Jane, aktorės Judy Campbell (1916–2004) duktė, išgarsėjo 1966-aisiais italų kino režisieriaus Michelangelo Antonioni (1912–2007) filme „Blow Up“.
J.Birkin apsinuoginimas šioje kino juostoje baigėsi skyrybomis su vyru britų kompozitoriumi Johnu Barry (1933–2011). Pirmagimei dukteriai Kate buvo vos keli mėnesiai, kai Jane su ja išvyko į Paryžių. Prancūzijos sostinėje įvyko perversmas britės karjeroje ir asmeniniame gyvenime. Ji suvaidino apie 70-yje filmų.
Žydų kilmės prancūzų kompozitoriui, atlikėjui, dainų autoriui Serge’ui Gainsbourg’ui (1928–1991) buvo 40 metų, jis ką tik buvo išsiskyręs su kino dievaite Brigitte Bardot (88 m.).
Iki lemtingos pažinties su J.Birkin prancūzas per naktį parašė dainą buvusiai mylimajai B.Bardot „Je t’aime... Moi non plus“ („Aš tave myliu... Aš tavęs taip pat ne“). Ją S.Gainsbourg’as ir B.Bardot įdainavo garso įrašų studijoje.
Bet sekso dievaitė neleido šio įrašo viešinti, nes tuomet buvo vokiečių fotografo, milijonieriaus Gunterio Sachso žmona.
S.Gainsbourg’as atkeršijo buvusiai mylimajai, kuri vėliau pasigailėjo dėl savo sprendimo. Šią dainą jis padovanojo naujajai meilei – J.Birkin. Iš pradžių Jane ir Serge’as nesutarė, bet vėliau tapo madingiausia Paryžiaus pora.
Daina „Aš tave myliu... Aš tavęs taip pat ne“ tapo sensacija ir sukėlė didžiulį skandalą. Jos pabaigoje J.Birkin aimanavo imituodama orgazmą. Dėl to pasklido gandai, kad jie įrašinėjo dainą mylėdamiesi. Į tai S.Gainsbourg’as atšovė: „Tuomet daina būtų buvusi ilgesnė.“
Per pirmąją savaitę daina „Aš tave myliu... Aš tavęs taip pat ne“ pasklido milijoniniu tiražu.
Iš dvylika metų trukusio britės ir prancūzo meilės ryšio gimė duktė Charlotte (52 m.).
Iki santykių su Jane S.Gainsbourg’as turėjo dvi žmonas ir tris vaikus. J.Birkin buvo jo gyvenimo meilė iki paskutinės gyvenimo dienos.
Nors J.Birkin pavargo nuo skandalų, pavydo scenų, susitaikymų, visada mylėjo iš išvaizdos ne itin simpatišką Serge’ą, kuris gebėjo suvilioti bet kokią moterį.
S.Gainsbourg’as paliko testamentą, pagal kurį J.Birkin priklausė procentai nuo jo albumų pardavimo.
Po išsiskyrimo su S.Gainsbourg’u ji ištekėjo už prancūzų režisieriaus Jacques’o Doillono (79 m.) ir pagimdė trečią dukterį Lou Doillon (40 m.).
J.Birkin dukterys Charlotte ir Lou tapo aktorėmis ir dainininkėmis. Vyriausioji mados fotografė Kate 2013-aisiais, būdama 46-erių, savo noru pasitraukė iš gyvenimo.
Po jos mirties J.Birkin dvejus metus nesirodė viešumoje, atsisakydavo projektų. Vėliau pamažu grįžo į gyvenimą.
Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje J.Birkin grūmėsi su kraujo vėžiu. Ji buvo įsitikinusi, kad klastingą ligą padėjo įveikti tik menas.
2021-aisiais J.Birkin patyrė nestiprų insultą. Dėl to jai teko atšaukti visus koncertus.
Aktorės, atlikėjos J.Birkin pavardę visiems laikams įamžino Prancūzijos mados namai „Hermes“, 1984-aisiais jos garbei pavadinę rankinę „Hermes Birkin“.
