Pirmasis Gitanos darbas buvo padavėjos, vėliau ji ėjo aukštesnes, vadovaujančias pareigas įvairiuose Vilniaus restoranuose. 2009 m., kai Lietuvoje buvo daug kalbama apie ekonominę krizę, jos į JAV išvykę draugai ėmė kalbinti ją atvykti į Ameriką.
Moteris apsisprendė ir 2010 m. išvyko – šeimos sukūrusi nebuvo, tad niekas jos čia nelaikė, o ir darbas restoranuose (dažnai – iki vėlyvos nakties) per aštuoniolika metų buvo pabodęs, atrodė, kad viskas jau matyta. Planavo pasidairyti, koks tas gyvenimas kitur, ir padirbėti, jeigu pavyks įsidarbinti, o paskui grįžti atgal.
„Nuvykau į Niujorką, ir mano pirmas įspūdis buvo keistas. Manhetenas ir miesto centras buvo gražūs, visi tie dangoraižiai ir tiltai – kaip filmuose, bet priemiesčiai anaiptol nesužavėjo. Amerikoje tvyro laisvės pojūtis, gali daryti, ką nori, jei tik nepažeidi įstatymų, kita vertus, kartais pasidaro šiek tiek liūdna, kad tu niekam nerūpi ir esi niekam neįdomus“, – pasakojo Gitana.
Nors būstų nuomos kainos Niujorke didžiulės (pastaraisiais metais jos dar labiau išaugo), draugai padėjo jai išsinuomoti mažą kambarėlį už nedidelę kainą.
Pradžioje moteris norėjo įsidarbinti aukle, bet tokio darbo gauti nepavyko – gal dėl to, kad ji neturėjo savo vaikų, žmonės nenorėjo jai patikėti savų. Porą mėnesių padirbėjo valymo įmonėje, po to gavo jai patikusį vienos močiutės kompanionės darbą.
Močiutė gyveno savo name užmiestyje ir jos sveikatos būklė nebuvo prasta, ji net ir automobilį pati vairavo, bet reikėjo jai pagaminti maisto, kartu nueiti į parduotuves ar tiesiog kartu pažiūrėti televizorių, kad jai nebūtų liūdna. Gitana ir gyveno kartu su ja, tik savaitgaliais vienai dienai išvykdavo į miestą pasižmonėti.
Visgi po pusmečio artimieji nutarė perkelti močiutę į globos įstaigą, o Gitana pradėjo galvoti apie grįžimą į Lietuvą, tik prieš tai dar norėjo JAV paatostogauti – kaip tik buvo prasidėjusi vasara.
Ir tada įvyko tai, ko ji visai nesitikėjo – sutiko savo būsimą vyrą. Su būsimu vyru Maratu lietuvaitė susipažino, kai vieną dieną su draugais nuėjo į garsųjį Braitono paplūdimį (Brighton Beach), o jis su savo draugais įsitaisė poilsiauti šalia. Jis ją užkalbino, paskui paprašė telefono numerio.
Maratas buvo atvykęs į Niujorką paviešėti pas draugus iš Šiaurės Karolinos valstijos, Šarlotės (angl. Charlotte) miesto. Kadangi ir jo, ir jos laikas Niujorke buvo riboti, santykiai vystėsi sparčiai.
Jau netrukus ji porą kartų nuvyko pas jį į svečius, jis aplankė ją Niujorke, kartu vyko atostogauti. Tačiau vyras gyveno už 12 val. kelio automobiliu, tad po kelių pažinties mėnesių jie sutarė, kad ji paviešės pas jį ilgesnį laiką ir jie pažiūrės, kaip sekasi sutarti, ilgiau būnant kartu. Pasirodė, kad jiedu sutaria gerai ir kartu būti jiems linksma.
Moteris planus netrukus grįžti į Lietuvą atšaukė neribotam laikui. Jiedu susituokė po poros metų, jau gimus dukrai.
