Taip amerikietis R.Wilburas planavo būdamas toli nuo savo namų, Vilniuje: „Bus smagu pamatyti dar vieną Saulės užtemimą. Dar smagiau žinoti, kad tada švęsiu 100 metų jubiliejų.“
Garbaus amžiaus sulaukęs R.Wilburas iš JAV atskrido į Mykolo Romerio universitete neseniai vykusį Pasaulio medicinos teisės kongresą.
Amžius ir ilga kelionė jam nesutrukdė dalyvauti kongrese – klausytis iš įvairių pasaulio šalių atvykusių medikų ir teisininkų pranešimų ir rinkti informacijos Pasaulio medicinos teisės kongreso naujienlaiškiui, kurį jis pats redaguoja.
„Kad ir kokio amžiaus būtum, svarbiausia ir toliau užsiimti įdomia veikla. Jei sustosi tai daryti, prarasi įgūdžius, todėl iki šiol dirbu ir jaučiuosi reikalingas rašydamas straipsnius ir važinėdamas į susitikimus“, – sakė R.Wilburas, iki šiol priklausantis daugybei medicinos ir teisės organizacijų.
Vilniuje vykusiame kongrese R.Wilburas pranešimų neskaitė, o jei būtų skaitęs, renginio dalyviai turbūt labiausiai būtų norėję išgirsti, kaip būti tokiam aktyviam ir nenustoti dirbti sulaukus 99 metų. Pirmiausia kaip jų sulaukti.
„Norint sulaukti tokio amžiaus, svarbiausias dalykas – labai atsakingai pasirinkti tėvus. Mano mama sulaukė 101 metų“, – šypsojosi amerikietis.
Kita būtina ilgaamžiškumo sąlyga – būti labai laimingam ir sukurti sėkmingą santuoką: „Mes su žmona pragyvenome kartu 72 metus. Ji buvo labai draugiška ir laiminga.“
Kovo mėnesį žmoną palaidojęs R.Wilburas dabar savimi rūpinasi pats.
Garbaus amžiaus medikas specialių dietų nesilaiko, tačiau vengia labai sotaus ir riebaus maisto, mėgsta paprastus šviežius produktus.
„Neįmanoma sulaukti senatvės, jei būsi labai sunkus“, – įsitikinęs ilgaamžis.
Anksčiau iš ‘Chardonnay’ vynuogių pagaminto baltojo vyno išgerdavęs amerikietis šiuo metu alkoholio nebevartoja. Jo atsisakė dėl vartojamų vaistų: „Jų šalutinis poveikis, apie kurį manęs niekas neįspėjo, toks, kad jaučiuosi labai girtas, – sunku išlaikyti pusiausvyrą, nors jokių kitų girtumo požymių nejaučiu.“
R.Wilburas neslėpė, kad jei ne medicinos pažanga, gal ir nebūtų sulaukęs tokio amžiaus: „Jei mano širdis prieš 50 metų būtų buvusi tokios būklės kaip dabar, būčiau jau miręs, bet padedant moderniai medicinai dar esu gyvas.“
Prieš 50 metų pacientai negalėjo net svajoti apie tokias operacijas, kokios dabar atliekamos.
„Galbūt dabar ir negyvename sveikiau, bet medicina gerokai patobulėjo, todėl žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja. Pacientas anksčiau turėdavo vieną gydytoją, dabar turi po atskirą mediką kiekvienai kūno daliai“, – svarstė amerikietis, kurio anūkė – Lietuvos pilietė.
Vienas jo sūnų šeimą sukūrė Lietuvoje. Pirmaisiais nepriklausomybės metais jis atvykdavo į Lietuvą padėti kurtis pirmiesiems komerciniams bankams. Privačių bankų iki tol Lietuvoje nebuvo, todėl amerikiečio bankininko patarimai tuomet buvo labai laukiami.
Netrukus bankų konsultantas vedė lietuvę ir kurį laiką gyveno Lietuvoje.
Atvykęs į kongresą Vilniuje R.Wilburas telefonu pabendravo ir su savo anūke, kuri tuo metu lankėsi Taline, kur vykdo muziejų projektą.
R.Wilburas vylėsi, kad turėdama laisvo laiko ji nuvyks į Trolių Mumių žemę – Suomiją.
R.Wilburas su šeima kurį laiką yra gyvenęs Švedijoje, todėl suomių-švedų rašytojos ir dailininkės Tove Jansson sukurti personažai amerikiečių šeimai atrodė mieli ir artimi.
Iki 1969 metų gydytoju dirbusiam R.Wilburui yra tekę sutikti ne tik taikių ir mielų personažų.
Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo gydytoju JAV kariniame jūrų laivyne, teikė pagalbą oro pajėgų kariams, o vėliau išvyko į Vietnamo karą.
Džiunglėse karių laukė nemažai išbandymų, o JAV pasitraukus iš Vietnamo daug amerikiečių pradėjo kamuoti ligos, kurias sukėlė vadinamasis agentas „Apelsinas“.
Dioksino pripildytas agentas „Orange“ buvo vienas iš kelių Vietname naudotų herbicidų.
Karo lauke ne vienus metus praleidęs R.Wilburas žiniasklaidoje seka ir įvykius Rusijos užpultoje Ukrainoje.
„Kad ir kokia sudėtinga būtų situacija, dabar karo medikai, be abejo, gali padaryti daug daugiau nei Antrojo pasaulinio karo metais“, – kalbėjo buvęs karo medikas.
R.Wilburas, baigęs aktyvią gydytojo praktiką, pradėjo domėtis medicinos vadyba, įsitraukė į daugybės tarptautinių organizacijų veiklą, o sulaukęs 66 metų tapo teisininku.
„Tai labai skirtingos sritys, skirtingas ir šiose sferose dirbančių žmonių mąstymas. Kad ir kiek domėjausi teise, pirmiausia aš esu gydytojas ir mąstau labiau kaip medikas, o ne kaip teisininkas“, – kalbėjo R.Wilburas.
Dirba iki šiol
R.Wilburas yra gydytojas ir advokatas, Amerikos teisinės medicinos tarybos patikėtinis. 1971–1973 metais jis buvo JAV prezidento R.Nixono administracijos gynybos sekretoriaus padėjėjas.
Jis yra Amerikos medicinos fondo, skirto medikams vertinti ir šviesti, pirmininkas, Pasaulio medicinos teisės asociacijos naujienų biuletenio redaktorius bei vienas medicinos ir teisės žurnalo redaktorių.
