„Žinių radijo“ laidoje „Persona Grata“ su žurnalistu Raigardu Musnicku vienas garsiausių šalies vlogerių prisipažino, kad iš žurnalistinės veiklos, kad ir kokia ji būtų sėkminga, uždirba labai menkai. Veikla, suteikianti S.Malinauskui finansinį stabilumą ir laisvės pojūtį, kurią galbūt teks padaryti savo pagrindiniu užsiėmimu, – prekyba biržoje.
Tai – ne vienintelis pokytis žinomo vyro gyvenime. Jau vien pažvelgus į jį krenta į akis, kad jis yra smarkiai sulieknėjęs.
Susirūpino sveikata
S.Malinauskas prisipažino į radijo laidą iį Lazdynų atėjęs pėsčias.
„Dabar pradėjau rimtai rūpintis savo sveikata. Susiradau sporto trenerį, kuris mane galėtų šiek tiek „pavaikyti“. Pradėjau sveikiau valgyti. Vasarą skyriau savo sveikatai“, – sakė S.Malinauskas, anksčiau svėręs 131 kg, o dabar – 109 kg, taigi, atsikratęs net 22 kg svorio.
Tiesa, jam norėtųsi, kad svoris kristų greičiau.
„Paguosdamas mane, mano treneris sako: „Tu įskaičiuok raumenų masę, kurią priaugai sportuodamas“. Taigi, aš esu laimingas.
Nors kai anksčiau mesdavau svorį, kai man buvo 20–30 metų, viskas vykdavo daug lengviau. Visų pirma, aš niekad nebuvau pasiekęs tokių svorio aukštumų – pamenu, buvo 115 kg, numečiau iki 94 kg, ir atrodo, vos kelių savaičių reikėdavo, kad pradėtum bėgti, svoris pradėtų tirpti, tik šiek tiek maistą pasižiūrėti, ir viskas bus gerai.
Šį kartą buvo sunku – ar dėl amžiaus, ar tas 131 kg uždėjo savo didžiulę naštą, – bet labai ilgai vaikščiojau, patyriau ir nedideles kojos traumas. Sporto salėje jaučiausi kaip ežiukas, apverstas ant nugaros, kai jam reikia atsistoti“, – prisipažino tinklaraštininkas.
Streso gyvenime nestokojantį S.Malinauską įtemptos situacijos taip ir traukia ką nors užkąsti. Vyras sakosi kalorijų neskaičiuojantis, bet vis dėlto pagalvojantis, ką deda į burną.
Treneris pasakė taisyklę: „Valgyk tai, kas yra žalia ir kas turi akis. Tai įvairi mėsa, žuvis, taip pat daržovės, vaisiai. Perdirbtų dalykų atsisakyk. Bet aš iš karto pasakiau, kad neskaičiuosiu jokių kalorijų, neturiu tam laiko, net neturiu laikrodžio, kuris matuoja žingsnius ar pulsą, jokių papildų negersiu. Tiesiog mesiu svorį kaip paprastas žmogus be jokių įmantrybių.
Bet „Vilniaus dienų“ mugėje nusipirkau šimtalapį. Nusivežėm jį į Kauną, su žmonos šeima atsipjaunam po gabaliuką, ir aš užmetu akį, kiek yra kalorijų tame šimtalapyje. Ir suprantu, kad šimte gramų yra 600 kilokalorijų. O graikiškame jogurte, kuris taip pat yra saldus, skanus, šimte gramų yra 89 kilokalorijos. Jeigu suvalgai saują vyšnių, jose yra 50 kilokalorijų. Ir tada supranti, kad kilogramas vyšnių, ananasų ar kitų vaisių yra tiek pat kaloringas, kiek tas mažiukas gabaliukas šimtalapio. Tada pradedi mąstyti, kad jeigu tokius dalykus žiūrėtum nuo pat jaunystės, būtų galima tokių svorio šuolių į viršų išvengti“, – dalijosi patirtimi S.Malinauskas.
Iš peržiūrų uždarbis – liūdnas
Nors. S.Malinausko epizodai „Youtube“ surenka ir po 100–200 tūkst. peržiūrų, didelio kapitalo, jo teigimu, tai nesukrauna. Esą, tai mažų valstybių bėda.
