Spėjo atsisveikinti
Sunkiai rinkdami žodžius į „Rinkos aikštę“ kreipėsi V. Šeliakienės artimieji. Žmonės pranešė, jog palaidojo senolę po sunkios ligos. Moteris buvo atsidūrusi gydymo įstaigoje po to, kai patyrė insultą.
Artimieji viešai nori padėkoti babytei padėjusiems žmonėms. Tai – paskutinis velionės noras.
„Didžiausia padėka Sirutiškio bendruomenės centrui, Vidai Aksenavičienei už rūpestį sunkią minutę, Šv. Juozapo bažnyčios klebonui Mindaugui, Sirutiškio kaimo gyventojams, kaimynams, giminėms ir artimiesiems bei draugams. Sunku rasti žodžius, nes mes turėjome galimybę atsisveikinti su babyte, širdis plyšta tiesiog ir labai sunku“, – dėkojo dukra, anūkai ir proanūkiai.
Žinojo visi
Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime tikrai nėra nė vieno žmogaus, kuris nepažinojo šio kaimo gyventojos V. Šeliakienės.
Visai neseniai kaimo šviesulys, įvairių švenčių dalyvė, aktyvistė šventė savo 90-metį. Bendruomenės namuose su trenksmu gimtadienį paminėjusi senjorė atskleidė, kad ilgaamžiškumo ir geros sveikatos priežastis – meilė darbui, meilė net ir sunkiam darbui.
Moteris daug metų ne tik sunkiai dirbo, bet ir padarė daug gerų darbų.
Gausi šeima
V. Šeliakienė susilaukė 3 vaikų. Moteris turėjo 6 anūkus ir 6 proanūkius. Sirutiškyje ji gyveno maždaug nuo 1965 metų.
„Babytė daug metų dirbo Sirutiškio daržininkystės ūkyje, darbas buvo ne iš lengvųjų. Išėjusi į pensiją, turėdama daug ir gražaus laivo laiko dainavo Sirutiškio kaimo folkloro ansamblyje „Radasta“. Babytė muzikavo apie 20 metų.
Daug metų gegužės mėnesiais organizuodavo mojavas – gegužinės pamaldas. Rinkdavosi su kaimo žmonėmis melstis.
Babytė kasdien užmigdavo ir atsikeldavo su malda ir mus, anūkus, vaikystėje taip mokė. Gal tai jai suteikė šitiek jėgų visiems padėti“, – svarstė sirutiškietės vaikaičiai.
Tikra aktyvistė
V. Šeliakienė nuolat judėjo, nenustigo vietoje, moteriai labai patiko bendrauti. Ji ir maistą gaminosi pati, labai mėgo skaniai pavalgyti.
Moteris palaikė tvarką ne tik namuose, bet ir daugiabučio laiptinėje bei kieme.
„Mūsų babytė daug metų siuvo ir dabar pridėdavo ranką prie siuvimo mašinos. Advento laikotarpiu prieš didžiąsias šventes ji kaimo žmones, kurie serga ar nevaikšto, aprūpindavo kalėdaičiais. Jos variklis buvo daryti gera kitiems“, – apie senjorę „Rinkos aikštei“ kiek anksčiau yra pasakojusi anūkė Giedrė Bičkienė.