2015-aisiais aktorė pareikalavo rankinių nebevadinti jos vardu. Ją sukrėtė gyvūnų gynėjų filmuoti vaizdai iš tiekėjų firmų, kur krokodilai ir aligatoriai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis.
Bet „Hermes“ įrodė, kad su tuo neturi nieko bendra. Konfliktas buvo išspręstas. Rankinės ir toliau turi jos pavardę – Birkin.
Per paskutinį savo interviu J.Birkin buvo paklausta, kaip ji jaučiasi žinodama, kad yra legenda, ar atsibudusi nepagalvoja – nuostabu, kad esu Jane Birkin?
– Tikrai ne. Buvau Jane Birkin, kai dar niekas nežinojo šios pavardės. Buvau Jane Birkin ir tuomet, kai laikai tapo vis blogesni ir blogesni. Kasdieniame gyvenime nesvarbu, ar esi legenda. Bet esu laiminga, kad mano balsas, atrodo, nesensta.
– Tai tiesa!
– Ar žinote, kas niekada nesikeičia? Jausmai, kurie užvaldo dainuojant. Kai stoviu scenoje, nėra nei vakar, nei dabar, jaučiuosi nesenstanti.
– Vaidinote didžiulį atgarsį sukėlusiuose filmuose. Nejau ši karjera nieko nebereiškia?
– Niekada nemėgau stovėti priešais kamerą. Fotografai ar režisieriai kartais tokie protingi, kad rezultatas vis tiek atrodo geras. Mano duktė Charlotte – talentingesnė, man patinka ją stebėti. Ji nededa jokių pastangų, viskas išplaukia iš jos vidaus.
– Ar ne panašiai susižavėję kino kritikai sakė apie jaunąją aktorę Jane Birkin?
– Nedaug galvoju apie jauną moterį, kokia tuomet buvau, nes man ji neatrodo įdomi. Man pasisekė, kad tuomet sutikau S.Gainsbourg’ą, kuris pakeitė mano gyvenimą. Atvykau į Prancūziją, sutikau jį ir iš jo meno gavau didžiulę vertybę.
Kai 1991-aisiais jis mirė, surinkau visų garsių žmonių pasakymus, ką jis reiškė jiems. Jeanas Lucas Godard’as (režisierius), Brigitte Bardot (kino žvaigždė) – visi jam skyrė jautrius žodžius. Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand’as sakė, kad Serge’as buvo žymiausias prancūzų poetas nuo Charles’io Pierre’o Baudelaire’o laikų. Štai tada ir supratau, kas buvo šalia manęs.
– Ir po išsiskyrimo 1980-aisiais buvote artimi. Nuolat susitikdavote, įrašinėjote dainas.
– Vienoje paskutinių jo dainų, kuri paviešinta tik po Serge’o mirties, jis leido man dainuoti: „You had the very best of me“ („Tu turėjai iš manę geriausia“). Ir tai tiesa. Tuo metu, kai buvome kartu, iš jo gavau viską, kas geriausia.
– Bet ne vien jis lėmė jūsų talentą?
– Niekas nebūtų atradęs to, tai jis įžvelgė. Tai buvo atsitiktinumas, kad kartu įrašėme „Je t’aime... Moi non plus“ („Aš tave myliu... Aš tavęs taip pat ne“). Šią dainą jis sukūrė B.Bardot – kas žino, kas iš to būtų buvę? Dėl mano balso Serge’as turėjo oktava pakelti dainą. Tik tai suteikė dainai išskirtinio žavumo. Serge’ui patiko mano trapus balsas.
– Buvote įkvėpimo šaltinis visai jaunų moterų kartai. Tai, ką dabar pasakojate, nepanašu į feministines pažiūras.
– Niekada nebuvau kovinga. Išskyrus tą laiką, kai gyvenau Londone, kur aš, jauna moteris, protestavau prieš mirties bausmę, ėjau į demonstracijas su savo tėvu.