„Youtube“ tau gali sumokėti pakankamai didelius pinigus, jeigu per mėnesį surenki bent jau milijonines peržiūras. Kažkada surinkau milijoną peržiūrų per keletą epizodų, ir man buvo sumokėta daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Nuo to dar turiu susimokėti mokesčius, tad lieka kiek daugiau nei pusė.
Bet jeigu kalbam apie šimtatūkstantines peržiūras, mes kalbam apie šimtus eurų, nuo kurių dar reikia susimokėti mokesčius. Jeigu gyventum tik iš to, ir dar reikėtų investuoti į patį epizodo sukūrimą, sumokėti operatoriui, už kompiuterio naudojamas programas – būtų visiška vargo vakarienė.
Dėl to Lietuvoje daugiausia „Youtube“ kanalų yra „podcastai“ – tai žmonių pokalbiai, o ne tokie epizodai, kur reikia įdėti daugiau laiko, važiavimo, filmavimo, montavimo, ir dar daryti tai profesionaliai.
Galėtų mažesnėse valstybėse auditorijai būti keliami mažesni reikalavimai, nes Amerikoje surinkti 100 tūkst. anglakalbės auditorijos ir Lietuvoje 100 tūkst. lietuviškai kalbančios auditorijos – visiškai ne tas pats“, – sakė S.Malinauskas, vienas populiariausių Lietuvos „vlogerių“, kuriantis ir „Youtube“, ir „Patreon“ platformoje, kur taip pat sakosi įspūdingų sumų neuždirbantis.
Auditorijos meilė – laikina
Anksčiau keliose žiniasklaidos kompanijose dirbęs, taip pat tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo pareigas ėjęs S.Malinauskas pripažįsta, kad dirbti samdomą darbą yra saugiau, nei dirbti sau, kur tu esi visiškai vienas, be jokių garantijų, bet nesibaimina gyventi su rizika, puikiai suvokdamas, kad jeigu šiandien sekasi, nebūtinai seksis ir rytoj.
„Buvo laikmetis prieš dvejus metus, kai vienu metu [„Patreon“ platformoje] turėjau daugiau kaip 8 tūkst. „patronų“ (prenumeratorių, – red.) ir mano pajamos buvo 27 tūkst. eurų. Tai nereiškia, kad aš jas gaudavau – dalį pasilieka „Patreon“, susimoki mokesčius, be to, buvo didelė komanda, bet man tai buvo „auksinis“ laikas, ir atrodė, kas čia gali pasikeisti? Viskas tik didės ir augs. Bet viskas pasikeitė absoliučiai. Aš dabar neturiu netgi 2 tūkst. „patronų“, – prisipažino S.Malinauskas.
Tačiau į tokį dramatišką auditorijos pokytį jis visai nežiūri dramatiškai, laiko tai natūraliu dalyku.
„Žmonės dažniausiai pradžioje pasižiūri kažką, kas yra įdomu, paskui atsiranda kitų dalykų. Jie gali prie to sugrįžti, karts nuo karto užmesti akį, bet nėra taip, kad sakytų: „O Dieve, kaip blogai, kad kažkas išnyko“.
Mūsų auditorijos meilė yra laikina, tai galioja bet kam – ir politikams, sportininkams. Tas pats ir su žurnalistais. Rizikos, dirbant savarankiškai, yra neįtikėtinai didelės. Tavo klientai gali vienu metu tave ant rankų nešioti, o paskui ateiti blogas metas, turėsi padaryti pauzę, ir pamatysi, kaip visi išsivaikščios, ir tu liksi vienas, ir tau reikės viską apmokėti iš savo kišenės.
Kiekvienas, kas dirba savarankiškai, turi tą baimę ir suvokimą, kad kai esi samdomame darbe, kažkas tavo nugarą vis dėlto saugo, ir tu žinai, kad įstatymai tau tam tikras garantijas suteikia, o kai esi vienas, supranti, kad nuo tavęs priklauso žmonės, o tu pats nelabai turi į ką atsiremti“, – sakė tinklaraštininkas.
Vis dėlto, kai išsivaikščiojo nemaža dalis turėtos auditorijos, S.Malinauskas nekaltino ne tik aplinkybių, bet ir pats savęs.
