Dabar Modestą galima pristatyti kaip Zarasų krašto renginių koordinatorių, renginių organizatorių ir vedėją, stovyklų bei patyrinių žygių vadovą, visuomenininką, Lietuvos kariuomenės savanorį bei baldų gamintoją – ir visas šias veiklas jis vysto vienu metu.
Taip pat dabar jį galima vadinti zarasiečiu – čia jis atsikraustė prieš trejus metus ir jaučiasi savo vietoje. Obeliuose gimęs, vėliau dar ne kartą iš vienos vietos į kitą su šeima kėlęsis Modestas seniau norėjo būti vilniečiu, tad baigęs mokyklą išskubėjo į sostinę.
„Tada mes su klasės draugu susilažinome, kuris parašys nenormalesnę specialybę stojamųjų egzaminų lape. Aš lažybas laimėjau – įrašiau hidrometeorologiją. Draugas tapo lietuvių filologu“, – pasakojo žodžio kišenėje neieškantis pašnekovas.
Ir surimtėjęs pridūrė, kad daugelis aštuoniolikmečių dar nesuvokia, ko nori iš gyvenimo – galbūt vertėtų po mokyklos baigimo padaryti pauzę ir geriau apie tai pagalvoti.
„Aš nuėjau į hidrometeorologiją, gerai nesuprasdamas, ką tai reiškia – ir po 2,5 m. iš ten išėjau aukštai iškelta galva (kitaip mane būtų išmetę). Pagal tą specialybę niekuomet nedirbau, bet paskui įstojau į kultūros renginių vadybą, baigiau ją aukščiausiais balais, nes patiko – ir su tuo susijusius darbus dirbu iki šiol“, – pasakojo Modestas.
Pirmasis jo nelegalus darbas buvo statybose, pirmasis legalus – kasininko „Rimi“ prekybos centre (ten tuo metu buvo siūlomos studentams tinkamas darbo grafikas).
Ir kuo tik jis nedirbo vėliau – siūlydavo žmonėms prekybos centre degustuoti naują majonezą, pardavinėjo bilietus į teatrą, paskui tapo radijo laidų vedėju (dirbo radijo stotyse A2, Radiocentras, Power Hit Radio, Gold FM ir kt.), edukatoriumi, dirbo rinkodaros srityje, organizavo renginius, turėjo savo reklamos agentūrą ir kūrė pabėgimo kambarius.
„Mano supratimu, tikrai neverta apsiriboti tokiu darbu, kuris tavęs netenkina – manau, žmogus gali būti tuo, kuo sugalvoja, kad nori būti. Bet tiksliai sužinosi, ko nori, tik paeksperimentavęs ir daug ką išbandęs“, – įsitikinęs Modestas.
Tačiau ar jam nebaisu keisti darbą ir nerti į visai naują sritį, juk jis jau rimtas vyras, turi žmoną, ir sąskaitas už būstą apmokėti reikia? „Na, taip, mūsų smegenys yra linkusios daryti tai, ką jau gerai išmano, be didelių pokyčių gyventi joms patogiau, tad naujovės šiek tiek gąsdina – bet nėra to, ko žmogus negalėtų pakeisti, jeigu nori“, – teigė pašnekovas.
Idėja kilo, nuėjus prie paštomato
Daugelį žmonių ypač nustebina istorija, kaip Modestas sumanė tapti baldžiumi. O buvo taip. Prieš keletą metų vyras pasijuto perdegęs nuo darbo rinkodaros ir komunikacijos srityje – tad išėjo porai mėnesių atostogų, per kurias nusprendė nieko neveikti, tik žiūrėti filmukus „YouTube“ platformoje, sportuoti ir „versti smegenis į šaltieną“.
Vieną dieną jis su žmona ėjo pasiimti siuntinio iš paštomato – ir prie jo pamatė vyrą, ant kurio marškinėlių buvo užrašyta „BET baldai“. Taip Modestas ir sugalvojo, kad nori gaminti baldus (prisidėjo tai, kad „YouTube“ buvo peržiūrėjęs nemažai filmukų apie medžio apdirbimą, ir jam tai atrodė gražu).
„Susimąsčiau, kad esu turėjęs daug profesijų, bet tarp jų nebuvo tokios, kur savo rankomis kurčiau realius, apčiuopiamus produktus, kuriuos gali padėti ant stalo – ir panorau tą daryti“, – atsiminė pašnekovas.