Brandi motinystė turi pliusų
Nuo tada Gitana taip ir nebuvo net trumpam parvykusi į tėvynę, nors jos ir ilgisi. Po poros metų nuo pažinties ji susilaukė vieno, paskui ir kito vaiko, ir su mažais vaikais kelionės per Atlantą planuoti nesiryžo (visgi ji užtruktų beveik 20 val.), o kai vaikai jau buvo paūgėję ir galima buvo pamąstyti apie kelionę, užklupo pandemija.
Gitanos dukrai Emiliai dabar 10 m., sūnui Oskarui – 8 m. Nors pirmojo vaiko pašnekovė susilaukė, jau sulaukusi 38 m., ji sako, kad klasės tėvų susirinkimuose nesijaučia išskirtinė.
JAV vyresnio amžiaus tėvų daug, neretai žmonės šeimas kuria, jau pamatę gyvenimo. Na, o tie, kurie visgi susituokia jauni ir susilaukia poros vaikų, šiems gerokai paaugus neretai užsimano pagranduko, o kartais ir dviejų.
„Brandi motinystė turi ir pliusų, tada tu turi daugiau ištvermės, supratimo – na, visko daugiau“, – nusišypsojo jaunatviškai atrodanti pašnekovė.
Gyvena tarsi sanatorijoj
Nors Gitanos vaikai Lietuvoje dar nebuvę, pas juos ne kartą lankėsi ir anūkais džiaugėsi jų močiutė. Ji sako, kad Šarlotė primena didžiulę sanatoriją – čia daug dailių nuosavų namų, žalumos, visur ramu ir aplinka labai gražiai sutvarkyta.
Mieste gyvena beveik milijonas gyventojų, bet nesijaučia, kad tai didmiestis. Centre yra milžiniškų bankų būstinių, yra ir įdomesnių dėmesio vertų statinių, bet dauguma namų – nuosavi, nėra daugiabučių rajonų. Mieste yra ir muziejų, atrakcionų parkas, zoologijos sodų, akvariumas ir pan. – veiklų su vaikais tikrai netrūksta. Yra kur pakeliauti ir apylinkėse – vienoje pusėje už 2,5 val. kelio vandenynas, kitoje – Apalačų kalnai.
„Klimatas čia puikus, žiema labai trumpa, tiesa, prieš porą metų buvo iškritę sniego ir vaikams pavyko nulipdyti senį besmegenį. Bet, rodos, žiema čia būna tik tarp Kalėdų ir Naujų metų, kad galėtum tinkamai atšvęsti, o tada jau laukiu, kada sėsiu pomidorus. Vasarį jau viskas pradeda žydėti“, – pasakojo Gitana.
Į svečius atvykusi močiutė džiaugiasi ir tuo, kad su anūkais gali susikalbėti lietuviškai – taip su jais bendrauja mama, nors mokykloje ir tarpusavyje jie kalbasi angliškai. Beje, Šarlotėje gyvena nemažai lietuvių, jie kartu švenčia Jonines ir kitas lietuviškas šventes, buvo surengę ir cepelinų puotą. Kai vaikai buvo mažesni, kartais gatvėje nustebę sakydavo: „Mama, pažiūrėk, ta teta kalba kaip mes.“
Pavaišino kaimynus – ir įsijautė
Gitanos vyras dirba stilistu dideliame prekybos tinkle, o ji, sukūrusi šeimą, kurį laiką nedirbo, kaip ir nemažai amerikiečių mamų – rūpinosi vaikais, vežiojo juos į mokyklą, į būrelius.
Būdama namie moteris atrado širdžiai mielą veiklą, kuri palengva virto jos nedideliu versliuku – ji ėmėsi gaminti tortus ir kitus desertus.
Pašnekovė pasakojo, kad susilaukusi vaikų retkarčiais iškepdavo jiems kokių paprastų sausainių ar pyragą. Gal prieš penkerius metus, kai buvo atvažiavusi į svečius mama ir padėjo prižiūrėti vaikus, pradėjo kepti gardumynus kiek dažniau.