Kai atvykau į Prancūziją, ten vis dar galiojo mirties bausmė, ir viskas prasidėjo iš naujo. Rašiau laišką prezidentui prašydama suteikti malonę nuteistajam. Nors Serge’ui atrodė, kad tai nepadarys poveikio, jis padėjo man formuluoti laišką. Jis pasakė: „Mažute, šio vyro gyvenimas veikiausiai tavo rankose.“
Emocijos buvo įkaitusios, nes vyras buvo nužudęs vaiką. Nepatikėsite, kaip nepopuliaru buvo pasisakyti prieš mirties bausmę, net pavojinga.
– Paskui raginote kovoti už teisę į abortą.
– Man tai buvo svarbu, o Serge’ui nerūpėjo. Bet jis nerimavo, ką tai galėtų reikšti, jei žengčiau demonstracijos priešakyje.
– Ko vis dar pasigendate?
– Serge’o. Pirmaisiais metais dar susitaikiau, bet dabar tikrai sunku, jo labai pasigendu. Dabar jo namas turi tapti muziejumi, tuo rūpinasi mūsų duktė Charlotte. Bet man sunku, nes jis vis dar yra, tik ne čia. Niekur negaliu nuo jo pabėgti, Prancūzijoje jis visur: literatūroje, žurnalų antraštėse, jo atspindžiai – dabarties veidrodyje. Norėčiau, kad jis būtų čia ne tik su savo humoro jausmu, bet ir su nuostabiomis kvailystėmis.
– Ar esate labai sentimentali?
– Viskas, kas, atrodo, praėjo ir prarasta, sukelia žodžiais nenusakomą ilgesį. Ar taip nėra, pavyzdžiui, su namais, kuriuose anksčiau gyvenai ir kurių staiga pasigendi?
– Jūsų gyvenimas paženklintas mylimų žmonių netektimis, tarp jų – 2013-aisiais jūsų dukters Kate. Ar šią dramą padėjo išgyventi viešai atliekamos dainos?
– Ne. Nenoriu susitaikyti su dukters mirtimi, nenoriu pagalbos, kuri padėtų nuslopinti skausmą. Kartą Lione nuėjau į vaistinę ir ten nusipirkau manikiūro rinkinį. Visą kelią iki viešbučio verkiau, nes mano duktė Kate mėgo tvarkyti nagus. Šį anuomet prasiveržusį sielvartą išreiškiau parašiusi dainą.
– Ar dėl jos mirties vis dar kankina priekaištai?
– Visada tie patys. Turėjau priversti jos tėvą J.Barry ją palaikyti. Bet nenorėjau jo prašyti ir to nepadariau, nes maniau, kad taip elgiasi tik pigios moterys. Tuomet nesuvokiau, kad reikėjo gilintis ne į save, o stengtis geriau pažinti Kate.
Privalėjome ją įtikinti, kad jaudintis nėra dėl ko, bet to nepadarėme ir ji per daug nerimavo. Norėjau būti nepriklausoma, bet niekada nebuvau, nes mylėjau Serge’ą.
– Ko meilė išmokė?
– Jei tik žinočiau! Kartą girdėjau, kad meilė – tai kompromisai. Gal tai tiesa, gal buvau pernelyg savanaudiška, skyrusi sau per daug dėmesio. Dabar svarstau – ar moku dalintis meile? Bijau, kad ne. Galbūt nesu tas žmogus, kurio turėtumėte to klausti. Jei ką nors ir sužinojau apie meilę, tikrai ne tai, kas yra tiesa. Būčiau viską atidavusi dėl meilės, bet likau viena.
– Argi jūsų meilė neišliko dainose, kurias taip nuostabiai atliekate?
– Galbūt, bet nuogąstauju, kad galiausiai tai bus ta rankinė, dėl kurios mane prisimins.
Parengė Ona Kacėnaitė