Tuomet jis internete susirado ant marškinėlių užrašytos įmonės vadovą, su juo susisiekė ir pateikė pasiūlymą: atvirai papasakojo, kad baldų gaminti nemoka, ir prašė priimti jį pusmečiui pagalbiniu darbuotoju bei visko apmokyti. Kaip jis pats sako, tai buvo visai nenaudingas pasiūlymas – juk naują žmogų nuo nulio apmokyti nelengva, per pusmetį tai neatsiperka, be to, jis neslėpė, kad paskui nori imtis individualios veiklos, vadinasi – tapti savo mokytojui konkurentu.
Ir visgi pagalvojęs jo pasiūlymą įmonės vadovas Edgaras kažkodėl priėmė. Dabar jis yra individualiai baldus gaminančio Modesto geriausias draugas.
Smegenys dirba įvairiomis kryptimis
Baldų gamybai daugiau dėmesio pašnekovas skiria šaltuoju metų laiku, o kai šilta, daugiau darbuojasi su renginiais, stovyklomis ir pan., pavyzdžiui, rugpjūčio 19 d. Zarasuose vyko jo sumanytas „Šašlykinių festivalis 3“.
„Mano būdo žmogui vieną darbą turėti būtų per sausa, nesinori užsisukti viename rate – mano smegenys turi dirbti įvairiomis kryptimis, o baldų gamyba – vienas iš nusiraminimo būdų. Be to, kai derini fizinį ir protinį darbą, tai ir jautiesi harmoningai“, – aiškino pašnekovas.
Kai jis ėmėsi baldų gamybos, veiksmas vyko Vilniuje, bet jau netrukus Modestas su žmona Agne persikraustė į Zarasus. Iš čia kilę jos tėvai, jam čia taip pat patiko, o gyvenimas Vilniuje jau nebežavėjo taip, kaip studijų metais – tad per karantiną, kai visi tarsi sustojo ir permąstė savo gyvenimus, jie ryžosi kraustytis – ir nesigaili.
„Nesakau, kad aš čia gyvenu ramiai, nes vis sukuosi su įvairiais projektais ir veiklomis, bet kai užsinoriu, galiu pabūti ramiai, nuėjęs į mišką ar prie ežero“, – konstatavo pašnekovas.
Rekordui ruošėsi pramoniniame šaldiklyje
Zarasuose vyras dažnai eina pabėgioti, o ežeruose maudosi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Būtent su šalčiu ir susiję trys M.Stumbrio pasiekti Lietuvos rekordai. Jis ilgiausiai išbuvo apgaubtas ledu – vieną kartą praleido jame apie 30 min, kitą – 45 min ir 4 s (taip pagerino savo paties rekordą), be to, gulėdamas ledo vonioje jis davė ilgiausią interviu, kuris truko apie 11 min. To nepraktikuojantiems pašnekovas paaiškina, kad kai guli lede, reikia koncentruotis į savo kūną ir jo pojūčius, o duodant interviu tenka galvoti apie logiškus atsakymus į pateiktus klausimus, ir tai užduotį smarkiai apsunkina.
Modesto susidomėjimas grūdinimusi prasidėjo prieš keliolika metų. „Turėjau su oda susijusių problemų, medikai skyrė antibiotikų, kitokių vaistų, bet tie nelabai padėjo. Internete perskaičiau, kad gali padėti šaltis – tada pradėjau lįsti po šaltu dušu ir nežinau, gal tai buvo placebas, savitaiga, bet mano būklė pagerėjo“, – atsiminė vyras.
Ir kitiems, kurie svajoja žiemą lįsti į eketę, jis patartų pradėti tiesiog nuo šalto dušo. Bet jam pačiam to neužteko, tad pradėjo maudytis žiemą vandens telkiniuose, o kai ir to pasirodė negana – kilo mintis pasiekti rekordo, kuo ilgiau išbūnant lede.
Kam jam to reikėjo? „Manau, buvo dvi priežastys. Viena – norėjau visiems įrodyti, kad tokius dalykus daryti ir pasiekti savo tikslo gali kiekvienas (juk aš nesu profesionalus sportininkas ar pan.), kita – norėjau sau pačiam įrodyti, kad galiu perlipti per save“, – teigė Modestas.
Tam, kad galėtumei gerą pusvalandį išbūti lede, reikalingas nuoseklus pasiruošimas. O tam pasiruošimui reikia ledo – tam, kad juo užpildytumei vonią, vienam kartui reikėtų parduotuvėje įsigyti gal 50 maišelių su ledo kubeliais, o tai jau nemenkos išlaidos.