Duodavo paragauti ir kaimynei, auginusiai tris mergaites. Kartą kaimynė paprašė dukrytės gimtadieniui iškepti tortą, ir Gitana sutiko – jai tai atrodė įdomu. Tortą dekoravo šuniuko atvaizdu. „Vėliau tą nuotrauką net ištryniau – į ją žiūrėti tapo juokinga, o paskui net kažkaip nepatogu, nes tas darbas man atrodė kaip pirmokės“, – sakė Gitana, kurios gaminys kaimynams visgi patiko.
Vėliau savo dukrytei ji iškepė tortą su peliuku Mikiu ir nuotrauką įkėlė į feisbuko grupę apie maisto gaminimą. Ten sulaukė daug pagyrų, ir tai buvo kaip stimulas tobulėti toliau.
Be to, JAV įprasta kaimynams Kalėdoms nešti dovanėlių – Gitana jiems įteikdavo savos gamybos mažų Napoelono tortukų.
Iš tų pačių kaimynų ar pažįstamų ji pradėjo sulaukti užsakymų ir palengva įsivažiavo. Savamokslė konditerė stengiasi, kad jos gaminiai būtų ir skanūs, ir gražūs, ir dabar turi nuolatinių vis grįžtančių klientų.
Teko 20 kartų perdaryti
Emigrantė sakė, kad jos gaminiai labiau lietuviški nei amerikietiški. „Amerikietiški tortai kitokie, biskvitas storesnis, o aš stengiuosi daryti daugiau įvairių pertepimų. Gal dėl to jie žmonėms ir patinka – kai kurie užsisakydami pabrėžia, kad nenori amerikietiško sviestinio torto. Tas sviestinis kremas su cukraus pudra čia naudojamas ir gaminant „macaronsus““, – pastebėjo pašnekovė.
Ji įsijautė ir į tortų dekoravimą – visko mokėsi pati iš interneto, tik neseniai viename konkurse laimėjo dalyvavimą dekoravimo kursuose – tai, ką ten išgirs, jai nebus visiškai nauja.
„Esu kantri ir užsispyrusi, be to, niekur neskubu, nes mano gamyba nėra masinė. Eksperimentuoti – ir piešti ant tortų, ir formuoti įvairias figūrėles – man įdomu, ir galiausiai pavyksta. Būdavo, eidama lauke pamatau gražią gėlę – nusiskinu, parsinešu namo ir mėginu tokią pačią pagaminti iš cukraus masės – mokytis, kai turi gyvą pavyzdį, lengviau“, – sakė Gitana.
Ji su šypsena atsiminė vieną kartą, kai jau buvo supanikavusi, kad nepavyko. Kai ji pirmą kartą iškepė „macaronsų“, jie atrodė tiesiog idealūs, nors daugelis konditerių sako, kad juos pagaminti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.
„Iš to džiaugsmo, kad pavyko, įkėliau nuotrauką į savo paskyrą. Pamatę vyro bendradarbiai sumanė jų užsisakyti kažkokiam pobūviui. Sutikau, o tada pasirodė, kad vėl juos tinkamai iškepti nėra paprasta – ten yra daug smulkių niuansų. Per porą dienų buvo gal 20 kepimų, jau buvo apėmusi neviltis, kad pavesiu žmones, internetu užsakinėjau greitai pristatomus produktus, nes nebuvo kada nuvažiuoti jų nusipirkti – ir galiausiai visgi pavyko“, – atsiminė Gitana, dabar jau sėkmingai gaminanti įvairių formų bei dekoruotus „macaronsus“.
Ji imasi tik tiek užsakymų, kiek galės padaryti be streso per tą laiką, kai vaikai mokykloje. Įspūdingo torto dekoracijų gamyba gali užtrukti ir 8 valandas, bet jos gali ilgai stovėti, tad stengiasi darbą paskirstyti kelioms dienoms. Na, tik prieš Kalėdas, kai nori pavaišinti draugus ir kaimynus, kartais pasėdi virtuvėje per naktis.
Tiesa, moteris jau pagalvoja, kad netrukus reikės pradėti dirbti ne namų virtuvėje, o rimčiau – gal įsidarbinti kokioje kepyklėlėje, o gal plėsti savo veiklą, įsirengus priestatą.