„Kai „patronai“ pradėjo išeiti ir mano situacija visiškai pasikeitė, nė vieną akimirką savim nesuabejojau galvodamas, kad kažką darau blogai. Visą laiką sau sakydavau: „Aš puikiai suprantu, kodėl tai vyksta, tiesiog man reikia suprasti, kad taip ir bus, galbūt situacija kada nors pasikeis. Aš darau tai, kas man patinka, o kai negalėsiu to daryti, tiesiog ateis laikas kažką keisti“. Tai labai nuramina“, – tikino jis.
Investuoja biržose
Sukčiavimo mechanizmus demaskuojančių epizodų kūrimas S.Malinauską užvedė ant kelio, kuris galimai netrukus taps pagrindine jo veikla, suteikiančia finansinį stabilumą ir taip trokštamą laisvę.
„Kažkuriuo metu, darydamas nemažai epizodų apie įvairiausius sukčius – tai buvo kriptovaliutos, epizodai, susiję su įvairiausiais finansiniais patarimais, – pradėjau suprasti, kad man pačiam ši sritis yra įdomi, ne tik dekonstruojant, kas yra žmonių klaidinimas ir pinigų viliojimas. Aš pamačiau, kad čia taip pat galima dirbti.
Mano situacijoje labai sudėtinga įsivaizduoti darbą, kur galėčiau išsaugoti savo laisvę. Jeigu ateičiau į kokią nors žiniasklaidos priemonę, nebegalėčiau kalbėti apie jos savininkus, jeigu nueičiau tvarkyti kokio politiko ar įmonės komunikaciją, viskas – tavo rankos yra surištos.
O tokiame darbe, kaip prekyba biržoje, kiekvienas turi savo galvą, savo smegenis, kiekvienas turi kažkokį savo kapitalą, kuriuo gali rizikuoti, tad sėda ir daro.
Aš pradėjau nuo nedaug, ir kol kas man viskas labai gerai sekasi. Tiesą sakant, ateityje tai matau galbūt kaip savo pagrindinę veiklą, nes tai iš tikrųjų yra superdidelė laisvė. Taip, tu turi įdėti labai daug darbo, atsakomybė yra tavo vieno, niekas tau nepasakys, kad kažkur esi neteisus, taip daryti nereikėtų, nutrauksiu tau rėmimą, algos nemokėsiu. Šiuo atveju, ką tu uždirbai, tai ir turi“, – pasakojo S.Malinauskas.
Prekiauti biržoje jis pradėjo nuo nedidelės sumos, bet pradžioje ne vieną kartą „nudegė“. „Tai žaidimas, kuriame, pvz., tu atnešei tūkstantį eurų, aš atnešiau tūkstantį eurų, tu nusprendei parduoti, aš nusprendžiau pirkti. Šiuo atveju nebus taip, kad mes abu laimėsim. Bus taip, kad vienas pralaimės, kitas laimės. Iš esmės taip ir juda pinigai.
Dėl to kai žmonės sako, kad čia galima uždirbti – taip, galima, bet galima ir prarasti. Šiuo atveju statistika aiškiai rodo, kad yra saujelė žmonių, 5–10 proc., kurie sugeba uždirbti, o visi kiti pinigus greičiausiai palaidoja. Kiekvienas save išbando ir pasižiūri“, – kalbėjo „vlogeris“.
Patarimų nedalina
Kartais žmonės, matydami, kaip Skirmantui sekasi, ir patys ima galvoti, galbūt verta pabandyti pažaisti biržoje ir lengvai užsidirbti.
„Aš sakau – pabandykim įsivaizduoti, kad egzistuoja kažkokios dieviškos svarstyklės, ant vienos pusės aš atsisėdu, ant kitos atsisėdi tu. Mes nesiginčijam, bet jos iš karto parodo, kas yra labiau patyręs, protingesnis, šaltesnio proto – ir tas pasiima pinigus. Ar tu tikrai drąsiai atsisėstum prieš mane ant tų svarstyklių?
Birža yra ta vieta, kur tokios svarstyklės egzistuoja. Čia nereikia daug kalbėti, aš matau, kad yra dalinami „marazmatiniai“ patarimai, žmonės pardavinėja kursus, kurie yra visiškos nesąmonės, – aš pats esu ne vieną epizodą padaręs ir dar tikrai padarysiu, kaip žmonės prisidengia finansiniu švietimu, bet iš esmės dalina žalingus patarimus. Aš viso to neklausau, bet darau tuos dalykus, kuriuos labai gerai suprantu, kuriems jau skyriau nemažai savo laiko, ir jie pasiteisina.
