„Ketvirto kurso studentas Kauno technologijos universitete, startuolio „Trainok“ bendraįkūrėjas, išmaniosios žemdirbystės sistemos „Geoface“ darbuotojas, programuotojas. Esu kilęs iš Jonavos, bet kurį laiką gyvenu ir studijuoju Kaune“, – taip save pristato Tomas Radionovas.
Atrodo, kad suspėti aprėpti tiek veiklų – sudėtinga. Neretai tokiais atvejais žmogus tiesiog „perdega“.
Vaikinas to neneigia, bet pabrėžia, kad nuo išsekimo gelbsti pozityvus požiūris į situaciją. „Pozityvumą išsiugdžiau pirmame kurse. Tuomet nebuvau pats pavyzdingiausias studentas, turėjau skolų, bet, nepaisant to, buvau nusiteikęs išspręsti savo problemas. Tokiu požiūriu keliauju per gyvenimą lig šiol, nesvarbu ar tai būtų startuolio kūrimas, ar sportas, ar darbas – blogas mintis veju šalin ir sau sakau, kad viską išspręsiu“, – motyvuoja jaunuolis.
Visgi šiuo metu jis dažnas svečias ir Vilniuje. Čia mes ir susitikome pasikalbėti likus kelioms valandoms iki Tomo užsiėmimų „TechHub“. Tai Vilniaus universiteto rengiamas startuolių pre-akceleratorius, kurio metu vyksta intensyvios mokymų ir mentorystės sesijos, siekiančios išvystyti startuolio idėją ir išaiškinti visus rūpimus klausimus sėkmingai pradžiai.
Vingiuotas verslo kūrimo kelias
„Mano draugystė su „TechHub“ prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus, kai hakatono (renginys, kuriame iškeliamos idėjos, suburiamos komandos ir kuriami unikalūs IT sprendimai, gerinantys kasdienį žmonių gyvenimą, – aut. pastaba) metu sugalvojome startuolio idėją ir ją pristatėme renginyje“, – prisimena Tomas.
Tiesa, startuolį, kurį ruošiamasi paleisti jau šiais metais, vaikinas kūrė kartu su draugu Vaidotu (38 m.). „Trumpai tariant, mūsų startuolis „Trainok“ – tai platforma, kurioje gali susirasti sporto trenerį ar paslaugą sveikatingumo srityje“, – idėją paaiškina pašnekovas.
Anot jo, startuolis padės klientams surasti trenerį greitai, paprastai ir efektyviai. „Atlikome apklausas ir gavome rezultatus, kad apklaustiesiems trūksta specializuotų trenerių, kad šioje influencerių eroje trūksta kompetetingų trenerių, kad kokybė neatitinka kainos. Mes bandome išspręsti šias problemas ir padedame klientui rasti geriausiai jam tinkantį trenerį pagal kainos ir kokybės santykį“, – dėsto startuolio kūrėjas.
Startuolio kūrimas nėra lengva užduotis – tą patvirtina ir pašnekovas. „Žmogui, kuris net universiteto nėra pabaigęs, viską suvaldyti yra pakankamai sunku, – tikina. – Visgi patirtis yra patirtis ir kuo labiau pasineriu į šią veiklą, kuo daugiau palaikymo gaunu, tuo tvirčiau stoviu.“
Tikrai, patirtis kūrimo procese didžiulė: startuolio steigėjas – ne tik programuotojas, sako T. Radionovas. Jam tenka pabuvoti ir marketingo, komunikacijos atstovo rolėse; ieškoti investuotojų ar produkto pateikimo bei paruošimo sprendimų.
Vis dėlto Tomas pripažįsta – sukurti startuolį „Trainok“ jam užtruko gal kiek per ilgai. „Vieni produktą paleidžia per 3 mėnesius, kiti – per 6 mėnesius. Aš judėjau savo greičiu, t. y. kiek daugiau nei metus“, – atskleidžia.
Bėgimą atrado netikėtai
„Vieną dieną brolis man pasakė, kad jis bėgs pusmaratonį. O aš jam atgal: gerai, aš irgi bėgsiu pusmaratonį“, – juokiasi Tomas, paklaustas, kaip nusprendė bėgti pusmaratonį likus vos 2 mėnesiams iki Vilniaus maratono.
Jis tikina, kad pradžioje niekas jo galimybėmis iki galo netikėjo. Visgi vaikinas tvirtai nusprendė ištestuoti savo limitus ir įrodė, kad bėgti jis gali. „Stengiausi bėgti kartu su broliu. Bėgdamas pastebėjau, kad man visai neblogai sekasi, todėl su kiekvienu išbėgimu savo galimybių kartelę kėliau“, – prisimena Tomas.
Ties pirmuoju 10-uoju kilometru jis suprato – tai iš tiesų įmanoma. Paskatintas Tomas ne tik bėgo toliau, bet į šį sportą įtraukė ir savo draugus. „Mes pradėjome dalintis rezultatais tarpusavyje, sekėme savo rezultatus „Strava“ (sporto programėlėje, – aut. pastaba). Tai suteikė dar daugiau motyvacijos“, – pasakoja vaikinas.
„Vieną dieną bebėgdamas draugams parašiau, kad bėgu jau 14-tą kilometrą, o draugai man atsakė: pabandyk nubėgti pusmaratonį. Paėmiau ir išbėgau“, – šypsosi Tomas. Jis sako, kad pirmieji 10 kilometrų yra sunkiausi. Vėliau – tereikia susitelkti į tikslą, nustoti savęs gailėti ir ignoruoti vidinius balsus, sakančius „nebegaliu“, „pavargau“.
Tai buvo pirmasis vaikino nubėgtas pusmaratonis. Antrasis kartas laukė Vilniaus maratone, kur, kaip teigia pašnekovas, būtent bendruomeniškumo jausmas suteikė jėgų bėgti.
