Iš Druskininkų kilęs A. Lankelis 2006 m. čia baigė Senamiesčio vidurinę mokyklą, kartu mokėsi ir Druskininkų V. K. Jonyno dailės mokykloje. Vėliau sostinėje įstojo į Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kompiuterinio raštingumo mokyklą. „Norėjau įgyti profesiją. Man patiko dirbti kompiuteriu, tad įstojau į Kauno taikomosios dailės mokyklą, ten studijavau kompiuterinę grafiką. Po mokslų dvejus metus dirbau Kaune. Po to nusprendžiau įkurti savo verslą – spaustuvę“, – verslo pradžią prisimena jis. A. Lankelis pats maketuoja, spausdina lankstinukus, plakatus, įvairius leidinius, įmonė „Augusto spauda“ veikia jau devynerius metus.
Pozityvus ir aktyvus vyras niekada nenorėjo pasiduoti negaliai. Tiesa, pašnekovas pasakoja, kad verslo pradžia nebuvo lengva, artimųjų palaikymas buvo svarbus, įkvėpė tikėti savo veikla ir nepasiduoti.
Noras augti
Spaustuvės veikla vyrui padeda užmegzti naujų pažinčių, žmonių, kurie pasitiki jo teikiamomis paslaugomis ir jų kokybe. „Darbas man patinka, turiu daug pažįstamų ir draugų. Mėgaujuosi juo, nes galiu kurti, atrasti naujienas, pabandyti nebandytus dalykus ir džiaugtis, kai pasiseka“, – tvirtina A. Lankelis.
Anot jo, motyvacija kyla, dėl naujų atradimų, pažinčių, žmonių geranoriškumo, supratingumo. „Per devynerius darbo metus man pavyko daug ko išmokti. Šiandien jau galiu save vadinti šios srities profesionalu, todėl darbo ir užsakymų man netrūksta. Tuo labai džiaugiuosi“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovas.
Vyras pripažįsta, kad yra daug žmonių, susidūrusių su liga, kurie pasirenka savęs gailėti, tačiau jis niekada negalvojo sėdėti tarp keturių sienų ir atsisakyti savo svajonių, priešingai – yra pasiruošęs dar augti ir tobulėti. „Siekiu visada būti darbingas, reikalingas, noriu tobulėti ir siekti pačių geriausių rezultatų“, – sakė A. Lankelis.
Tiesa, pašnekovas pastebi, kad didelė dalis visuomenės vis dar turi išankstinių nuostatų, todėl nustemba išgirdę apie jo veiklą ir nuosavą verslą. Vis dėlto, dauguma yra palaikantys ir besidžiaugiantys jo pasiekimais bei rezultatais.
„Aš – patriotas. Tėvynės labui!“
„Mano negalia netrukdo nei mokytis, nei kurti, nei užsiimti mėgstama veikla. Turiu savo būdų atsipalaiduoti, pailsėti. Vienas jų – esu šaulys“, – užtikrintai sako vyras. Pasak jo, tai šeimos tradicija, kuri skaičiuoja ne vieną dešimtmetį.
„Norėjau išlaikyti savo šeimos istoriją. Mano močiutės brolis buvo prezidento Antano Smetonos asmens sargybinis ir šaulys, kito senelio brolis buvo pasienio policijos štabo viršininkas. Labai myliu Lietuvą. Esu savo šalies patriotas, todėl taip pat įstojau šaulių sąjungą“, – apie savo šeimos istoriją pasakoja A. Lankelis.
Vyro istorija tikimasi įkvėpti ir plačiąją visuomenę. Socialinė reklama, kurioje nusifilmavo A. Lankelis, nuo liepos vidurio sukasi LRT televizijoje.
Turime laužyti stereotipus
Kalbėjimo apie įkvepiančius pavyzdžius svarbą įrodo ir naujausias Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu birželio 19–28 dienomis „Spinter research“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 1012 respondentų.
Vos 7 proc. tyrimo dalyvių sako, kad nenorėtų dirbti kartu su negalią turinčiais asmenimis. Gerokai daugiau nei pusei (59 proc.) dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar kolega turi negalią, vis dėl to, pasak specialistų, žmonės su negalia guodžiasi nedrįstantys aktyviai siūlytis darbo rinkai. Visuomenės nuomonės tyrimas yra kampanijos „Noriu ir dirbu“ dalis.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė sako, kad organizacijos iniciatyva įvykdyta apklausa rodo, jog penktadalis (20 proc.) tyrimo metu apklaustų žmonių mielai sutiktų negalią turinčiam žmogui skirti daugiau dėmesio, padėti išspręsti darbines situacijas.
„Mes, turintys negalią, dažnai girdime iš darbdavių, jog yra skirtumas ar darbuotojas su negalia ar be, šis tyrimas tai paneigia ir patvirtina mūsų įsitikinimą, kad pasirinkimas nepriklauso nuo darbdavio. Turime įdėti šiek tiek daugiau pastangų ir laužyti stereotipus apie vienintelį žmogui su negalia skirtą – aukos – vaidmenį“, – sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 146706 darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš kurių dirba vos 29 procentai.