Dar vienas dalykas – jeigu manęs paklausia, gal galiu pamokyti, aš sakau – “Jūs turbūt juokaujat?“ Aš skyriau tiek savo laiko, taip pat ir pinigų deginau ir deginau tam, kad surasčiau dalykus, kurie veikia. Ir dabar jais pasidalinti su kažkuo, kad jie darytų tą patį?“ – piktinosi S.Malinauskas.
Hobį paversti pelninga veikla
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad norint uždirbti reikia nebijoti bent šiek tiek rizikuoti.
„Galiu patarti už dyką: niekada neikite ten, kur jums atrodo, kad jūs lengvai uždirbsite, nes tokių sričių paprasčiausiai nėra.
Jeigu matote, kad savo srityje negalite uždirbti, – pavyzdžiui, yra labai daug talentingų žmonių, kurie nėra turtingi, dirba darbą, kuris nėra mėgstamas, ir mato, kad jų potencialas nėra išnaudojamas, – surizikuokite. Nebūtina mesti darbą, jūs galite šalia to padaryti kažką. Nekalbu būtinai apie biržą, bet apie kokį nors hobį. Užsiimkite dalykais, kurie galbūt ateityje pradės jums nešti kažkokią naudą. Tas pats „Youtube“ kanalas man kažkada buvo hobis.
Žmonės nesurizikuoja, sako, kad niekada neturės laiko, čia yra nesąmonė, tik pinigus prarasiu – tokiu atveju niekur ir nepajuda iš mirties taško. Bet yra kitas kraštutinumas, kai žmonės sako: „Išeinu iš darbo, parduodu automobilį, butą, investuosiu viską į savo verslą ir būsiu milijonierius“, – tokiu atveju garantuotai po metų jūs būsite benamis“, – sakė S.Malinauskas.
Svajonė – ne pinigai, o laisvė
„Matant, kiek daug žmonių jau yra biržoje, suvoki, kiek daug yra žmonių, kurie ateina labai lengvai atsisveikinti su savo pinigais. Kai daug žmonių ateina į biržą, tai reiškia, kad ten yra daug neprotingo, nekvalifikuoto kapitalo, kurie iš esmės daro savo sprendimus arba klausydami įvairiausių verslo trenerių, žiūrėdami „Youtube“ kanalus, arba jie iš tikrųjų tiki, kad jie žino, bet statistika rodo, kad greičiausiai jie pralaimės.
Man buvo labai įdomu, žinant, kokios yra rizikos, ar šitoj vietoj, turėdamas savo patirtį, savo smegenis ir kompetenciją, aš galėčiau pradžioje bent jau „išeiti į pliusą“. Nes jeigu tu viską sudegini, daugiau nėra ką ir kalbėti.
Iš pradžių aš deginau, deginau ir deginau. Paskui po truputį pradėjau gauti pliusą, suvokdamas esmines klaidas, kurias dariau, pradėdamas suprasti, koks yra teisingas rizikos valdymas, suvokdamas, kas yra kantrybė, kai nedarai visko iš eilės, ir t.t.
Ir galų gale atėjau į tą situaciją, kai man reikia nuspręsti, ką daryti – ar registruoti individualią veiklą, kad galėčiau profesionaliai užsiimti prekyba vertybiniais popieriais. Galbūt nuo kitų metų tą ir padarysiu. Bet galbūt praeis dar metai, ir aš nebeturėsiu nieko, nes, pasirodo, buvau visiškai kvailas, tik buvo kažkokia gera banga atėjusi. Aš nežinau, kaip bus“, – sakė tinklaraštininkas.
Jis prisipažino svajojantis ne turėti daug pinigų, o laisvės. „Esminis dalykas, ką tau gali duoti finansinė nepriklausomybė – laisvė, ir tai nėra geras automobilis, gražūs rūbai ar geras butas. Bet tai yra pasirinkimas, ko tu iš tikrųjų nori. Man laisvė – tai keliauti, galbūt kažkuriuo metu galėti nedirbti.
Vos tik tu išeini į tam tikrą lygį, kai turi pinigų, kurie tau leidžia lengviau atsikvėpti, – galbūt išsimoki paskolas, galbūt antrą butą nusiperki ir jį pradedi nuomoti, – tu visiškai kitaip pradedi jaustis. Tu jautiesi tiesiog saugesnis“, – sakė pašnekovas.
