisiminė Z.Polinauskas.
Plaukikas šiuo metu yra vyriausias giminėje. Vilniuje gyvenanti jo 94 metų sesuo, buvusi pedagogė, labai silpnos sveikatos.
Tačiau Z.Polinausko giminės sode veša gražus jaunuolynas – du anūkai, dvi anūkės, keturi proanūkiai, du proproanūkiai.
Su jauniausiais giminaičiais Zigmas matosi retai, nes jų gyvenimo tempas labai spartus, dėl to nėra galimybių dažnai bendrauti: „Vienas anūkas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, vedęs amerikietę, jie augina mano proanūkį, su kuriuo turbūt lietuviškai nesusikalbėčiau.“
Bet ir Z.Polinauskas neketina lėtinti tempo iki šimtojo gimtadienio.
„Kiek Kūrėjas numatęs man gyvenimo metų, tiek juos ir išnaudosiu aktyviai. Gal po šimtojo gimtadienio ramiai pagyvensiu – nereikės savęs versti eiti į baseiną, sporto salę. Juk kartais tingisi, norisi paskaityti laikraštį, pažiūrėti televizorių“, – juokdamasis patikino Zigmas.
Pasiekė daugybę rekordų
Lėktuvų sportas (aukštasis pilotažas), sklandymas, parašiutizmas, plaukimas – šios sporto šakos tapo Z.Polinausko gyvenimo vedliais.
Todėl karjera labai susijusi su asmenybės laimėjimais: lėktuvų sporto nusipelnęs treneris (1974 m.), aukštojo pilotažo, sklandymo, parašiutizmo, aviamodeliavimo respublikinės kategorijos teisėjas. Taip pat aukštojo pilotažo, veteranų plaukimo sporto rinktinių narys.
Naujausi laimėjimai – Lietuvos senjorų plaukimo čempionas (laimėjo 33 aukso, 5 sidabro medalius) ir rekordininkas (10 šalies rekordų). Vien 2019 metais Vilniuje vykusiame Eurazijos ir Baltijos šalių plaukimo čempionatuose garbaus amžiaus plaukikas Z.Polinauskas iškovojo 10 aukso medalių.
Taip pat Lietuvos parašiutų sporto rekordininkas (1964 m.), sklandymo sporto meistras (1967 m.), aukštojo pilotažo sporto meistras (1970 m.).
Z.Polinauskas pirmasis Lietuvoje pradėjo vykdyti naktinius aukštuminius šuolius iš lėktuvo (4 kilometrų aukščio) parašiutais (1964 m.). Buvo pasiekti 23 naktiniai grupiniai ir pavieniai rekordai (1964–1965 m.). Taip pat pradėjo vykdyti aukštuminius parašiutininkų šuolius dieną iš 5 kilometrų aukščio. Pirmąkart Lietuvoje pradėjo parašiutininkų šuolius iš lėktuvo į stadionus, miestų aikštes.
Vadovaudamas Vilniaus aeroklubui pirmasis Lietuvoje parengė parašiutininkų-akvalangininkų grupę (1966 m.).
Z.Polinauskas svariai prisidėjo prie Vilniaus aeroklubo plėtros ir veiklos: jam vadovaujant buvo pastatytas administracinis-mokomasis korpusas, lėktuvų angaras, degalų bazė (1963–1967 m.).
Apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijai, Kario-savanorio kūrėjo medaliu.