„Tai nuostabu, kai Vilniaus gatvės yra paruoštos renginiui, kai kartu bėga didelė minia žmonių, – renginiu džiaugiasi Tomas. – Tas bendruomeniškumo jausmas, kai kokius 5 kilometrus bėgi šalia to paties žmogaus ir jis, matydamas, kaip po truputį pasiduodi, sako“ „ne!“, „bėgame toliau, nesustok!“
Ateityje planai dar didesni – kitais metais vaikinas pasiryžęs įveikti ir maratoną.
Kaip sako Tomas, pusmaratonį gali nubėgti bet kas. Tą patvirtina ir jo kolegos bėgikai. Tereikia treniruotis, palaipsniui kelti savo kartelę ir nepasiduoti, jei darosi sunku. Visgi su maratonu – kiek kitaip, pabrėžia pašnekovas.
„Tam, kad galėčiau nubėgti maratoną, turiu ieškoti profesionalios pagalbos. Tinkamai nepasiruošus kyla traumų rizika, todėl rengiantis bėgimui reikalinga kineziterapeuto pagalba. Štai iš čia kyla ir mano paties ryšys su kuriamu startuoliu – galbūt ir man reikės trenerio ruošiantis maratonui“, – mąsto pašnekovas.
Kaip ir pusmaratonį, taip ir maratoną Tomas planuoja bėgti su broliu – žmogumi, netikėtai atvedusiu jaunuolį į bėgimą.
Bendruomenė padėjo suaugti
Nors Tomas dabar itin pozityvus, komunikabilus, darbštus ir tikslų siekiantis jaunuolis, toks buvo ne visada. Paauglystėje Tomas buvo įnikęs į kompiuterinius žaidimus. Jam patiko, kad virtualiame pasaulyje nereikėjo su niekuo bendrauti. Kaip pats teigia, anksčiau jis buvo pesimistiškas, negatyvus ir nesubrendęs.
Anot jo, branda ir visaverčio gyvenimo suvokimas atsidaro sulig studijų metais. Studijuoti iš Jonavos į Kauną atvykęs tuo metu 18-metis vaikinas sau pasakė – metas pokyčiams.
„Supratau, kad nebeverta leisti laiko su žmonėmis, su kuriais būdavau anksčiau. Bandžiau suprasti, ko man reikia, kad galėčiau augti kaip asmenybė. Suvokiau, kad man gali padėti stojimas į bendraminčių bendruomenę, tad mano pirmasis žingsnis buvo prisijungimas prie studentų atstovybės. Čia priklausiau verslo projektų komitetui“, – prisimena Tomas. Jo manymu, bendruomenė labai prisideda prie asmenybės augimo.
Kaip sako pats, studentų atstovybėje jis išmoko daug neįkainojamų pamokų: darbo grupėje, komunikabilumo, gebėjimo spręsti problemas, atsakingumo. „Išmoksti reikalus spręsti suaugusio požiūriu“, – tvirtina vaikinas.
Visgi atėjo laikas, kai Tomas „išaugo“ ir studentų atstovybės bendruomenę. Ją pakeitė Vilniaus universiteto „TechHub“ grupė, kurioje kiekvienas narys pasiruošęs padėti ir patarti; kurioje visi siekia vieno tikslo, sako Tomas.
„Negaliu būti nuolat dirbančiu robotu“
Vaikino dienos – tiksliai suplanuotos ir suskirstytos valandomis. Nepaisant to, jis pabrėžia – nesvarbu, kiek darbų bebūtų, draugų pamiršti negalima. Išties, turint tokį įtemptą grafiką, draugai, net ir netyčia, gali likti antrame plane. Tik ne Tomui – jis jiems visada ras laisvo laiko savo dienotvarkėje.
„Kuriant startuolį, studijuojant, bėgiojant ir dirbant dingsta daug laiko, – teigia Tomas. – Vis dėlto man, kaip ir kiekvienam žmogui, reikia emocinio ryšio, bendravimo. Dažnai pasikviečiu draugus pabūti kartu, pabendrauti, paklausti, kaip sekasi.“
Tomas nuo darbų pabėga ne tik bičiulių draugijoje, bet ir skaitydamas knygas, domėdamasis ekonomikos naujienomis pasaulyje bei psichologija. Karts nuo karto pasilinksmina ir naktiniame klube ar bare.
„Neatsisakau linksmybių, nes negaliu būti nuolat dirbančiu robotu, – pastebi pašnekovas. – Kartais ir man norisi kur nors nueiti, prasiblaškyti, pašokti. Visgi stengiuosi tai daryti kuo rečiau. Matau, kad jaunimas, ypač mano amžiaus, linksminasi kiekvieną savaitgalį, kartais – net kasdien. Aš to nepropaguoju, nes mano gyvenimo tikslai – kiti.“
Paklaustas, kaip save įsivaizduoja po 5 metų, Tomas pozityviai atsako: „įkūręs sėkmingą verslą, praktikuojantis sveiką gyvenseną. Įsivaizduoju save kaip gerą žmogų, neatsisakantį padėti kitiems; motyvuojantį ir įkvepiantį tuos, kurie eis panašiu keliu kaip aš.“
Pasak jo, statistiškai pirmieji verslai dažnai žlunga, o sėkmingiausius verslus žmonės įkuria būdami 40-ies. Nors yra veiksnių, kovojančių prieš jaunuolio svajones, jis nenustoja tikėti savimi. „Viskas gerai, važiuojam toliau!“ – optimistiškai užbaigia pokalbį jis.
Tomo paskyra, kur jis dalinasi startuolio kūrimo procesu: https://www.linkedin.com/in/tomas-radionovas/
