Maltiečiai globoja 2320 senelių – silpniausiems vežioja maistą, padeda buityje, lanko juos užklupus vienatvei ir ligai, skatina kartų draugystę, stipresnius įtraukia į veiklas ir rūpinasi ne visada sočia jų kasdienybe.
Globojami senoliai kuklūs – dėmesys juos graudina
Sveikindami globojamus senjorus Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga maltiečiai lankė juos su dovanėlėmis, o sekmadienį daugelyje miestų ir miestelių bažnyčių vyko šv. Mišios už gyvus ir pas Viešpatį iškeliavusius globojamus senjorus. Ne vienas atokiame vienkiemyje gyvenantis senolis graudinosi sulaukęs svečių ir dovanų – skubėjo atsilyginti tai sodo obuoliuku, tai benokstančiu pomidoru nuo palangės, tai padžiovintų „liepukų“ (liepžiedžių – aut. past.) saujele. Kuklūs seni žmonės, neįpratę prie dovanų ir dėmesio: „Niekur nebeišeinu, niekas manęs nelanko, tai nežinau, kokia čia ta šventė. Vaje, kaip mane pagerbėte ir tokių skanumynų atnešėte“, – gluminosi močiutė Elytė, kraustydama maisto lauknešėlį. Radusi jame aliejaus butelį, net ašarą nubraukė, sakė, aukso vertės dabar jis, senolei sunkiai įperkamas.
Akmenės maltiečiai su maisto dovanėlėmis lankė visiškai vienišus, atokiai gyvenančius senelius. Dar galinčius išjudėti iš namų kvietė sekmadienį į bažnyčią, o liksiantys namuose galės pasivaišinti sausainiais su arbata, paskaninta kondensuotu pienu.
Jaunimui tai proga padėkoti
Draugystė su vyresniu žmogumi gali priminti jaunuoliui, jog Dievo meilės planas apima praeitį, dabartį ir ateitį, apglėbia ir sujungia kartas.
Jaunieji maltiečiai, sveikindami senjorus su jų švente, rinkosi kartu pasimelsti, skaitė eiles apie rudenį bendros popietės metu, šildė juos dėmesiu.
Šventės dieną Prienų Jaunieji maltiečiai kartu su globojamais bei parapijos senjorais po šv. Mišių rinkosi į parapijos namus, kur, skambant akordeono garsams, vaišinosi, dalinosi pašnekesiais, prisiminimais, o svarbiausia buvo bendrystėje. Senelis Petras atsidėkodamas už šventę negailėjo gražių žodžių: „Man labai svarbus ryšys su jaunimu, jaučiuosi ramiau, patiriu dvasišką šilumą. Jaunuolius visuomet pasitinku su šypsena, šiluma ir džiaugsmu. Gera, jog šiandien kartu galėjome pabūti bendrystėje.“
Jam pritarė senolis Kirilas: „Labai džiaugiuosi jaunųjų maltiečių apsilankymais, toks geras jausmas, kai savanorė taip stipriai apsikabina, juokauju, kad net šonkaulius sulaužys. Nebesijaučiu toks vienišas, nes tarp keturių sienų būdamas jau galėjau langus pragręžti...“
Kartų ryšys svarbus ir jaunajai maltietei Ainorai: „Globoju senelį, kuris į lauką išeiti negali, nes juda vežimėliu. Jis neturi galimybės bendrauti, tad mūsų draugystė jam yra viskas. Labai smagu matyti senelio šypseną ir spindinčias akis. Prisimenu, kai pirmą kartą aplankiusi radau labai murzinus langus – supratau, nedaug ką per juos galima įžiūrėti, o juk už jų tokia gamta, galinti džiuginti senolį. Man baigus valyti jis buvo toks dėkingas, kad net apsiverkė. Kiek nedaug reikia mūsų žilagalviams – sakė, dabar galės laukti manęs prie lango...“
Senelius muzika ir mažųjų svečių apsilankymas nukėlė į jaunystę
Maltiečių senelių namuose Viekšnaliuose šventės dieną buvo daug vaikiško juoko ir žaidimų. Čia gyvenančių 28 senolių atvyko pasveikinti vaikų dienos centro lankytojai. Mažųjų pasirodymas, klegesys, padovanoti atvirukai, juokas ir žaidimai taip smagiai nuteikė senelius, kad šie net vaišes pamiršo. Vaikai irgi buvo laimingi – pasiskirstę į komandas mokė senjorus stalo žaidimų, kartu linksminosi. Visiems šventinės popietės laikas prabėgo per greitai – ir vieni, ir kiti išsiskirstė su pažadu vėl susitikti.
Ignalinos ir Švenčionėlių senjorai šventės proga buvo pakviesti į Paliesiaus dvarą paklausyti profesionalių muzikos atlikėjų. Kūriniai apie meilę nunešė senolių mintis į jaunystės prisiminimus, o nuostabios architektūros aplinka ir rudenėjanti gamta kūrė pakilią nostalgišką nuotaiką.
Visi senoliai buvo pasveikinti ir pagerbti
Minint pagyvenusių žmonių dieną nebuvo pamirštas nė vienas maltiečių globojamas senjoras. Maldos už juos skambėjo Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio, Prienų Kristaus Apsireiškimo, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo, Viduklės Šv. Kryžiaus, Žilinų Šv. Antano Paduviečio, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo, Akmenės Šv. Onos bažnyčiose, Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir daugelyje kitų maldos namų.
„Linkiu vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką, nes gyvenimas vienas ir nepakartojamas“ – šiuos žodžius ant pačios piešto atviruko užrašė ir senoliui įteikė Miglė, Šiaulių maltiečių vaikų dienos centro auklėtinė. Jungiamės prie jos palinkėjimo. Mieli senjorai, būkite sveiki ir laimingi, stebinkite mus savo išmintimi, perduokite savo praeitį, kuri būtina ateičiai kurti.
