Kauno rajone esančiame Šlienavos kaime nestinga gražiai prižiūrimų sodybų. Viena jų įkurta kaimo centre greta Kultūros centro. Važiuojant pro šalį matyti kruopščiai prižiūrimi dekoratyviniai medžiai, krūmai ir gėlės, nušienauta veja.
Šios sodybos šeimininkas A.Lučauskas kuklinosi, bet svetingai pravėrė savo valdos vartus.
Vyras pasakojo, kad gimė ir augo Šlienavoje, čia gyvena visą gyvenimą. Dirbo netoliese, vadovavo automobilių padangų verslui. Po įtemptos dienos grįžęs į iš tėvų paveldėtą sodybą drauge su žmona Vitalija triūsdavo, gražindavo namų aplinką.
Senas šimtametis tėvų namas nebebuvo tinkamas gyventi, tad jį nugriovę pasistatė naują.
„Tada pasikvietėme apželdinimo specialistę, kad ji patartų, kaip geriau sodinti medžius, krūmus ir gėles. Ji paaiškino, kad augalus geriau sodinti sklypo pakraščiuose. Jei planuojama auginti augalų grupę, jie neturi užstoti vienas kito, priekyje turi augti žemiausi, kiti jau gali būti aukštesni“, – pasakojo vyras.
Šių profesionalių patarimų sodybos šeimininkai visada ir laikėsi.
Išimtis padaryta tik vienam augalui – sklypo viduryje auga koloninė pušis. Ją vyras vadina pušimi vieniše.
A.Lučauskas ypač džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti dar jo motinos sodintą hortenziją.
„Tokią hortenziją žmonės liaudiškai vadindavo gulbinu. Ji yra paprasta, neturi labai stambių ir spalvingų žiedų, jie būna žalsvi, vėliau pabąla. Bet man šis augalas brangus kaip prisiminimas“, – pasakojo vyras.
Kokių nors labai egzotinių augalų pora nesodino, patiko nuo seno lietuvių auginamos gėlės, spygliuočiai, vaismedžiai. Greta jų atsirado magnolija ir migdolas. Šis, deja, nudžiūvo, bet sodybos šeimininkas planuoja tokį augalą vėl įsigyti, nes pavasarį jis sukrauna įspūdingus rausvus žiedus.
Sodybos šeimininkė rūpindavosi gėlėmis, ypač jai patiko rožės.
Deja, moterį neseniai palaužė liga. Jos darbus tęsiantis našliu likęs vyras, grožėdamasis šiemet trečią kartą žydinčia vijokline rože, ilgesingai šypsojosi.
