– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?
– Reguliariai vykstu į Jungtinę Karalystę – Kembridže studijuoju verslo administravimą. Tad savo bendramoksliams, su kuriais tenka praleisti daugiausia laiko, nupirkau dailiai įpakuoto lietuviško medaus – bus proga pasidžiaugti bendrais pasiekimais ir dar kartą pristatyti Lietuvą. Smulkmena, bet maloni.
– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?
– Turbūt nedrįsčiau teigti, kad emocijos nedaro visiškai jokio poveikio. Pavyzdžiui, būna dienų, kai kyla ūpas pasižvalgyti įdomių renginių, teatro spektaklių, koncertų, parodų – per vieną vakarą galiu įsigyti ir keliolika bilietų, net jei renginiai dar toli ateityje.
Tačiau iš principo laikyčiau save racionaliu ir praktišku pirkėju.
– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?
– Jei toks daiktas ir egzistuoja, jo dar neatradau. Būtų gerai ir neatrasti.
– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?
– Ne. Žmona puikiai supranta, kad neleisiu pinigų tuščiai, nesudarau prielaidų jai tuo abejoti. Juo labiau kad žmona elgiasi taip pat, tad esame bendraminčiai ir vienas kitu pasitikime.
– Kokia jūsų pinigų filosofija?
– Pinigai yra svarbus veiksnys siekiant didesnės asmeninės nepriklausomybės nuo išorės veiksnių, tačiau neturėtų būti tikslas savaime. Be to, ir tyrimai rodo, kad pasiekus tam tikrą pajamų ribą papildomai uždirbti pinigai teikia gerokai mažesnį pasitenkinimą – kitaip tariant, jų ribinis naudingumas mažėja.
– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?
– Dar paauglystėje pradėjau uždirbti pats – nešiojau ir prekiavau spauda, vėliau pradėjau rašyti naujienas interneto portaluose. Pajutau, kiek prakaito reikia pralieti, kad kišenėje nešvilpautų vėjai. Kartu buvo malonu jausti, kad patiriu ne tik išlaidas, bet gaunu ir pajamų.
Toks savarankiškumas teikė pasitenkinimą.
– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais?
– Tėvai, matydami mano aktyvumą ir norą tobulėti, paliko nemažą laisvę su uždarbiu elgtis taip, kaip man atrodo geriausia. Žinoma, skatindavo pamąstyti, ar išlaidos bus investicija, ar viso labo trumpalaikis džiaugsmas. Jei pastarasis, skatino dar kartą pamąstyti, ar pinigai išleidžiami efektyviai.
– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?
– Tai atrodo pagrįsta, bet nesu tikras, ar gyvenimiškos taisyklės pritaikomos visapusiškai. Svarbu žvelgti į kiekvieną šeimą ar asmenybę, stiprybes ir silpnybes, kontekstą.
Tuomet tėvai galės geriausiai įvertinti, kokiu būdu galėtų efektyviausiai prisidėti prie savo atžalų gerovės.
– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?
– Pinigai gali atskleisti naujų asmenybės spalvų. Jos vargiai visuomet bus tik šviesios. Tačiau neabejoju, kad rastume daug atvejų, kai turtai paskatino elgtis atsakingai, aukoti, padėti kitiems. Tik nebūtinai tokios istorijos viešojoje erdvėje nuskamba plačiausiai.
– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?
– Pirmoji alga veikiausiai buvo iš prekybos spauda, kai man buvo 11 ar 12 metų. Tikriausiai gavau keliasdešimt litų, ta suma vaikui tikrai buvo apčiuopiama. Tiksliai neprisiminsiu, kam ją išleidau, bet nenustebčiau, jei įsigijau leidinių – mėgdavau skaityti ir laikraščius, ir žurnalus, ir knygas.
– Kas jus skatina uždirbti pinigų?
– Siekis būti nepriklausomam ir netapti našta kitiems.
– Ar praveriate piniginę labdarai?
– Taip, pinigai šiam tikslui yra automatiškai nuskaitomi nuo sąskaitos kiekvieną mėnesį.
– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?
– Ne ir viliuosi, kad pavyks to išvengti. Bet puikiai suprantu, kad nuo to nesame apsaugotas nė vienas. Be to, ne viską patys galime nulemti.
– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?
– Geriausiai atsimenu perėjimą nuo lito prie euro. Iš pradžių susigaudyti vertėse prireikdavo laiko, tačiau greitai atsirado reikalingi įgūdžiai.
Pokytis nebuvo toks dramatiškas kaip ankstyvaisiais nepriklausomybės metais kilusios krizės. Tik šiek tiek gailiuosi, kad neišsaugojau lito kaip valiutos atsiminimui.
– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?
– Dalį pinigų stengiuosi skirti investavimui – esu tikras, kad tai tikrai duoda vaisių.
Tai nebūtinai yra finansinių instrumentų įsigijimas – investuoti galima į žinias, sveikatą, gerovę. Tam skiriu apie trečdalį pajamų.
– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?
– Manau, jog laikai, kai kainos atžvilgiu vertingiausia dovana atrodydavo geriausia, jau praėjo.
Jaučiu, kad vis labiau vertiname dovanas, kurios gali kainuoti vos kelis eurus, bet yra nuoširdžios, apgalvotos, skirtos būtent tam žmogui. Kitaip tariant, autentiškos.
– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?
– Stengiuosi, kad gauti daiktai nedulkėtų, bet jaučiu, jog pavyksta ne visada. Bus proga peržiūrėti lentynas ir pagalvoti, kaip ką įdarbinti.
– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?
– Būtų smagu dar kartą nuvykti į pasaulio futbolo čempionatą, ypač jei jame kada nors žaistų ir mūsų rinktinė. Dabar tai atrodo neįgyvendinama, bet kas žino. Tokiu atveju kelionės išlaidos tikrai būtų antraeilis kriterijus apsisprendžiant.
– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?
– Vienintelis toks ritualas – nuolatinis noras augti ir tobulėti. Tokiu atveju finansinė sėkmė turi potencialą tapti neplanuotu papildomu atlygiu už sunkų darbą.
– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?
– Pinigai yra raktas į laisvę, bet surasti duris ir atsidaryti teks pačiam.
