Judita pasakojo, kad kai laukėsi pirmagimės, jai vaiko vardas atrodė itin atsakinga užduotis, ypatinga misija, apie kurią labai daug galvojo. Jos vyras tuo metu dirbo Oskaro Koršunovo teatre ir sykį grįžęs iš gastrolių pasakė, kad parvežė dukrai gražų vardą – Gertrūda. Moteriai jis taip pat patiko, o pasidomėjusi, iš kur tokia idėja, išgirdo, kad aktoriai vakarodami traukė grupės „Akvarium“ dainą „Ne pej vina, Gertruda“. Tada moteris vardu kiek nusivylė ir suabejojo, ar tai, apie ką vyrai vakarais dainuoja, ir yra pats geriausias vardas jos stebuklui.
Kitą sykį grįžęs iš darbo vyras pranešė, kad mergaitė bus Ugnė – taip patarė jo viršininko brolis. Bet moteris suabejojo, prie ko čia tas brolis? Tada vyras pasakė, kad tegul vardą galvoja ji pati.
Susirūpinusi nėščioji savaitę atidžiai skaitė vardyną ir žymėjosi visus mergaitiškus vardus, kurie jai atrodė verti dėmesio – surinko jų apie 40. Tada ji su vyru ir dviem jo dukromis iš pirmosios santuokos peržiūrėjo tą sąrašą ir atmetė visus vardus, kurie nors vienam iš jų netiko – po to jų liko apie 10.
Mergaitei jau buvo du mėnesiai, bet tėvai vis dar nežinojo, kuris vardas iš sąrašo jai tinkamiausias. „Tuomet aš nuėjau pas ją miegančią su tuo sąrašu, žiūrėjau ir ją ir galvojau, kaip čia išrinkus. Ir paklausiau: „Ar tu esi Gertrūda?“ (Šis vardas visgi buvo įrašytas pirmas). Ji per miegus nuleido lūpų kampučius – man tai buvo ženklas, kad nesutinka. Tada paklausiau, gal ji Atėnė, bet ji tik pasirąžė, kraipydama galvytę į šonus. „O gal tu esi Bazilė?“ – ir tada ji atsiduso – „Mhm“ – aiškiai sutiko! Nubėgau pas vyrą, džiaugsmingai šaukdama, kad štai mūsų dukrytė pati išsirinko sau vardą“, – atsiminė menininkė.
Kai ji laukėsi dvynių sūnelių, pirmajam vardą pasiūlė vyras – Auktuma. Kai moteris nusistebėjo, kas tai per negirdėtas vardas, sutuoktinis atsakė, kad taip vadinosi žynys iš filmo „Herkus Mantas“ ir filmą jaunystėje pažiūrėjęs vyras sau pasakė, kad jei turės sūnų, vardas bus būtent toks. Be to, jam patiko vyriški vardai, kurie baigiasi balse.
Moteris kiek suabejojo dėl tokio neįprasto vardo, tad bendradarbių paklausinėjo, ką jie apie jį mano – vyresni kolegos tik kraipydavo galvas ir kažką numykdavo, bet jaunesni sakė, kad vardas šaunus, ir būsima mama prie jo įprato.
Tiesa, gimę dvynukai pateikė staigmeną. „Mes buvome nusprendę, kad Auktumos vardą gaus tas, kuris gims pirmas, nes vardas atsirado pirmas. Bet pirmasis dvynys buvo tarsi panašesnis į mane, o antrasis – į tėtį, tad visgi vardus sukeitėme“, – atsiminė mama.
Kitam dvyniui jie norėjo parinkti prie brolio derantį vardą – pasirinkimas nebuvo itin didelis, Skirgaila, Radvila, Švitrigaila, Jogaila, – ir apsistojo ties pastaruoju.
Su ketvirtojo vaiko vardu buvo dar paprasčiau. „Iš anksto apie tai nė nekalbėjome. Tiesiog kai sūnus gimė, labai paprastai ir sklandžiai, vyras pasiūlė – tegul bus Dantė, ir aš, visų tų gimdymo hormonų pakylėta, džiugiai sutikau“, – atsiminė Judita.
Ji patikino, kad jos vaikai savo vardais yra patenkinti – kartą ji jų klausė, ar nekyla minčių vardus pasikeisti, ir jie nustebo, kas tai per klausimas. Tad dabar Judita įsitikinusi, kad vaikams vardus reikia rinkti, kliaujantis savo širdimi ir nesistengiant įtikti visiems aplinkiniams.