Modestas, kaip jau turbūt supratote, yra kūrybinga asmenybė, tad ir čia rado išeitį: jis treniravosi pramoniniame šaldiklyje (per pažįstamus gavo galimybę lankytis ledo gamykloje ir pasibūti jos didžiuliame šaldytuve).
Bet ar Modesto žmona jam nesakė, kad gulinėti šaldiklyje ir ledo voniose nėra labai išmintinga, gal net gali pakenkti sveikatai? „Na, ir žmona, ir mama kažką tokio bandė sakyti, bet žinote, kaip būna – kai žmogaus smegenys labai koncentruojasi į joms svarbų tikslą, jos blokuoja joms nepalankią informaciją. Bet iš esmės žmona mane visiškai palaiko“, – teigė vyras.
Per karščius – su 35 kg sveriančia apranga
Dabar naujiems išbandymams Modestas nesiruošia, bet ir žiemą eina pabėgioti, vilkėdamas šortais, o kartais pakeliui sumano nusimaudyti ežere (sunkiau, kai tas padengtas ledu ir reikia kirsti eketę).
Vyro patirti išbandymai susiję ne tik su šalčiu, bet ir su karščiu, nors čia rekordas ir nebuvo užfiksuotas. Lenkijoje liepos 15 d. kasmet vyksta Žalgirio mūšio metinių minėjimas ir mūšio inscenizacija, kurioje keli tūkstančiai riteriais persirengusių vyrų kaunasi Griunvaldo lauke. Norinčiųjų dalyvauti – daugybė (tik niekas nenori kovoti vokiečių pusėje, nes žino, kad teks pralaimėti). Šiemet aštuonis karius riterius iš Lietuvos kariuomenės atrinko Lietuvos kariuomenės garbės kuopa, tarp išrinktųjų pateko ir Modestas, priklausantis Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
„Fizinės ištvermės ten tikrai reikėjo. Įsivaizduokite, tenka kautis dėvint geležinius šarvus, kurie sveria 35 kg, apačioje – vatinis pagrindas, po kuriuo kūnas praktiškai nekvėpuoja, ir pačiam kvėpuoti sunku, nes ant galvos – 7 kg sveriantis šalmas su antveidžiu. O šiemet mūšio dieną kaip tyčia buvo 33 laipsniai karščio pavėsyje, tad mosuoti kalaviju su tokia apranga buvo tikrai nelengva“, – pasakojo pašnekovas.
Paklausiau jo, ar kai kurių riterių neištiko saulės ar šilumos smūgis? „Na, tokiame renginyje budi greitoji pagalba, ir tą dieną nuolat girdėjau, kad kaukia jos sirenos, tik tada negalvojau apie tai, ar greitoji vyksta pas dalyvius, ar pas žiūrovus“, – atsakė Modestas.
Nieko tokio, jeigu nepasiseks
Pašnekovas neslepia, kad kartais pasigaili dėl to, kur įsivėlė – bet, kai viskas pasibaigia, lieka patenkintas dėl to, kad išbandė kažką naujo. Juk, kaip jau minėta, jis remiasi nuostata, kad kuo daugiau bandysi, tuo daugiau patirties įgysi ir geriau suprasi, kaip iš tikrųjų nori gyventi savo gyvenimą.
Bet turbūt, daug ką išbandant, būna ir nesėkmių? „Suprantama, buvo idėjų, kurių iki galo neįgyvendinau, buvo ir tokių, kurias įgyvendinus pasirodė, kad tai nuostolinga, bet ir tai man atnešė patirties. Aš tikiu, kad jei pabandysi ir nepasiseks – nieko labai baisaus nebus. Juk kas blogiausio gali nutikti? Daugeliu atveju turbūt tai, kad žmogus vis grauš save dėl nesėkmės, nes pats ją labai sureikšmins, o kiti į tai nekreips didelio dėmesio“, – sakė Modestas.
Dar jis yra pastebėjęs, kad kai kyla kažkoks impulsyvus sumanymas – prieš priimant sprendimą, geriau tinkamai pakvėpuoti ir dar sykį pagalvoti. Vyras yra įvaldęs ir giluminio kvėpavimo techniką ir sako, kad tai yra geras savikontrolės būdas. „Tų kvėpavimo rūšių yra įvairių, vienos suaktyvina, kitos nuramina, padeda lengviau užmigti. Faktas, kad jei prieš kažką darydamas tris kartus giliai įkvėpsi ir iškvėpsi – tikriausiai priimsi mažiau durną sprendimą“, – konstatavo Modestas.
